Tag: Ekstremalioji situacija

  • Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Gegužės 6 dieną 6.11 valandą paskelbta Šepetos durpyne kilusio gaisro likvidacija. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, gaisras užgesintas, o visi suplanuoti darbai vietoje baigti.

    Dar prieš tai, gegužės 5 dieną 21.32 valandą, buvo paskelbta gaisro lokalizacija. Vis dėlto ugniagesiai gelbėtojai ir durpyno darbuotojai liko teritorijoje per naktį, kad visame degusiame plote būtų tęsiami vandens pylimo darbai ir vykdomas patruliavimas.

    Situacija vietoje ir pajėgos

    Gegužės 5 dieną popiet ugniagesiai informavo, kad nors situacija suvaldyta, židiniai vis atsinaujina, o dėl stipraus vėjo maždaug 4 hektarų plote vis įsiplieskia pavienės vietos. Gesinimas tokiais atvejais reikalauja nuolatinio perimetro tikrinimo ir greitos reakcijos į naujus įkaitusius taškus.

    Gesinimo darbuose tuo metu dalyvavo per 30 ugniagesių gelbėtojų, buvo pasitelktos 7 automobilinės cisternos. Taip pat dirbo daugiau kaip 50 įmonės darbuotojų ir 10 traktorių, kuriais buvo padedama pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas bei užtikrinti vandens tiekimą.

    Ekstremalioji situacija ir rekomendacijos

    Kupiškio rajono savivaldybėje mero potvarkiu buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl eksploatuojamo Šepetos durpyno degimo ir smilkimo, sukėlusio oro taršą. Tokie sprendimai paprastai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, koordinuoti tarnybų veiksmus ir operatyviau informuoti gyventojus.

    Gyventojams rekomenduota ir toliau laikytis anksčiau skelbtų nurodymų: vengti ilgesnio buvimo lauke, laikyti uždarytus namų langus ir sekti oficialią informaciją. Esant dūmams ar juntamai taršai, ypač svarbu atidžiai stebėti savo savijautą rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.

    Kodėl durpynų gaisrai tokie sudėtingi

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių, nes degimas gali vykti ne tik paviršiuje, bet ir giliai po žeme, neretai be atviros liepsnos. Dėl to gaisro židiniai gali ilgai smilkti, būti sunkiai pastebimi ir net po gesinimo atsinaujinti iš gilesnių sluoksnių.

    Skirtingai nei greičiau plintantys ir aiškiai matomi miško gaisrai, durpynuose degimas dažnai yra lėtas, paslėptas ir sunkiai prognozuojamas, todėl būtinas ilgesnis stebėjimas. Dėl šios priežasties lokalizacija ne visada reiškia, kad rizika praėjo, o patruliavimas ir papildomas vandens pylimas tampa esmine galutinės likvidacijos dalimi.

    „Dėkojame visoms tarnyboms, ugniagesiams gelbėtojams, savanoriams, Lietuvos šauliams ir įmonių darbuotojams už operatyvų, profesionalų ir sutelktą darbą valdant sudėtingą situaciją“, – skelbiama informacijoje apie gaisro likvidaciją.

  • Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    2026 metų gegužės 5 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl gaisro Šepetos durpyne. Savivaldybė praneša, kad situacija gerėja, o pajėgos koncentruojamos į likusius aktyvius židinius.

    Įvertinus dūmų plitimo riziką ir vėjo kryptį, mero potvarkiu ekstremalioji situacija paskelbta visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, ugniagesių gelbėtojų atstovai ir aplinkosaugininkai.

    Gaisro mastas sumažėjo

    Pranešimas apie gaisrą Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė 2026 metų gegužės 4 dieną apie 13.30 valandą. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad dega durpynas, o pirminiais duomenimis ugnis apėmė apie 15 hektarų.

    Per naktį gaisro perimetras buvo išaugęs iki maždaug 164 hektarų, tačiau antradienio rytą situacija, institucijų teigimu, ženkliai pagerėjo. Šiuo metu aktyvūs pavieniai židiniai likę maždaug 4 hektarų plote.

    Pagrindiniai židiniai fiksuojami dviejose vietose: viename lauke dega sukrautos šakų ir kelmų atliekų rietuvės, taip pat arčiau miško nustatytas paviršinis durpių degimas. Tarnybos pabrėžia, kad lokalizacija reiškia gaisro plitimo sustabdymą į naujas teritorijas.

    Gesinimą apsunkino vandens trūkumas

    Ugniagesiai nurodo, kad gaisro zonoje trūko vandens šaltinių, todėl nuspręsta pasitelkti papildomas automobilines siurblines. Vanduo buvo pumpuojamas iš atvirų šaltinių į kanalus tarp durpyno laukų, taip sudarant sąlygas efektyvesniam gesinimui.

    Gesinimo darbuose dalyvavo apie 90 žmonių, tarp jų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, durpyno įmonės atstovai, savanoriai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Darbai vyko visą naktį be pertraukų.

    Specialistų vertinimu, giluminio durpių degimo kol kas nenustatyta, fiksuojamas paviršinis degimas. Tarnybos aiškina, kad toks degimas gali suaktyvėti paveikus vandens srove, todėl gaisravietėje būtinas nuolatinis stebėjimas ir perliejimas.

    Stebima oro tarša, gyventojams primintos rekomendacijos

    Gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota, kai dūmai sklido Šepetos kaimo kryptimi, o pranešimai išsiųsti maždaug 15 kilometrų spinduliu esančių vietovių gyventojams. Vėliau atlikus matavimus Papilių ir Kinderių kaimuose nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracija neviršijo pavojingų normų.

    Situacija dėl oro taršos ir galimo poveikio aplinkai stebima bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Evakuacija nevykdoma, tačiau institucijos pabrėžia, kad situacija vertinama nuolat.

    „Šiuo metu nėra galutinio žalos aplinkai vertinimo, jis bus atliekamas vėliau, kai gaisras bus visiškai likviduotas“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Neringa Urbonienė.

    Gyventojams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti patalpose, uždaryti langus ir duris, o jei vėdinimo sistemos traukia orą iš lauko, jas laikinai išjungti. Taip pat patariama vengti fizinio aktyvumo lauke, saugoti vaikus ir gyvūnus, o pajutus dūmų kvapą ar sudirginimą kreiptis į medikus.

    Savivaldybė teigia, kad darbai tęsiami iki visiško gaisro likvidavimo, o informacija gyventojams bus atnaujinama pagal situacijos pokyčius. Pajėgos išlieka sutelktos į likusių židinių užgesinimą ir perimetro kontrolę.

  • Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija: potvynis užliejo kelius ir riboja eismą

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 kovo 19 dienos paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Sprendimas priimtas dėl gamtinio įvykio, kai fiksuojamas labai aukštas vandens lygis ir potvynis kelia riziką žmonių saugumui, turtui bei aplinkai.

    Ekstremalioji situacija taikoma Stoniškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų teritorijose. Savivaldybė nurodo, kad dėl apsemtų ruožų kai kuriuose rajoniniuose keliuose gali būti nutrauktas transporto priemonių eismas, ypač ten, kur nėra apylankos ar galimybės ją įrengti.

    Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla ne tik vairuotojams, bet ir specialiosioms tarnyboms, kai prastėja privažiavimas prie atokesnių vietovių. Potvynio metu vandens lygis gali kilti staigiai, todėl eismo ribojimai paprastai įvedami prevenciškai, siekiant išvengti įstrigusių automobilių ir pavojingų situacijų.

    Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Pagėgių savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Operacijų vadovas koordinuoja institucijų veiksmus, užtikrina informacijos apsikeitimą ir sprendimų priėmimą, kai būtina reaguoti į kintančią situaciją vietoje.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus dėl galimų eismo ribojimų, užliejamų ruožų ir saugos rekomendacijų. Vairuotojams patariama nevažiuoti per apsemtus kelių ruožus, nes net ir nedidelis vandens sluoksnis gali paslėpti kelio pažaidas, srovę ar gilesnes duobes.

  • Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 metų kovo 31 dienos atšaukiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta dėl gamtinio įvykio – labai aukšto vandens lygio ir potvynio. Ekstremalioji situacija galiojo Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų seniūnijų teritorijose.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su potvynio keltais pavojais žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui bei aplinkai. Taip pat buvo vertinama situacija keliuose, kai dėl apsemtų ruožų tekdavo laikinai nutraukti transporto priemonių eismą rajoniniuose keliuose, ypač tais atvejais, kai nebuvo įmanoma organizuoti apylankos.

    Potvyniai šio regiono gyvenime nėra išskirtinis reiškinys, ypač pavasarį, kai tirpstant sniegui ir gausiau lyjant kyla vandens lygis upėse bei užliejamose teritorijose. Praktikoje tokios situacijos dažniausiai lemia ne tik užliejamas pievas ar sodybas, bet ir didžiausią kasdienį nepatogumą – sutrikusį susisiekimą, kai atskiros gyvenvietės laikinai tampa sunkiau pasiekiamos.

    Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimas paprastai reiškia, kad grėsmės faktorius yra suvaldytas arba sumažėjęs iki lygio, kai pakanka įprastų institucijų veikimo priemonių. Tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyksta, tačiau signalizuoja, jog ekstremalių veiksmų ir režimo taikymo nebereikia.

    Sprendimas įformintas 2026 metų kovo 30 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M1-89 Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti oficialią savivaldybės bei atsakingų tarnybų informaciją, ypač jei vandens lygis vėl imtų kilti ar keistųsi eismo sąlygos vietiniuose keliuose.