CP v2

Tag: Ekonominis saugumas

  • Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Varšuvoje – buvęs Jungtinės Karalystės premjeras

    Ketvirtadienį Varšuvoje rengiamame Lenkijos ekonomikos kongrese specialų pranešimą turėtų skaityti buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Organizatoriai kol kas neatskleidžia, kokią temą jis pasirinks, tačiau renginio darbotvarkė leidžia tikėtis ryškaus geopolitinio ir ekonominio akcento.

    Kongrese daug dėmesio skiriama Europos konkurencingumui, ekonominiam saugumui ir sprendimams, kurie lemia investicijų kryptis artimiausiais metais. Tokie klausimai tapo ypač jautrūs dėl karo Ukrainoje, prekybos įtampų ir spartėjančios pramonės transformacijos.

    Didžiausias verslo susitikimas sostinėje

    Renginį organizuoja Pracodawcy RP ir Pozityvių idėjų fondas, o dalyvių skaičius, anot organizatorių, turėtų siekti beveik 2 000. Į Varšuvą kviečiami didžiausių įmonių vadovai, investuotojai, verslo asociacijos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad programa sudaryta remiantis pokalbiais su šimtais įmonių, todėl orientuota į praktines problemas: produktyvumo augimą, investicijų aplinką, energijos kainas, darbo rinkos spaudimą ir kapitalo prieinamumą.

    „Kongreso darbotvarkė atspindi realius šiandienos ekonomikos iššūkius: senasis augimo modelis pamažu išsisemia, o įmonėms reikia konkrečių atsakymų dėl konkurencingumo ir saugumo“, – sakė Pracodawcy RP prezidentė Joanna Makowiecka-Gatza.

    Nuo bankų iki dirbtinio intelekto

    Diskusijose numatytos temos apie naujus ekonomikos augimo variklius ir Lenkijos vaidmenį besikeičiančioje Europoje. Tarp dalyvių minimi verslo lyderiai ir politikos formuotojai, o dalis debatų skirta tam, kaip išlaikyti augimą, kai didžioji Europos ekonomikos dalis lėtėja.

    Vienas ryškesnių akcentų – finansų sektoriaus ateitis ir konkurencija su didžiosiomis technologijų platformomis. Bankai visoje Europoje spaudžiami dviejų krypčių: griežtesnio reguliavimo ir klientų lūkesčių, kad paslaugos būtų tokios pat greitos kaip technologijų bendrovėse.

    Kongrese taip pat numatytos diskusijos apie dirbtinio intelekto plėtrą, kritinę infrastruktūrą ir gynybos pramonę. Pastaraisiais metais DI tapo ne tik technologijų, bet ir produktyvumo bei nacionalinio saugumo klausimu, todėl įmonės vis dažniau ieško, kaip jį taikyti ne eksperimentuose, o kasdieniuose procesuose.

    Renginio pabaigoje planuojama ir politinė diskusija apie strateginius projektus, kurie, organizatorių teigimu, turėtų būti tęsiami nepaisant kasdienės politinės darbotvarkės. Tai apima energetikos transformaciją, investicijas į tinklus, pramonės modernizavimą ir kapitalo rinkų stiprinimą.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.