Tag: Ekskursijos

  • Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai: aštuonios dienos renginių su Karolštato dvasia

    Kretinga birželio 6–14 dienomis kviečia į miesto šventę ir Šv. Antano atlaidus, šiemet pažymint 773 metų sukaktį. Programos ašimi tampa istorijos ir šiuolaikinio meno festivalis, primenantis Karolštatą – Jono Karolio Chodkevičiaus laikais susiformavusį miesto savivaldos simbolį.

    Organizatoriai žada, kad šventė bus orientuota ne tik į koncertus, bet ir į miestą kaip patirtį: nuo istorinių pasakojimų iki šiuolaikinių meninių sprendimų viešosiose erdvėse. Pastaraisiais metais Lietuvos miestų šventėse vis ryškesnė tendencija derinti pramogas su turiniu, kuris stiprina vietos tapatybę ir pritraukia kultūrinio turizmo srautus.

    Karolštato festivalio akcentai

    Karolštato festivalis startuoja birželio 12 dieną prieš vidurnaktį Rotušės aikštėje – atidarymo performanse susijungs gyva muzika, šokis, šešėlių teatro elementai ir animuoti Kretingos istorijos epizodai. Programoje numatyta baroko, renesanso ir šiuolaikinių motyvų sintezė, kurią kurs įvairios menininkų ir jaunųjų kūrėjų komandos.

    Pagrindinę šventės dieną, birželio 13 dieną, Rotušės aikštės skvere bus rodoma instaliacija „Pagauk sapną“, kviesianti į sapnišką erdvę tarp realybės ir vaizduotės. Tą pačią dieną suplanuoti iškilmingi koncertai, teatralizuotos ceremonijos miesto įkūrėjui pagerbti bei gatvės teatro pasirodymai, skirti įtraukti žiūrovus į veiksmą.

    Vienu ryškiausių akcentų įvardijamas ansamblio „Hansanova“ koncertas, kuriame skambės viduramžių, renesanso ir liaudies muzika, atliekama senoviniais instrumentais. Festivalio atmosferą stiprins istorinio šokio kolektyvų pasirodymai, atkartojantys Renesanso ir Baroko epochų estetiką.

    Koncertai ir vakaro programa

    Šventė prasideda birželio 6 dieną tradiciniu „Baltuoju vakaru“, kuriame žiūrovai kviečiami rengtis baltai, o akustinę programą dovanos Liepa Mondeikaitė. Vėliau numatytas atviras muzikos formatas, kai pianinu grojantys dalyviai galės patys kurti šventės skambesį.

    Birželio 12 dieną Vaidilos slėnyje vyks bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“, kuriame skambės „Keistuolių teatro“ aktorių grupės autorinės dainos. Birželio 13 dienos vakare miesto estradoje suplanuoti didieji koncertai su Karoliu ir Donatu, Paulina Paukštaityte, Roku Yan, taip pat numatytas fejerverkas ir elektroninės muzikos vakaro tąsa.

    Atlaidai, atmintis ir pažinimas

    Kartu su miesto švente vyks ir Šv. Antano atlaidų renginiai Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kur skirtingomis dienomis planuojamos šv. Mišios bei koncertinė programa. Numatytas ir naktinės adoracijos renginys „Šviesa naktyje“.

    Šventės metu bus pagerbti Kretingai nusipelnę žmonės, vyks Kultūros ir meno premijos laureatų apdovanojimas, o birželio 14 dieną – Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Tą pačią dieną suplanuotas Gedulo ir vilties dienos minėjimas-koncertas, skirtas tremčių atminčiai įprasminti.

    Programoje taip pat numatytos parodos, ekskursijos ir edukacijos: nuo Kretingos praeitį pristatančių fotografijų iki vieno eksponato parodos apie rekonstruotą kuršių kalaviją. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės idėja – ne tik švęsti, bet ir naujai pažinti miestą per istorijos, meno ir šiuolaikinės kultūros dialogą.

  • „Pastatai kalba. Alytus“ ieško mentorių: kas ves ekskursijas atviros architektūros savaitgalį rugsėjį

    Prasidėjo mentorių atranka projektui „Pastatai kalba. Alytus“, kuris rugsėjo mėnesį į miestą atveš atviros architektūros savaitgalį. Renginio metu alytiškiai ir miesto svečiai bus kviečiami iš arčiau pažinti vietos architektūrą bei pastatų istorijas.

    Organizatoriai skelbia, kad renginio programoje numatyta 12 išskirtinių Alytaus architektūros objektų. Lankytojams jie bus pristatomi ekskursijose, kuriose dėmesys skiriamas ne tik pastatų stiliui ar laikotarpiui, bet ir žmonių istorijoms, miesto kaitai bei vietos tapatybei.

    Mentorių vaidmuo šiame projekte esminis: jie koordinuos pastatų savanorius ir užtikrins, kad ekskursijos vyktų sklandžiai, o turinys būtų tikslus ir įdomus. Praktikoje tai reiškia pasirengimą darbui su komanda, maršrutų ir pasakojimo logikos suderinimą bei pagalbą savanoriams renginio dienomis.

    Atviros architektūros savaitgaliai Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vis populiaresni, nes leidžia pamatyti miestą kitu kampu ir atveria platesnį dialogą apie paveldą, modernizaciją ir viešąsias erdves. Alytui tai proga išryškinti savo architektūrinį savitumą ir pakviesti gyventojus į pažintį su pastatais, kurie kasdien lieka fone.

    Projektą įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Organizatoriai nurodo, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė, o partneris yra Alytaus turizmo informacijos centras.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.

  • Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Kelmės krašto muziejus kviečia lankytojus į nemokamą ekskursiją Klasicizmo ženklai Kelmės krašte. Tai proga iš arčiau pamatyti, kaip klasicizmo idėjos atsispindėjo vietos architektūroje ir viešosiose erdvėse.

    Muziejus skelbia, kad ekskursijoje bus pasakojama ne tik apie ryškiausius objektus, bet ir apie mažiau pastebimus klasicizmo bruožus, kuriuos kasdien praeiname net nesusimąstydami. Dalyvių laukia aiškiai pateiktas kontekstas, padedantis suprasti laikmečio estetiką ir jos poveikį kraštui.

    Klasicizmas Lietuvoje ypač siejamas su XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus kultūriniais virsmais, kai architektūroje išryškėjo saikingos formos, simetrija ir antikos įkvėpti motyvai. Tokie ženklai dažnai atsiskleidžia pastatų proporcijose, fasadų ritmikoje ir dekorui pasirinktose detalėse.

    Pasak muziejaus, ekskursija pritaikyta tiek pirmą kartą su klasicizmu susipažįstantiems, tiek norintiems pagilinti žinias apie Kelmės krašto paveldą. Praktinis pasivaikščiojimo formatas leidžia lengviau susieti istoriją su konkrečiomis vietomis ir jų likimais.

    Norintiems dalyvauti patariama sekti Kelmės krašto muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko ir susitikimo vietos. Nemokamos ekskursijos dažnai pritraukia daugiau norinčių, todėl verta atvykti kiek anksčiau.

  • Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities gidų gildija kviečia asmenis su negalia į nemokamas ekskursijas po Klaipėdos senamiestį. Iniciatyva skirta didinti miesto paslaugų prieinamumą ir suteikti galimybę pažinti Klaipėdą tiems, kuriems įprastos ekskursijos dažnai būna sunkiai pasiekiamos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad kiekviena ekskursija pritaikoma pagal dalyvių poreikius ir gali būti skirta fizinę, intelekto, klausos ar regos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems. Tai reiškia, kad maršrutas, tempas, pateikimas ir priemonės derinamos taip, kad patirtis būtų patogi ir saugi.

    Kas laukia senamiestyje

    Ekskursijas ves apmokyti gidai, supažindinsiantys su Klaipėdos istorija ir svarbiausiomis senamiesčio vietomis. Dalyviai išgirs pasakojimų apie pilį, tiltus, uostą ir erdves, kur kadaise virė miesto gyvenimas, taip pat sužinos, kaip gyveno senieji klaipėdiečiai.

    Pažintį su miestu planuojama papildyti užduotimis ir ženklais, padedančiais įsitraukti į pasakojimą, o maršrute bus ieškoma ir mažųjų skulptūrų bei miesto simbolių. Organizatorių teigimu, tikslas yra ne vien pateikti faktus, bet sukurti patirtį, kurioje Klaipėda atsiskleistų per pojūčius, garsus ir istorijas.

    Registracija ir svarbi informacija

    Dalyvavimui būtina išankstinė registracija telefonu +370 699 96260. Taip pat informuojama, kad ekskursijos gali būti filmuojamos ir fotografuojamos, todėl dalyviams rekomenduojama tai įvertinti registruojantis.

    Tokios pritaikytos ekskursijos vis dažniau tampa miestų praktika, nes prieinamumas apima ne tik fizinę aplinką, bet ir informaciją, orientavimąsi bei komunikaciją. Klaipėdos iniciatyva siekia, kad miesto istorija ir kultūra būtų pasiekiama kuo platesniam žmonių ratui.