CP v2

Tag: Ekstremalioji situacija

  • Kazlų Rūdoje audra atsitraukė: atšaukta ekstremali situacija, bet dalis gyventojų dar laukia elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje rugsėjo 3 dieną atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta po rugpjūčio pabaigoje siautusios audros. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje konstatuota, kad pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui sumažėjo.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu nebeliko poreikio taikyti specialų ekstremaliosios situacijos valdymo režimą, nes didžioji dalis kritinių sutrikimų jau suvaldyta. Likę darbai ir pagalba gyventojams, esant poreikiui, bus organizuojami įprasta tvarka, kaip numato teisės aktai.

    Vis dėlto savivaldybės teritorijoje dar fiksuojami pavieniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. Energetikos skirstymo operatorius ESO nurodė, kad rugsėjo 3 dienos vakare Kazlų Rūdoje buvo registruoti 6 gedimai, o be elektros likusių vartotojų skaičius siekė 15.

    Audros padariniai Kazlų Rūdoje buvo ypač juntami dėl vėjo išverstų medžių, nuverstų elektros stulpų ir nutrauktų laidų. Dalis gyventojų tuo metu susidūrė ne tik su elektros tiekimo nutrūkimu, bet ir su vandens tiekimo sutrikimais, ryšio problemomis, o kai kurie keliai buvo užversti medžiais ir nepravažiuojami.

    Savivaldybė primena, kad po stichijos prie padarinių likvidavimo buvo pasitelkta ir valstybės institucijų parama. Vicemeras Justinas Kazla informavo, kad Krašto apsaugos ministerijos pagalba Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams buvo teikiama iki rugpjūčio 31 dienos.

    Ekstremalioji situacija Kazlų Rūdoje buvo paskelbta rugpjūčio 24 dieną, kai audra sutrikdė būtiniausių paslaugų teikimą ir sukėlė rizikų gyventojų saugumui. Tuo metu Lietuvoje taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant koordinuoti veiksmus ir greičiau atkurti infrastruktūrą labiausiai paveiktose teritorijose.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Gegužės 6 dieną 6.11 valandą paskelbta Šepetos durpyne kilusio gaisro likvidacija. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, gaisras užgesintas, o visi suplanuoti darbai vietoje baigti.

    Dar prieš tai, gegužės 5 dieną 21.32 valandą, buvo paskelbta gaisro lokalizacija. Vis dėlto ugniagesiai gelbėtojai ir durpyno darbuotojai liko teritorijoje per naktį, kad visame degusiame plote būtų tęsiami vandens pylimo darbai ir vykdomas patruliavimas.

    Situacija vietoje ir pajėgos

    Gegužės 5 dieną popiet ugniagesiai informavo, kad nors situacija suvaldyta, židiniai vis atsinaujina, o dėl stipraus vėjo maždaug 4 hektarų plote vis įsiplieskia pavienės vietos. Gesinimas tokiais atvejais reikalauja nuolatinio perimetro tikrinimo ir greitos reakcijos į naujus įkaitusius taškus.

    Gesinimo darbuose tuo metu dalyvavo per 30 ugniagesių gelbėtojų, buvo pasitelktos 7 automobilinės cisternos. Taip pat dirbo daugiau kaip 50 įmonės darbuotojų ir 10 traktorių, kuriais buvo padedama pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas bei užtikrinti vandens tiekimą.

    Ekstremalioji situacija ir rekomendacijos

    Kupiškio rajono savivaldybėje mero potvarkiu buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl eksploatuojamo Šepetos durpyno degimo ir smilkimo, sukėlusio oro taršą. Tokie sprendimai paprastai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, koordinuoti tarnybų veiksmus ir operatyviau informuoti gyventojus.

    Gyventojams rekomenduota ir toliau laikytis anksčiau skelbtų nurodymų: vengti ilgesnio buvimo lauke, laikyti uždarytus namų langus ir sekti oficialią informaciją. Esant dūmams ar juntamai taršai, ypač svarbu atidžiai stebėti savo savijautą rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.

    Kodėl durpynų gaisrai tokie sudėtingi

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių, nes degimas gali vykti ne tik paviršiuje, bet ir giliai po žeme, neretai be atviros liepsnos. Dėl to gaisro židiniai gali ilgai smilkti, būti sunkiai pastebimi ir net po gesinimo atsinaujinti iš gilesnių sluoksnių.

    Skirtingai nei greičiau plintantys ir aiškiai matomi miško gaisrai, durpynuose degimas dažnai yra lėtas, paslėptas ir sunkiai prognozuojamas, todėl būtinas ilgesnis stebėjimas. Dėl šios priežasties lokalizacija ne visada reiškia, kad rizika praėjo, o patruliavimas ir papildomas vandens pylimas tampa esmine galutinės likvidacijos dalimi.

    „Dėkojame visoms tarnyboms, ugniagesiams gelbėtojams, savanoriams, Lietuvos šauliams ir įmonių darbuotojams už operatyvų, profesionalų ir sutelktą darbą valdant sudėtingą situaciją“, – skelbiama informacijoje apie gaisro likvidaciją.

  • Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    2026 metų gegužės 5 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl gaisro Šepetos durpyne. Savivaldybė praneša, kad situacija gerėja, o pajėgos koncentruojamos į likusius aktyvius židinius.

    Įvertinus dūmų plitimo riziką ir vėjo kryptį, mero potvarkiu ekstremalioji situacija paskelbta visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, ugniagesių gelbėtojų atstovai ir aplinkosaugininkai.

    Gaisro mastas sumažėjo

    Pranešimas apie gaisrą Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė 2026 metų gegužės 4 dieną apie 13.30 valandą. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad dega durpynas, o pirminiais duomenimis ugnis apėmė apie 15 hektarų.

    Per naktį gaisro perimetras buvo išaugęs iki maždaug 164 hektarų, tačiau antradienio rytą situacija, institucijų teigimu, ženkliai pagerėjo. Šiuo metu aktyvūs pavieniai židiniai likę maždaug 4 hektarų plote.

    Pagrindiniai židiniai fiksuojami dviejose vietose: viename lauke dega sukrautos šakų ir kelmų atliekų rietuvės, taip pat arčiau miško nustatytas paviršinis durpių degimas. Tarnybos pabrėžia, kad lokalizacija reiškia gaisro plitimo sustabdymą į naujas teritorijas.

    Gesinimą apsunkino vandens trūkumas

    Ugniagesiai nurodo, kad gaisro zonoje trūko vandens šaltinių, todėl nuspręsta pasitelkti papildomas automobilines siurblines. Vanduo buvo pumpuojamas iš atvirų šaltinių į kanalus tarp durpyno laukų, taip sudarant sąlygas efektyvesniam gesinimui.

    Gesinimo darbuose dalyvavo apie 90 žmonių, tarp jų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, durpyno įmonės atstovai, savanoriai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Darbai vyko visą naktį be pertraukų.

    Specialistų vertinimu, giluminio durpių degimo kol kas nenustatyta, fiksuojamas paviršinis degimas. Tarnybos aiškina, kad toks degimas gali suaktyvėti paveikus vandens srove, todėl gaisravietėje būtinas nuolatinis stebėjimas ir perliejimas.

    Stebima oro tarša, gyventojams primintos rekomendacijos

    Gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota, kai dūmai sklido Šepetos kaimo kryptimi, o pranešimai išsiųsti maždaug 15 kilometrų spinduliu esančių vietovių gyventojams. Vėliau atlikus matavimus Papilių ir Kinderių kaimuose nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracija neviršijo pavojingų normų.

    Situacija dėl oro taršos ir galimo poveikio aplinkai stebima bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Evakuacija nevykdoma, tačiau institucijos pabrėžia, kad situacija vertinama nuolat.

    „Šiuo metu nėra galutinio žalos aplinkai vertinimo, jis bus atliekamas vėliau, kai gaisras bus visiškai likviduotas“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Neringa Urbonienė.

    Gyventojams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti patalpose, uždaryti langus ir duris, o jei vėdinimo sistemos traukia orą iš lauko, jas laikinai išjungti. Taip pat patariama vengti fizinio aktyvumo lauke, saugoti vaikus ir gyvūnus, o pajutus dūmų kvapą ar sudirginimą kreiptis į medikus.

    Savivaldybė teigia, kad darbai tęsiami iki visiško gaisro likvidavimo, o informacija gyventojams bus atnaujinama pagal situacijos pokyčius. Pajėgos išlieka sutelktos į likusių židinių užgesinimą ir perimetro kontrolę.

  • Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 kovo 19 dienos paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Sprendimas priimtas dėl gamtinio įvykio, kai fiksuojamas labai aukštas vandens lygis ir potvynis kelia riziką žmonių saugumui, turtui bei aplinkai.

    Ekstremalioji situacija taikoma Stoniškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų teritorijose. Savivaldybė nurodo, kad dėl apsemtų ruožų kai kuriuose rajoniniuose keliuose gali būti nutrauktas transporto priemonių eismas, ypač ten, kur nėra apylankos ar galimybės ją įrengti.

    Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla ne tik vairuotojams, bet ir specialiosioms tarnyboms, kai prastėja privažiavimas prie atokesnių vietovių. Potvynio metu vandens lygis gali kilti staigiai, todėl eismo ribojimai paprastai įvedami prevenciškai, siekiant išvengti įstrigusių automobilių ir pavojingų situacijų.

    Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Pagėgių savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Operacijų vadovas koordinuoja institucijų veiksmus, užtikrina informacijos apsikeitimą ir sprendimų priėmimą, kai būtina reaguoti į kintančią situaciją vietoje.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus dėl galimų eismo ribojimų, užliejamų ruožų ir saugos rekomendacijų. Vairuotojams patariama nevažiuoti per apsemtus kelių ruožus, nes net ir nedidelis vandens sluoksnis gali paslėpti kelio pažaidas, srovę ar gilesnes duobes.

  • Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 metų kovo 31 dienos atšaukiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta dėl gamtinio įvykio – labai aukšto vandens lygio ir potvynio. Ekstremalioji situacija galiojo Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų seniūnijų teritorijose.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su potvynio keltais pavojais žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui bei aplinkai. Taip pat buvo vertinama situacija keliuose, kai dėl apsemtų ruožų tekdavo laikinai nutraukti transporto priemonių eismą rajoniniuose keliuose, ypač tais atvejais, kai nebuvo įmanoma organizuoti apylankos.

    Potvyniai šio regiono gyvenime nėra išskirtinis reiškinys, ypač pavasarį, kai tirpstant sniegui ir gausiau lyjant kyla vandens lygis upėse bei užliejamose teritorijose. Praktikoje tokios situacijos dažniausiai lemia ne tik užliejamas pievas ar sodybas, bet ir didžiausią kasdienį nepatogumą – sutrikusį susisiekimą, kai atskiros gyvenvietės laikinai tampa sunkiau pasiekiamos.

    Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimas paprastai reiškia, kad grėsmės faktorius yra suvaldytas arba sumažėjęs iki lygio, kai pakanka įprastų institucijų veikimo priemonių. Tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyksta, tačiau signalizuoja, jog ekstremalių veiksmų ir režimo taikymo nebereikia.

    Sprendimas įformintas 2026 metų kovo 30 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M1-89 Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti oficialią savivaldybės bei atsakingų tarnybų informaciją, ypač jei vandens lygis vėl imtų kilti ar keistųsi eismo sąlygos vietiniuose keliuose.