Artėjant Vėlinėms ir Visų šventųjų laikotarpiui, daugelis ieško augalų kapams, kurie išliktų dekoratyvūs ne vieną savaitę ir atlaikytų permainingus vėlyvo rudens orus. Tinkamai parinktos rūšys nebijo trumpalaikių šalnų, o kai kurios išsaugo formą ir spalvą net ir žiemiškesnėmis sąlygomis.
Svarbiausia atsižvelgti į kapinių mikroklimatą: ar vieta saulėta, ar pavėsyje, ar vėjuota. Ne mažiau svarbus ir laistymas, nes vėsiais mėnesiais perlaistymas yra dažnesnė žūties priežastis nei šaltis, ypač kai vanduo užsistovi vazone.
Rudeniniai astrai, vadinami marcinkomis
Rudeniniai astrai, Lietuvoje dažnai vadinami marcinkomis, vertinami dėl tankių kerelių ir gausaus žydėjimo, kuris tęsiasi iki vėlyvo rudens. Jie žydi violetiniais, rožiniais, baltais ar purpuriniais atspalviais, o nedidelės šalnos dažniausiai jų nesugadina.
Kapams verta rinktis augalus, kurių dalis pumpurų dar neišsiskleidę, tuomet dekoratyvumas išlieka ilgiau. Geriausiai jie laikosi saulėtoje vietoje, o pavėsyje gali žydėti kukliau ir trumpiau.
Vazonui būtinos drenažo skylės, kad vandens perteklius nekauptųsi prie šaknų ir nesukeltų puvinio. Po žydėjimo daugiametes veisles galima persodinti į sodą, parenkant laidžią dirvą ir vietą, kur neužsistovi vanduo.
Eleboras, dar vadinamas Kalėdų rože
Eleboras dažnai siejamas su žiemos sezonu, tačiau kapams jis tinka ir rudenį dėl atsparumo šalčiui. Šis augalas gali ištverti ryškesnį atšalimą, o žvarbesnėmis dienomis žiedai gali trumpam nusvirti, tačiau atšilus oras jie vėl pakyla.
Eleboras išsiskiria tvirtais, tamsiai žaliais lapais ir vaškiškais žiedais, kurie būna balti, rožiniai, purpuriniai ar žalsvi. Kadangi žiedlapiai ilgai nenubyra, augalas išlaiko tvarkingą vaizdą ir gali puošti kapą ne tik lapkritį, bet ir vėliau.
Jam tinka sunkesnis, stabilus vazonas, ypač vėjuotose vietose. Substratas turėtų būti lengvai drėgnas, bet ne šlapias, nes vėsiu metu perteklinei drėgmei augalas jautresnis nei trumpalaikiam šalčiui.
Viržiai, ypač pumpurinės veislės
Viržiai yra vienas populiariausių pasirinkimų kapų kompozicijoms, tačiau ilgaamžiškumą dažnai lemia veislė. Pumpuriniai viržiai laikomi patvaresniais, nes jų žiediniai pumpurai iki galo neišsiskleidžia, todėl ilgiau išlaiko formą ir mažiau nukenčia nuo šalčio.
Tokie viržiai gali išlikti dekoratyvūs mėnesius, atlaikyti vėsesnius orus ir sniego epizodus, o spalvų pasirinkimas platus: nuo violetinių iki rožinių ir baltų atspalvių. Norint, kad augalas laikytųsi kuo ilgiau, svarbu neleisti vandeniui kauptis vazone ir saugoti šaknis nuo užmirkimo.
Renkantis augalus kapams, dažnai praverčia ir praktiškas derinimas: tvirtesni viržiai gali būti komponuojami su kitais šalčiui atsparesniais augalais, o vazone palikus vietos drenažui sumažėja rizika, kad po lietaus ar atlydžio šaknys pradės pūti.
