CP v2

Tag: Ekonominė diplomatija

  • Skandalas dėl Lenkijos „markės“ tik išryškino bėdą: kas stringa šalies ekonominėje diplomatijoje

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje daug dėmesio sulaukė skandalas, kilęs dėl vyriausybinio pristatomojo leidinio ir komunikacijos klaidų, kuriose kritikai įžvelgė neatsakingą DI panaudojimą. Vėliau sekė politinės pasekmės, o diskusija greitai peraugo į platesnį klausimą: ar valstybė apskritai turi veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas incidentas tik atidengė seniai žinomas spragas: trūksta nuoseklios strategijos, institucijų veikla dažnai išsiskaidžiusi, o prioritetai linkę keistis kartu su politiniu ciklu. Dėl to nukenčia ne tik šalies įvaizdis, bet ir praktinė pagalba verslui, siekiančiam plėstis užsienyje.

    Koordinacijos stoka ir išskaidytos funkcijos

    Lenkijos ekonominės diplomatijos kritikai dažnai kartoja tą patį argumentą: užsienyje veikiančios verslo skatinimo priemonės ne visuomet turi vieną aiškų „šeimininką“. Kai atsakomybės pasidalija tarp kelių ministerijų, agentūrų ir atskirų iniciatyvų, verslui tampa neaišku, kur kreiptis ir kas prisiima galutinę atsakomybę už rezultatą.

    Problema paaštrėja tuomet, kai institucijos imasi panašių veiklų paraleliai: vienur organizuojami renginiai, kitur kuriamos kampanijos, tačiau stinga vieningos krypties ir bendrų matavimo rodiklių. Tokiu atveju lengva „pagaminti“ aktyvumo statistiką, bet sunkiau pasiekti tai, ko iš tikrųjų reikia eksportuotojui: kontaktų, partnerystės ir sutarčių.

    Ar verslo skatinimas turi diplomatinį užnugarį?

    Diskusijoje ryškėja ir kitas aspektas: dalis ekspertų tvirtina, kad ekonominė diplomatija turėtų remtis užsienio reikalų sistemos svoriu. Jų teigimu, kai prekybos ir investicijų skatinimas atskiriamas nuo diplomatinio tinklo, atsiranda spraga, nes verslo interesams pritrūksta politinio ir institucinės įtakos „skėčio“.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose vienas ar keli darbuotojai fiziškai nepajėgūs išlaikyti plataus ryšių tinklo, sekti sektorių tendencijas ir kartu aptarnauti didesnius renginius. Tokiu atveju valstybės buvimas svarbiose rinkose tampa labiau simbolinis nei praktiškai naudingas.

    „Šiuolaikinė ekonominė diplomatija nėra dar viena delegacija ar konferencija. Ji turi lydėti įmonę per visą internacionalizacijos kelią iki konkretaus sandorio“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Vienas langelis eksportuotojui ir naujos taisyklės

    Vis dažniau akcentuojama, kad esminis sprendimas būtų ne vien biurų ar misijų skaičiaus didinimas, o vieno langelio principas. Pagal šią logiką įmonė neturėtų spėlioti, ar jai padės agentūra, ambasada ar kita įstaiga: reikalingas vienas atsakingas kontaktas, vieninga kliento istorija ir aiškus procesas nuo pasirengimo eksporto rinkai iki pirmojo kontrakto.

    Dar vienas pokytis susijęs su tuo, kaip šiandien suprantamos prekybos kliūtys. Jos vis dažniau slypi ne muituose, o standartuose, duomenų valdyme, platformose ir skaitmeniniuose reikalavimuose, todėl ekonominė diplomatija turi glaudžiau sietis su inovacijomis, moksliniais tyrimais, skaitmenizavimu ir finansavimo instrumentais.

    Lenkijos atvejis parodė, kad komunikacijos klaidos gali tapti politine problema per kelias valandas, tačiau instituciniai trūkumai taisomi daug ilgiau. Jei valstybė nori, kad jos įmonės taptų tarptautiniais žaidėjais, vien įvaizdžio kampanijų nepakanka: svarbiausia yra nuoseklus, koordinuotas ir išmatuojamas darbas su eksportuotoju.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Lenkija tarp G20 lyderių: eksportas auga, bet ekspertai įspėja – be aiškios šalies „markės“ neužteks

    Lenkijos siekis įsitvirtinti tarp dvidešimties svarbiausių pasaulio ekonomikų tampa realiu politinės ir ekonominės darbotvarkės klausimu. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kad vien augantis eksportas nepakaks, jei šalis nesukurs atpažįstamos, nuoseklios ir pasitikėjimą keliančios nacionalinės „markės“.

    Diskusijoje apie ekonominę diplomatiją akcentuota, jog valstybės vaidmuo vis dažniau matuojamas ne tik BVP ar investicijų statistika. Lygiai taip pat svarbu, kaip šalis pristato savo verslą užsienyje, kiek efektyviai telkia institucijas ir ar geba pasiūlyti aiškų pasakojimą apie tai, kuo yra išskirtinė.

    Eksporto augimas ir nauji įrankiai

    Lenkijos valdžios atstovai pabrėžė, kad eksporto dinamika išlieka viena stipriųjų šalies pusių, o įmonės vis drąsiau plečia veiklą už Europos ribų. Tam pasitelkiami valstybiniai eksporto skatinimo mechanizmai ir ekonominės misijos, kurios padeda rasti partnerių bei mažina įėjimo į naujas rinkas riziką.

    Konferencijoje išskirta Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH veikla, prisidedanti prie sutarčių ir projektų pritraukimo. Kartu akcentuota, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo atskirų priemonių, bet ir nuo to, ar verslui suteikiamas vientisas „vieno langelio“ principu paremtas palaikymas.

    Team Poland: „viena komanda“ užsienyje

    Vienu ryškiausių pokyčių įvardyta iniciatyva Team Poland, kuri apjungia kelias institucijas, dirbančias su užsienio plėtra ir investicijomis. Idėja paprasta: ne įmonė turi pati susigaudyti sistemoje, o institucijos turi aktyviai surasti potencialą turinčius eksportuotojus ir juos lydėti.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tokia schema keičia santykį su verslu: vietoje deklaruojamos „pagalbos“ akcentuojama partnerystė ir bendras tikslas auginti nacionalinio kapitalo įmones. Tai ypač aktualu rinkose, kur valstybės atstovų dalyvavimas, kontaktai ir politinis svoris vis dar lemia durų atsidarymą.

    „Tai pokytis, nes verslas jaučiasi prižiūrėtas: daugelis įmonių net neįtaria, kad jų eksporto potencialas jau yra pakankamas, kol jo neįvardija ekspertai ir institucijos“, – sakė PAIH atstovas.

    Kodėl nacionalinė „markė“ tampa kritinė?

    Ekspertai iš akademinės ir verslo bendruomenės akcentavo, kad šiandien ekonomikoje didelę dalį sprendimų lemia emocijos ir patirtis, o ne vien kainos ar techniniai parametrai. Stipri šalies reputacija padeda pritraukti užsienio investicijas, talentus, didina pasitikėjimą produktais ir mažina rizikos suvokimą.

    Pasak diskusijos dalyvių, Lenkijos problema ne ta, kad šalis neturi stiprių argumentų, o tai, kad jie dažnai pateikiami fragmentiškai. Vietoje kelių aiškių atraminių temų atsiranda daug skirtingų asociacijų, kurios tarptautinei auditorijai ne visada susiklijuoja į vieną suprantamą paveikslą.

    „Nacionalinė „markė“ yra asociacijų sistema: jei kitos šalys siejamos su keliais aiškiais ramsčiais, Lenkija kol kas primena gerą, bet dar nesutvarkytą bigosą – reikia sudėlioti aiškius, tvirtus pagrindus“, – sakė prof. Barbara Mróz-Gorgoń.

    Pažymėta, kad tokiai „markei“ sukurti neužtenka vien reklamos kampanijų. Reikia ilgalaikio darbo, bendros krypties tarp valdžios, verslo ir kūrybinių industrijų, taip pat nuoseklaus šalies prisistatymo per prekybą, investicijas, mokslą, inovacijas ir saugumo politiką.

    Buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Jakubas Sławekas pabrėžė, kad didesnis ekonominis svoris reiškia ir didesnius lūkesčius: tarptautiniai partneriai tikėsis aiškios pozicijos energetikos, investicijų, gynybos ir užsienio politikos klausimais. Jo teigimu, įsitvirtinimas G20 lygyje yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

    Diskusijoje taip pat skambėjo argumentas, kad Lenkijos ekonominė transformacija ir augimo istorija gali tapti stipriu tarptautiniu pasakojimu, tačiau jis turi būti komunikuojamas drąsiau ir nuosekliau. Kitaip tariant, auganti ekonomika turi būti paversta atpažįstama reputacija, kuri dirbtų verslui kasdien, ne tik per atskiras misijas ar renginius.