Šiaurės Danijoje, prie Aggersborgo žiedinės tvirtovės, tarptautinė kalvių komanda ėmėsi neįprasto eksperimento: atkurti vikingų laikų inkarą taip, kaip jis galėjo būti gaminamas prieš daugiau nei 1 000 metų. Projekte dalyvauja Jungtinės Karalystės Nacionalinės kalvystės mokyklos studentai ir dėstytojai, dirbantys kartu su eksperimentinės archeologijos specialistais.
Skirtingai nei šiuolaikinėje pramonėje, čia naudojama ne plienas, o vadinamasis kempininis geležis, išgaunama mažose krosnelėse iš geležies rūdos. Tai porėtesnė, nevienalytė žaliava, todėl kalviams tenka taikyti kitokius suvirinimo, formavimo ir sutankinimo būdus nei dirbant su moderniu metalu.
Kaip atkuria senovinę technologiją
Inkaro konstrukcija parinkta remiantis ankstyvųjų viduramžių inkarų tyrimais, įskaitant rentgeno analizę. Tokie tyrimai leidžia pamatyti suvirinimo siūlių vietas ir skirtingų geležies sluoksnių struktūrą, o tai padeda atkartoti senąsias metalų jungimo technikas.
Dirbtuvėse naudojamos rankomis valdomos dumplės ir istoriniam laikotarpiui artimas kuras. Tai padeda suprasti, kokio pastovaus karščio ir ritmo reikėjo, kad metalas būtų tinkamai įkaitintas, o sujungimai išliktų tvirti net ir patiriant dideles apkrovas vandenyje.
„Kai dirbi su tokia žaliava, supranti, kodėl vikingų meistrai pasirinko būtent tokius sprendimus ir kodėl kai kurie jų triukai buvo būtini, o ne išmonė“, – sakė technikas Ernestas Jakubauskas.
Kodėl pasirinktas Aggersborgas
Projektas vyksta Aggersborge, vienoje didžiausių Danijos vikingų žiedinių tvirtovių, siejamoje su karaliaus Haraldo Mėlynadančio laikais. Tvirtovė buvo pastatyta apie 980 metus ir laikoma strategiškai svarbia vieta, nes suteikė prieigą prie Limfjordo vandens kelio.
Šis kelias jungė Baltijos ir Šiaurės jūras, todėl buvo reikšmingas tiek prekybai, tiek kariniams žygiams. Tyrėjų teigimu, būtent tokiose vietose geriausiai atsiskleidžia, kaip techniniai sprendimai, tokie kaip inkarai, prisidėjo prie vikingų jūrinės galios.
Ką parodys eksperimentas
Baigtą inkarą planuojama pritvirtinti prie rekonstruojamo ankstyvųjų viduramžių darbo laivo, kurio modelis paremtas Gislingės valtimi, aptikta Danijoje 1993 metais. Praktinis bandymas realiomis sąlygomis turėtų parodyti, kaip toks inkaras laikė laivą, kaip elgėsi skirtingose dugno dangose ir kokių kompromisų reikalavo ano meto medžiagos.
Mokslininkai tikisi, kad eksperimentas suteiks daugiau aiškumo apie vikingų metalurgijos lygį ir kasdienę meistrų darbo realybę. Tokie projektai šiandien vis dažniau naudojami archeologijoje, nes leidžia patikrinti hipotezes ne tik laboratorijoje, bet ir praktikoje, atkuriant procesus nuo žaliavos iki galutinio daikto.
