CP v2

Tag: Ekranų laikas

  • Nuobodulys per atostogas gali išeiti į naudą: kodėl neverta planuoti vaikams kiekvienos minutės

    Atostogos be grafiko: ką prarandame planuodami per daug

    Šiuolaikinių vaikų kasdienybė dažnai primena tvarkaraštį: mokykla, būreliai, namų darbai, suplanuotos veiklos ir ekranai. Dėl to atostogos tėvams neretai tampa projektu, kuriame norisi „užpildyti“ kiekvieną dieną, kad tik nebūtų tuščio laiko.

    Tačiau psichologai ir vaikų raidos specialistai pabrėžia, kad po intensyvaus mokslo metų ritmo vaikams būtina ne tik pramoga, bet ir lėtas tempas. Neplanuotos valandos leidžia atkurti savireguliaciją, mažina įtampą ir padeda vaikui pačiam atrasti, kas jam įdomu.

    Kodėl nuobodulys svarbus vaikui?

    Frazė „man nuobodu“ daugeliui tėvų skamba kaip signalas skubiai sugalvoti užsiėmimą. Vis dėlto nuobodulys dažnai yra pradžia, o ne problema: tai momentas, kai vaikas ima ieškoti idėjų, kurti žaidimus, statyti slėptuves, piešti, konstruoti ar organizuoti veiklas su broliais, sesėmis ir draugais.

    Tokiose situacijose lavėja vaizduotė, problemų sprendimas ir savarankiškumas, o kartu stiprėja atsakomybės jausmas už savo laiką. Vaikas patiria, kad jam nebūtina nuolatinė išorinė stimuliacija ar suaugusiųjų paruošti scenarijai, kad būtų gera ir įdomu.

    „Nuobodulys vaikui dažnai yra kūrybiškumo startas, o ne ženklas, kad kažkas vyksta blogai“, – sako vaikų psichologai.

    Per daug atrakcionų gali varginti

    Perkrautas atostogų planas neretai duoda priešingą rezultatą: vietoje poilsio atsiranda skubėjimas, nuovargis ir nusivylimas, kai ne viskas pavyksta pagal planą. Nuolatinės kelionės tarp pramogų ar spaudimas „išnaudoti kiekvieną akimirką“ vargina ir vaikus, ir tėvus.

    Vis dažniau kalbama ir apie vaikų perstimuliavimą, kai kasdien gaunama per daug informacijos ir dirgiklių tiek realiame, tiek skaitmeniniame pasaulyje. Atostogos gali būti tinkamas metas grąžinti pusiausvyrą: pasivaikščiojimai gamtoje, ramus buvimas lauke ar paprastas žaidimas kieme padeda nusiraminti ir pailsėti.

    Kaip reaguoti, kai vaikas sako, kad nuobodu

    Vietoje to, kad iš karto siūlytumėte naują pramogą ar ekraną, verta palikti vaikui laiko pačiam „išbūti“ tą būseną. Jei matote, kad jam sunku pradėti, naudinga ne duoti sprendimą, o užduoti klausimus: ką šiandien norėtum veikti, ką galėtum sukurti iš to, ką turime, kokį žaidimą galėtum sugalvoti.

    Padėti gali ir paprasta idėja namuose ar kelionėje turėti priemonių, kurios skatina kūrybą, bet neprimeta konkretaus plano. Svarbiausia principas paprastas: atostogos nėra varžybos, kiek vietų aplankyti, jos pirmiausia skirtos poilsiui, ryšiui šeimoje ir erdvei vaikui augti.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15–20 minučių vakare galima praleisti labai skirtingai: slenkant socialinius tinklus arba atsiverčiant knygą. Abu pasirinkimai trumpi, tačiau jų poveikis vakaro savijautai ir užmigimui dažnai būna priešingas. Knyga paprastai neperkrauna, o padeda pereiti į ramesnį dienos ritmą.

    Vakarais organizmas natūraliai lėtėja, o nervų sistema turėtų persijungti į poilsio ir atsistatymo režimą. Tačiau ryški ekranų šviesa, greiti vaizdų pokyčiai ir nuolatiniai pranešimai gali palaikyti budrumą ilgiau, nei norėtume. Tuo tarpu skaitymas dažniau veikia kaip stabdis: kvėpavimas tampa ramesnis, dėmesys susitelkia į vieną siužetą, o minčių triukšmas mažėja.

    Reguliarus skaitymas prieš miegą veikia ir kaip aiškus signalas smegenims, kad diena artėja prie pabaigos. Miegui ypač svarbus pastovumas: panašus laikas, panašūs veiksmai ir kuo mažiau netikėtų dirgiklių. Kai kas vakarą kartojamas tas pats ritualas, organizmui lengviau atpažinti, kad metas nurimti.

    Dar viena praktinė nauda yra emocinis atokvėpis po įtemptos dienos. Ne visos užduotys būna užbaigtos, pokalbiai išspręsti, o mintys sustabdytos, todėl atsigulus jos gali suktis ratu. Knyga nukreipia dėmesį į kitą pasaulį ir padeda sukurti saugesnę distanciją nuo dienos rūpesčių, ne bėgant nuo jų, o laikinai juos atidedant.

    Smegenys mėgsta istorijas, nes per pasakojimus lengviau struktūruoti patirtį ir prasmę. Skaitant įsitraukiama į siužetą, veikėjų sprendimus ir emocijas, tačiau tai nevirsta asmeniniu stresu. Dėl to toks poilsis tampa aktyvus, bet kartu raminantis, o ne varginantis.

    Kaip šį įprotį išlaikyti lengviau?

    Didžiausia klaida yra paversti skaitymą dar vienu punktu darbų sąraše. Vakare dažniau pavyksta laikytis įpročių, nes nebespaudžia rytinis skubėjimas, todėl verta rinktis tai, kas teikia malonumą. Padeda ir paprastas principas: geriau mažiau, bet kasdien.

    15–20 minučių gali atrodyti nereikšminga, bet per metus tai virsta dideliu kiekiu perskaitytų puslapių. Ilgainiui plečiasi žodynas, gerėja dėmesio išlaikymas, atsiranda daugiau vidinės ramybės prieš miegą. Šio pokyčio dažnai nepastebime iš karto, tačiau jis kaupiasi, kaip ir bet kuris nuoseklus įprotis.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.