CP v2

Tag: Ekranų laikas

  • Moksleiviai prisipažino: prie ekranų praleidžia valandas, bet technologijų atsisakyti neketina

    Išmanusis telefonas daugeliui moksleivių tapo nuolatiniu palydovu, o laikas prie ekrano kasdien vis dažniau matuojamas valandomis. Nauja apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 valandas per dieną, o 59 proc. socialiniuose tinkluose praleidžia 3 valandas ar daugiau.

    Du trečdaliai moksleivių pripažįsta, kad naršo per daug, tačiau kartu nenori technologijų atsisakyti, nes mato ir jų naudą. Tokia situacija kelia ne tik klausimą, kaip riboti ekranų laiką, bet ir kaip jį paversti prasmingu, ypač mokantis, bendraujant ir planuojant dieną.

    Kas atskleidė apklausa

    Bendrovės „Samsung“ iniciatyva 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktame tyrime dalyvavo 949 jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „Norstat“, o tyrėjai vertino tiek skaitmeninius įpročius, tiek požiūrį į technologijų įtaką kasdienybei.

    Skaičiai išsiskiria: 41 proc. moksleivių nurodė kasdien įrenginiais besinaudojantys 5–6 valandas, dar 20 proc. – 7 valandas ar ilgiau. 55 proc. prisipažino patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, bet buvo sunku nuo telefono atsitraukti.

    Klausimas apie mėnesio „atsisakymą“ parodė, kad labiausiai traukiantys dalykai išlieka skaitmeniniai. 51 proc. teigė, kad sunkiausia būtų atsisakyti socialinių tinklų ir išmaniojo telefono, kai tuo metu gyvi susitikimai su draugais tarp sunkiausių pasirinkimų atsidūrė rečiau.

    Technologijos ne tik pramogoms

    Nors didelė dienos dalis praleidžiama socialiniuose tinkluose, nemažai moksleivių technologijas įvardija kaip realią pagalbą. Vertindami, kas labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo technologijas, 43 proc. – muzikos platformas, 23 proc. – mokomąsias programėles.

    39 proc. apklaustųjų mano, kad technologijos padeda ugdytis arba bent iš dalies padeda formuoti sveikesnius įpročius. Dažniausiai minėta nauda susijusi su mokymusi: 38 proc. teigė, kad įrenginiai ir programėlės padeda mokytis efektyviau, o dalis jaunuolių technologijas sieja ir su sportu bei mityba.

    „Tai rodo, kad svarbiau tampa ne tai, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, bet kaip naudojamės technologijomis savo naudai“, – sakė programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

    Kas padėtų mažinti laiką socialiniuose tinkluose

    Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai dažniausiai rinkosi alternatyvas, kurios „konkuruoja“ dėl dėmesio. 36 proc. nurodė naują pomėgį ar įgūdį, 31 proc. – daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

    Apklausa rodo, kad daliai jaunuolių fizinis aktyvumas jau yra įprasta rutina: 33 proc. sportuoja 3–5 kartus per savaitę, 5 proc. – kasdien. Tuo pačiu išryškėja ir tvarumo tema: 37 proc. teigia apskritai nesinaudojantys tvarumui skirtomis technologijomis, o dažniausia kliūtis – žinių ir aiškių įpročių stoka.

    Ekspertai pabrėžia, kad ekranų laiko problema retai išsisprendžia vien draudimais, nes moksleivių kasdienybėje telefonas atlieka ir mokymosi, ir bendravimo, ir planavimo funkcijas. Todėl vis dažniau akcentuojamas sąmoningas naudojimas: aiškūs dienos režimai, pranešimų valdymas, tikslingas DI įrankių taikymas mokymuisi bei kokybiškos veiklos be ekranų.

    Apklausa taip pat susieta su jaunimo programa „Solve for Tomorrow“, kurioje 9–12 klasių komandos kviečiamos spręsti realias problemas pasitelkiant technologijas. Šių metų kryptys orientuotos į fizinio aktyvumo skatinimą ir tvarumo iššūkius, o idėja paprasta: technologijas galima ne tik vartoti, bet ir kurti jų pagalba sprendimus.

  • Telefoną naršote be sustojimo? Gydytojas įspėja: 5 pasekmės, kurios gali smogti tyliai

    Išmanusis telefonas daugeliui tapo kasdieniu įrankiu darbui, bendravimui ir laisvalaikiui, tačiau ilgos valandos prie ekrano turi kainą. Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad problema nėra vien pavargusios akys – ilgalaikis įprotis gali paveikti miegą, laikyseną, psichologinę savijautą ir fizinį aktyvumą.

    Britų gydytojas ir televizijos laidų vedėjas daktaras Amir Khan atkreipia dėmesį į penkias dažniausias pasekmes, kurias jis mato praktikoje. Nors atskiri simptomai gali pasirodyti menki, ilgainiui jie linkę kauptis ir tapti nuolatine savijautos problema.

    Akys ir galvos skausmai

    Ilgai žiūrint į ekraną žmonės dažniausiai rečiau mirksi, todėl akies paviršius greičiau išsausėja. Dėl to gali atsirasti akių perštėjimas, tempimo jausmas, neryškus matymas ir galvos skausmai, ypač po ilgo naršymo ar darbo telefonu.

    Specialistai primena, kad akis vargina ne vien ryškumas, bet ir nuolatinis fokusavimas į artimą atstumą. Padėti gali paprastas įprotis reguliariai nukreipti žvilgsnį į tolimesnius objektus, kad akys pakeistų fokusavimo režimą.

    Laikysenos problemos ir kaklo skausmas

    Vadinamoji technologinė kaklo problema atsiranda tuomet, kai galva ilgą laiką palenkta į priekį, o kaklo raumenys patiria nuolatinę apkrovą. Tai gali lemti maudimą, sustingimą, pečių įtampą ir ilgainiui prisidėti prie laikysenos pokyčių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnai skausmas prasideda nepastebimai: iš pradžių juntamas tik nuovargis, tačiau vėliau diskomfortas gali kartotis kasdien. Padeda paprasti dalykai: telefono laikymas arčiau akių lygio ir trumpos pertraukos judesiui.

    Miegas, nerimas ir mažesnis judėjimas

    Ekranų skleidžiama šviesa ir įprotis naršyti prieš miegą gali trikdyti užmigimą, nes veikia organizmo pasiruošimą poilsiui. Net trumpas naršymas lovoje neretai prailgina laiką, per kurį žmogus užmiega, o miego kokybė tampa prastesnė.

    Dar viena problema – nuolatiniai pranešimai ir informacijos srautas, palaikantis įtampą. Tyrimuose per didelis ekranų laikas dažnai siejamas su didesniu nerimo lygiu ir depresiniais simptomais, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

    Galiausiai, kuo daugiau laiko praleidžiama sėdint su telefonu, tuo mažiau jo lieka judėjimui. Mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su didesne antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto rizika, todėl net nedideli kasdieniai įpročių pokyčiai gali turėti realios naudos.

    „Kitą kartą, kai automatiškai imsite slinkti ekraną, duokite poilsio akims, kaklui ir protui. Jūsų ateities savijauta jums už tai padėkos“, – sakė daktaras Amir Khan.

  • Mokykla jau čia pat: gydytojai atskleidė, ką tėvai privalo padaryti per savaitę

    Artėjant mokslo metų pradžiai vaikai ir tėvai dažnai patiria emocijų „kokteilį“: džiaugsmą, nerimą, skubėjimą ir baimę kažką pamiršti. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne pirkinių sąrašai, o rutina, miegas ir aiškūs susitarimai namuose.

    Pediatrai primena, kad didžiausias pokytis po vasaros dažniausiai būna miego režimas. Jį reikėtų atkurti palaipsniui, kasdien ankstinant kėlimąsi ir ėjimą miegoti, kad pirmomis dienomis mokykloje vaikui nereikėtų „atsigriebti“ nuovargiu.

    Kas svarbiausia prieš rugsėjį?

    Mokyklinio amžiaus vaikams kokybiškas miegas tiesiogiai susijęs su dėmesiu, emocijų valdymu ir mokymosi rezultatais. Remiantis miego specialistų rekomendacijomis, 6–12 metų vaikams paprastai reikia 9–12 valandų miego, o 13–18 metų paaugliams – 8–10 valandų.

    Jei rytais vaiką sunku pažadinti, jis pirmas valandas būna irzlus ar mieguistas, tai gali būti ženklas, kad miegas nepakankamas arba prastos kokybės. Tam įtakos turi ir ekranai vakare, todėl tėvams verta susitarti dėl aiškių taisyklių, ypač paskutinę valandą prieš miegą.

    Dar viena sritis, kurią specialistai pataria aptarti iš anksto, yra vaiko savarankiškumas ir komunikacija. Vaikui svarbu žinoti, į ką kreiptis pagalbos, kaip elgtis nepažįstamoje aplinkoje, o tėvams – išklausyti, kas kelia didžiausią nerimą, ir ramiai tai „išnarplioti“.

    Pirmas mėnuo: normalus nuovargis ar stresas?

    Pirmosios savaitės mokykloje dažnai būna intensyvios: nauji žmonės, taisyklės, triukšmas, didesnė dienos struktūra. Dėl to vaikas gali greičiau pavargti, būti jautresnis ar net verksmingesnis, ir tai nebūtinai reiškia problemas klasėje.

    Vis dėlto medikai atkreipia dėmesį į pasikartojančius psichosomatinius simptomus. Jei vaikas reguliariai skundžiasi pilvo ar galvos skausmu būtent mokyklos dienomis, pakinta apetitas, atsiranda ryškių elgesio pokyčių ar užsisklendimas, verta ieškoti priežasties ir pasikalbėti tiek namuose, tiek su ugdymo įstaiga.

    Pirmą mėnesį rekomenduojama neperkrauti vaiko papildomais būreliais ir naujais įsipareigojimais. Praktikoje tai dažnai padeda išvengti užsitęsusio nuovargio ir konfliktų dėl namų darbų, ypač jei vaikas dar tik prisitaiko prie ritmo.

    Praktiniai susitarimai ir saugumas

    Prieš mokslo metus naudinga atlikti vadinamąjį mokyklos ryto „bandymą“: atsikelti kaip pirmą dieną, įvertinti, kiek trunka higiena, pusryčiai, apsirengimas ir pasiruošimas. Tai padeda realiai susiplanuoti laiką ir sumažina stresą, kai prasideda skubėjimas.

    Mitybos specialistų rekomendacijos paprastos: pusryčių praleidinėti nereikėtų, net jei porcija nedidelė. Dažniausiai tinka derinys iš pilno grūdo produktų, baltymų šaltinio, vaisiaus ar uogų ir gėrimo, kad vaikas turėtų energijos pirmai dienos daliai.

    Renkantis kuprinę svarbu ergonomika ir svoris, nes per sunki kuprinė gali didinti nugaros ir pečių apkrovą. Specialistai dažnai mini orientyrą, kad pilna kuprinė neturėtų viršyti 10–15 proc. vaiko kūno masės, o nešiojimas ant vieno peties ilgainiui didina netaisyklingos laikysenos riziką.

    Taip pat rekomenduojama su vaiku aptarti elgesį nenumatytose situacijose: evakuaciją, pavojaus signalus, taisyklę laikytis kartu su klase ir mokytoju. Vaikui svarbu žinoti, kad tokiais atvejais nereikia bėgti ieškoti tėvų ar grįžti namo vienam.

    Prasidėjus rudeniui padaugėja sezoninių virusų, todėl tėvams verta priminti ir paprasčiausius įpročius: rankų higieną, savo gertuvės naudojimą ir kosėjimo etiką. Tai ypač svarbu klasėse, kuriose daug artimo kontakto.

    Šeimoms naudinga peržiūrėti ir namų vaistinėlę, atsižvelgiant į vaiko amžių bei lėtines ligas. Jei vaikui paskirti nuolat vartojami vaistai, juos reikia pasirūpinti iš anksto ir informuoti mokyklą, kokių priemonių gali prireikti paūmėjimo atveju.

    Galiausiai specialistai primena, kad tėvų emocinė būsena persiduoda vaikams. Nuoseklūs susitarimai, ramus tonas ir aiški dienotvarkė dažnai veikia geriau nei spaudimas, o jei nerimas ar miego problemos užsitęsia, verta kreiptis į specialistus.

  • 4 įgūdžiai, kurių vaikai šiandien beveik nebeįgyja: pasekmės stebina net tėvus

    4 įgūdžiai, kurių vaikai šiandien beveik nebeįgyja: pasekmės stebina net tėvus

    Per pastaruosius kelis dešimtmečius vaikų kasdienybė smarkiai pasikeitė: daugiau laiko praleidžiama prie ekranų, sumažėjo savarankiško judėjimo mieste, o buities darbai dažniau patikimi technikai. Dėl to dalis kadaise įprastų įgūdžių šiandien formuojasi rečiau arba vėliau, nei tikisi tėvai.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia prastesnį auklėjimą. Tiesiog pasikeitė aplinka, mokymosi metodai ir šeimų rutina, o kartu atsirado ir naujų kompetencijų, pavyzdžiui, ankstyvas skaitmeninis raštingumas.

    Sėdėjimas ramiai ir dėmesys

    Anksčiau vaikų gebėjimas ilgai ramiai sėdėti mokykloje ar viešose vietose buvo laikomas savaime suprantamu. Dabar daug kur labiau akcentuojamas aktyvus mokymasis, trumpesnės užduotys ir dažnesnės judėjimo pertraukos, nes fizinis aktyvumas siejamas su geresne savijauta ir dėmesio valdymu.

    Vis dėlto tėvams ir pedagogams tenka ieškoti balanso: vaikams svarbu išmokti susikaupti tada, kai to reikalauja situacija, pavyzdžiui, pamokoje, teatre ar restorane. Praktikoje tai dažnai reiškia ne griežtą draudimą judėti, o aiškias taisykles, išankstinį susitarimą ir galimybę vėliau išsikrauti.

    Pusiausvyra ir koordinacija

    Pusiausvyros lavinimas anksčiau natūraliai vyko kiemuose: vaikai lipdavo, šokinėdavo, balansuodavo ant bortelių ar nuvirtusių medžių. Šiandien tokio laisvo judėjimo mažėja, ypač miestuose, o dalis vaikų dažniau vežami automobiliu, rečiau patys eina pėsčiomis ir turi mažiau spontaniškų fizinių žaidimų.

    Dėl to tėvai neretai pastebi, kad vaikams sunkiau sekasi koordinacinės užduotys, tokios kaip šokinėjimas ant vienos kojos ar stabilus stovėjimas. Gera žinia ta, kad šie įgūdžiai yra lavinami ir vėliau, o reguliarus judėjimas, žaidimai lauke ir sporto būreliai paprastai duoda greitą progresą.

    Batų raištelių rišimas

    Batų raišteliai ilgą laiką buvo vienas svarbiausių savarankiškumo simbolių: išmokęs užsirišti batus vaikas lengviau susitvarkydavo kasdienėse situacijose. Tačiau rinkoje daugėjant batų su lipukais ar kitais greitais užsegimais, dalis vaikų su raišteliais susiduria vėliau, todėl įgūdis natūraliai nusikelia.

    Šis pokytis turi ir praktinių pasekmių ugdymo įstaigose, kur laikas ribotas, o grupėse daug vaikų. Pedagogai ir tėvai pabrėžia, kad raištelių rišimas vis dar vertingas smulkiosios motorikos ir kantrybės lavinimui, todėl verta skirti tam laiko namuose, be skubėjimo ir spaudimo.

    Indų plovimas rankomis

    Daugelyje namų ūkių indaplovė tapo įprasta buities dalimi, todėl vaikai rečiau mokomi plauti indus rankomis. Kasdieniai darbai dažniau automatizuojami, o vaikų pareigos namuose neretai apsiriboja daiktų susitvarkymu ar pagalba trumpose užduotyse.

    Vis dėlto mokėjimas išplauti indus rankomis išlieka praktiškas įgūdis, kuris praverčia sugedus technikai, kelionėse ar gyvenant bendrabučio sąlygomis. Be to, tai gali būti paprastas būdas ugdyti atsakomybę ir supratimą, kad namų tvarka yra visos šeimos bendras darbas.

    Ekspertai sutaria, kad svarbiausia ne nostalgija praeičiai, o sąmoningas sprendimas, ko iš tiesų norime išmokyti vaikus šiandien. Kai kurie įgūdžiai pasikeitė dėl technologijų ir gyvenimo tempo, tačiau daugumą jų galima ramiai ugdyti namuose, pasirenkant vaikui tinkamą laiką ir būdą.

  • Miego specialistai atskleidė paprastą triuką: vakarai su vaikais gali sutrumpėti perpus

    Daugelyje šeimų vakarai kartojasi pagal tą patį scenarijų: vaikas jau pavargęs, tačiau užmigimas nusikelia dar ir dar. Tėvams tenka derėtis dėl dar vienos pasakos, vandens ar paskutinio pokalbio, o migdymas užtrunka valandą ar ilgiau.

    Miego specialistai pabrėžia, kad dažnai problema yra ne vaiko nenoras miegoti, o tai, kad kūnas ir protas dar neperėjo į ramybės režimą. Vienas patikimiausių būdų tai pakeisti yra nuspėjama, rami ir kas vakarą kartojama rutina.

    Tokį principą akcentuoja ir „Sleep Foundation“: kai veiksmai kartojami ta pačia seka, smegenys pradeda juos sieti su miegu. Dėl to vaikui lengviau nusiraminti, o užmigimo laikas trumpėja.

    Kas iš tiesų veikia vakarais

    Veiksmingiausia rutina yra paprasta ir trumpa, bet nuosekli. Pavyzdžiui, prausimasis, pižama, trumpa pasaka ar pokalbis ir pritemdyta šviesa turėtų vykti ta pačia tvarka ir panašiu metu.

    Specialistai pabrėžia, kad rutinos nereikia ištempti iki ilgo ritualo, nes tuomet ji virsta nauju derybų lauku. Daugeliui vaikų pakanka 10–15 minučių ramių, pasikartojančių veiksmų.

    Nuspėjamumas mažina nervų sistemos sužadinimą ir suteikia saugumo jausmą. Kitaip tariant, vaikas ne tiek priverčia save užmigti, kiek natūraliai pereina į miego būseną.

    Maži triukai, kurie padeda

    Vienas paprastas būdas nuraminti kūną yra kvėpavimas kartu: vaikas įkvepia tarsi pripūsdamas balioną pilve, o iškvepia lėtai, tarsi pūstų žvakę. Lėtas kvėpavimas padeda sulėtinti širdies ritmą ir mažina įtampą.

    Kitas sprendimas yra miego objektas, skirtas tik lovai, pavyzdžiui, minkštas žaislas ar mėgstama antklodė. Toks daiktas veikia kaip signalas smegenims, ypač kai vaikui sunku užmigti vienam ar jis prabunda naktį.

    Praverčia ir pastovus signalas, kuris kartojamas kas vakarą: ta pati dainelė, trumpa frazė ar naktinės lemputės įjungimas. Ilgainiui vaikas į šį ženklą ima reaguoti automatiškai, o užmigimas tampa lengvesnis.

    Dažniausios klaidos prieš miegą

    Viena dažniausių klaidų yra ekranai vakare, nes ryški šviesa ir turinys palaiko budrumą, o ne ramina. Taip pat kenkia nuolat keičiama vakaro tvarka, kai vaikas nežino, ko tikėtis, ir sunkiau atsipalaiduoja.

    Ne mažiau svarbu neilginti migdymo proceso vien tam, kad vaikas greičiau nusileistų. Jei kas vakarą atsiranda naujų išimčių, jos greitai tampa taisykle, o užmigimas dar labiau nusikelia.

    Specialistai sutaria: vaikų miegas dažnai gerėja ne nuo sudėtingų metodų, o nuo paprastos disciplinos ir ramaus tempo. Nuosekli vakaro rutina gali pakeisti šeimos vakarus iš chaotiškų į nuspėjamai ramius.

  • Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Tėvai atsikvėpė: vaikams vietoj ekranų vis dažniau renkasi audioknygas ir podcastus

    Ilgesnė kelionė automobiliu, vaikų klausimas „kada atvažiuosime?“ ir į rankas paduodamas telefonas daugeliui šeimų – pažįstamas scenarijus. Tačiau vis dažniau ekrano alternatyva tampa garsiai klausomos istorijos: pasakų veikėjų balsai, audioknygos ir vaikams skirti podcastai. Klausymas pamažu įsitvirtina kaip natūralus būdas vaikams įsisavinti turinį, o rinkos skaičiai rodo ryškų augimą.

    Lenkijoje radijo auditorijų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 93 proc. gyventojų per mėnesį pasiekia bent vieną garso turinio formą. Nors radijas išlieka dominuojantis, podcastų klausomumas auga, o nemaža dalis auditorijos jų klausosi bent kartą per mėnesį. Tyrimas apie podcastų klausytojus rodo, kad kas savaitę šio formato klausosi apie 8,4 milijono žmonių, o mėnesinis pasiekiamumas artėja prie 11 milijonų.

    Panašios tendencijos matomos ir tarptautiniu mastu: vaikams ir jaunimui skirtų audioknygų pardavimai pastaraisiais metais augo sparčiausiai, o rinka vertinama maždaug 460 milijonų eurų 2025 metais. Prognozuojama, kad šis segmentas kasmet gali augti apie 15 proc., nes leidėjai ir platformos investuoja į vaikams pritaikytą garsinę produkciją bei žinomus pasakotojus.

    Tėvų apklausos rodo, kad audioknygos šeimose neretai tampa bendru ritualu: daugiau kaip pusė tėvų, kurie patys klausosi audioknygų, teigia, kad tai daro ir jų vaikai. Dar svarbiau, kad didelė dalis tėvų šį formatą renkasi sąmoningai kaip alternatyvą laikui prie ekranų. Klausomas turinys ypač patogus situacijose, kai ekranas nepageidaujamas, pavyzdžiui, prieš miegą ar kelionėse.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad garsinis turinys turi kelis praktinius privalumus: jis neskleidžia mėlynosios šviesos, nevargina akių ir gali padėti formuoti įprotį įdėmiai klausytis. Edison Research duomenimis, beveik pusė 6–12 metų vaikų yra bent kartą klausę podcasto, o beveik trečdalis tai daro reguliariai, bent kartą per mėnesį. Reikšminga ir tai, kad didelė dalis vaikų podcastų klausosi kartu su tėvais, todėl tai tampa bendru šeimos laiku.

    Į augančią paklausą reaguoja ne tik turinio kūrėjai, bet ir prekių ženklai. Pavyzdžiui, Volkswagen komercinių automobilių padalinys pristatė vaikams skirtą pasakojimų podcastą „Droga do Marzeń“, kurio pagrindinis herojus leidžiasi į kelionę į klasikinį Le Mano renginį. Pasakojime veikia keli personažai, o istorija orientuota į ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus, bet kuriama taip, kad būtų įdomi ir vyresniems klausytojams.

    „Vaikai mokosi per pasakojimą – tai vienas seniausių būdų perduoti žinias. Podcastas šį poreikį atliepia šiuolaikiškai: jis pasiekiamas bet kada, nereikalauja ekrano ir įtraukia vaizduotę“, – sakė Tomasz Pękała, Volkswagen komercinių automobilių padalinio ryšių su visuomene vadovas.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad artimiausiais metais vaikams skirto garso turinio pasiūla dar plėsis. Augimą skatina patogus klausymas telefonuose ir automobiliuose, vis geresnė turinio paieška platformose, taip pat tėvų poreikis rasti subalansuotą, ekrano nereikalaujantį laisvalaikio formatą. Dėl to audioknygos ir podcastai vis dažniau vertinami ne kaip atsitiktinė pramoga, o kaip kasdienio ugdymo ir šeimos rutinos dalis.

  • Nuobodulys per atostogas gali išeiti į naudą: kodėl neverta planuoti vaikams kiekvienos minutės

    Atostogos be grafiko: ką prarandame planuodami per daug

    Šiuolaikinių vaikų kasdienybė dažnai primena tvarkaraštį: mokykla, būreliai, namų darbai, suplanuotos veiklos ir ekranai. Dėl to atostogos tėvams neretai tampa projektu, kuriame norisi „užpildyti“ kiekvieną dieną, kad tik nebūtų tuščio laiko.

    Tačiau psichologai ir vaikų raidos specialistai pabrėžia, kad po intensyvaus mokslo metų ritmo vaikams būtina ne tik pramoga, bet ir lėtas tempas. Neplanuotos valandos leidžia atkurti savireguliaciją, mažina įtampą ir padeda vaikui pačiam atrasti, kas jam įdomu.

    Kodėl nuobodulys svarbus vaikui?

    Frazė „man nuobodu“ daugeliui tėvų skamba kaip signalas skubiai sugalvoti užsiėmimą. Vis dėlto nuobodulys dažnai yra pradžia, o ne problema: tai momentas, kai vaikas ima ieškoti idėjų, kurti žaidimus, statyti slėptuves, piešti, konstruoti ar organizuoti veiklas su broliais, sesėmis ir draugais.

    Tokiose situacijose lavėja vaizduotė, problemų sprendimas ir savarankiškumas, o kartu stiprėja atsakomybės jausmas už savo laiką. Vaikas patiria, kad jam nebūtina nuolatinė išorinė stimuliacija ar suaugusiųjų paruošti scenarijai, kad būtų gera ir įdomu.

    „Nuobodulys vaikui dažnai yra kūrybiškumo startas, o ne ženklas, kad kažkas vyksta blogai“, – sako vaikų psichologai.

    Per daug atrakcionų gali varginti

    Perkrautas atostogų planas neretai duoda priešingą rezultatą: vietoje poilsio atsiranda skubėjimas, nuovargis ir nusivylimas, kai ne viskas pavyksta pagal planą. Nuolatinės kelionės tarp pramogų ar spaudimas „išnaudoti kiekvieną akimirką“ vargina ir vaikus, ir tėvus.

    Vis dažniau kalbama ir apie vaikų perstimuliavimą, kai kasdien gaunama per daug informacijos ir dirgiklių tiek realiame, tiek skaitmeniniame pasaulyje. Atostogos gali būti tinkamas metas grąžinti pusiausvyrą: pasivaikščiojimai gamtoje, ramus buvimas lauke ar paprastas žaidimas kieme padeda nusiraminti ir pailsėti.

    Kaip reaguoti, kai vaikas sako, kad nuobodu

    Vietoje to, kad iš karto siūlytumėte naują pramogą ar ekraną, verta palikti vaikui laiko pačiam „išbūti“ tą būseną. Jei matote, kad jam sunku pradėti, naudinga ne duoti sprendimą, o užduoti klausimus: ką šiandien norėtum veikti, ką galėtum sukurti iš to, ką turime, kokį žaidimą galėtum sugalvoti.

    Padėti gali ir paprasta idėja namuose ar kelionėje turėti priemonių, kurios skatina kūrybą, bet neprimeta konkretaus plano. Svarbiausia principas paprastas: atostogos nėra varžybos, kiek vietų aplankyti, jos pirmiausia skirtos poilsiui, ryšiui šeimoje ir erdvei vaikui augti.

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Apklausa: daugiau nei 60 proc. psichikos sveikatos patarimų ieško per DI, bet beveik pusė nusivilia

    Daugiau nei šeši iš dešimties žmonių psichikos sveikatos klausimais patarimų ieško pasitelkdami dirbtinis intelektas, tačiau beveik kas antras lieka nepatenkintas gautais atsakymais. Tai rodo draudimo bendrovės AXA ir tyrimų įmonės IPSOS atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 19 000 suaugusiųjų 18–75 metų iš 18 šalių.

    Tyrimas atliktas 2026 metų sausio 12–vasario 16 dienomis, vertinant, kaip žmonės jaučiasi ir kokių pagalbos priemonių imasi. Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų gali būti paveikti nerimo, streso ar depresijos, net jei simptomai yra lengvi, o 18–24 metų grupėje šis rodiklis išauga iki 85 proc.

    Jauniausiems tenka didžiausia našta

    Didžiausias sunkumas fiksuotas būtent 18–24 metų amžiaus grupėje: apie 43 proc. jų galimai patiria stiprius ar itin stiprius depresijos, nerimo ar streso simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei pasaulinis vidurkis, siekiantis 26 proc.

    Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad 46 proc. apklaustųjų priskiria save „sunkiai besitvarkantiems“ arba „stingstantiems“ būsenose. Dažniausiai įvardytas jausmas buvo prislėgta nuotaika, kurią nurodė 65 proc. respondentų.

    Ekranai ir priklausomybė nuo technologijų

    Viena ryškiausių blogėjančios savijautos priežasčių įvardijamas ekranų ir technologijų naudojimas. Vidutiniškai žmonės, neskaičiuodami darbo, mokslų ir savaitgalio veiklų, prie ekranų praleidžia 5,1 valandos per dieną.

    Skirtingose šalyse šis laikas smarkiai skiriasi: nuo 6,4 valandos Tailande ir Filipinuose iki 4,2 valandos Japonijoje ir 4,1 valandos Šveicarijoje. 66 proc. respondentų teigė, kad ekranai bent vidutiniškai blogina miegą, koncentraciją ar fizinio aktyvumo įpročius, o 39 proc. poveikį apibūdino kaip itin stiprų.

    Kodėl žmonės kreipiasi į DI?

    Apklausoje pabrėžiama, kad daliai žmonių profesionali pagalba išlieka sunkiai pasiekiama dėl kainos ir laiko trūkumo. Tarp tų, kurie jaučiasi prasčiau, 43 proc. per pastaruosius 12 mėnesių nesulaukė jokios profesionalios pagalbos, o dalis jų teigė netikintys, kad medicininė pagalba apskritai reikalinga.

    Šiame kontekste DI įrankiai tampa savipagalbos alternatyva, kuri visada po ranka. 63 proc. apklaustųjų nurodė naudoję DI valdomus pokalbių įrankius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, psichikos sveikatos klausimams, o 38 proc. teigė jais pasitikintys labiau nei psichikos sveikatos specialistais.

    „Turime būti labai atsargūs, kad DI neapibūdintume kaip vien blogio psichikos sveikatai“, – sakė AXA sveikatos ir prevencijos vadovas Khaled El Shaarany.

    „DI yra prieinamas visą parą, dažnai nemokamas, ir jis tavo telefone būtent tada, kai esi vienas vėlų vakarą ir jautiesi prastai“, – sakė Khaled El Shaarany.

    „Tačiau bendro pobūdžio modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, nėra sukurti kaip medicininės pagalbos priemonė, tai labiau panašu į pokalbį su draugu, o ne su gydytoju“, – sakė Khaled El Shaarany.

    Apklausos rezultatai rodo ir paradoksą: nors DI naudojimas plinta, 45 proc. DI pasitelkusių žmonių liko nepatenkinti patarimų kokybe. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI atsakymai gali būti informatyvūs, bet psichikos sveikatos situacijose svarbūs kontekstas, rizikų atpažinimas ir aiškūs veiksmai, o ne platus galimų priežasčių sąrašas.

    Todėl vis dažniau pabrėžiama apsauginių mechanizmų būtinybė: DI sistemos turėtų gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nukreipti žmogų į tinkamą pagalbą ir, kai reikia, skatinti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tuo pat metu ekspertai ragina DI vertinti kaip papildomą priemonę, o ne pakaitalą diagnostikai ar gydymui.

  • Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15 minučių prieš miegą: šis įprotis nuramina protą ir gali pastebimai pagerinti miegą

    Vos 15–20 minučių vakare galima praleisti labai skirtingai: slenkant socialinius tinklus arba atsiverčiant knygą. Abu pasirinkimai trumpi, tačiau jų poveikis vakaro savijautai ir užmigimui dažnai būna priešingas. Knyga paprastai neperkrauna, o padeda pereiti į ramesnį dienos ritmą.

    Vakarais organizmas natūraliai lėtėja, o nervų sistema turėtų persijungti į poilsio ir atsistatymo režimą. Tačiau ryški ekranų šviesa, greiti vaizdų pokyčiai ir nuolatiniai pranešimai gali palaikyti budrumą ilgiau, nei norėtume. Tuo tarpu skaitymas dažniau veikia kaip stabdis: kvėpavimas tampa ramesnis, dėmesys susitelkia į vieną siužetą, o minčių triukšmas mažėja.

    Reguliarus skaitymas prieš miegą veikia ir kaip aiškus signalas smegenims, kad diena artėja prie pabaigos. Miegui ypač svarbus pastovumas: panašus laikas, panašūs veiksmai ir kuo mažiau netikėtų dirgiklių. Kai kas vakarą kartojamas tas pats ritualas, organizmui lengviau atpažinti, kad metas nurimti.

    Dar viena praktinė nauda yra emocinis atokvėpis po įtemptos dienos. Ne visos užduotys būna užbaigtos, pokalbiai išspręsti, o mintys sustabdytos, todėl atsigulus jos gali suktis ratu. Knyga nukreipia dėmesį į kitą pasaulį ir padeda sukurti saugesnę distanciją nuo dienos rūpesčių, ne bėgant nuo jų, o laikinai juos atidedant.

    Smegenys mėgsta istorijas, nes per pasakojimus lengviau struktūruoti patirtį ir prasmę. Skaitant įsitraukiama į siužetą, veikėjų sprendimus ir emocijas, tačiau tai nevirsta asmeniniu stresu. Dėl to toks poilsis tampa aktyvus, bet kartu raminantis, o ne varginantis.

    Kaip šį įprotį išlaikyti lengviau?

    Didžiausia klaida yra paversti skaitymą dar vienu punktu darbų sąraše. Vakare dažniau pavyksta laikytis įpročių, nes nebespaudžia rytinis skubėjimas, todėl verta rinktis tai, kas teikia malonumą. Padeda ir paprastas principas: geriau mažiau, bet kasdien.

    15–20 minučių gali atrodyti nereikšminga, bet per metus tai virsta dideliu kiekiu perskaitytų puslapių. Ilgainiui plečiasi žodynas, gerėja dėmesio išlaikymas, atsiranda daugiau vidinės ramybės prieš miegą. Šio pokyčio dažnai nepastebime iš karto, tačiau jis kaupiasi, kaip ir bet kuris nuoseklus įprotis.