CP v2

Tag: Elektrėnų savivaldybė

  • Elektrėnų dalyvaujamasis biudžetas: startavo idėjų atranka, balsuoti galima iki liepos 3 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje 2026 metais ketvirtą kartą vyksta dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms ir balsuodami išrenka projektus. Savivaldybės administracija įsipareigoja laimėjusias iniciatyvas įgyvendinti šimtu procentų.

    Šiemet dalyvaujamajam biudžetui skirta 100 000 eurų. Gyventojai balsuoja dviejose kategorijose: miesto idėjai numatyta 70 000 eurų, o kaimo ar miestelio idėjai – 30 000 eurų.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Elektrėnų savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Vienas žmogus gali balsuoti po vieną kartą kiekvienoje kategorijoje, o balsavimas vyksta iki liepos 3 dienos.

    Savo nuomonę galima išreikšti internetu savivaldybės svetainėje arba atvykus į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš balsuojant kviečiama susipažinti su projektų idėjų santraukomis ir įvertinti, kurios iniciatyvos labiausiai atitinka bendruomenės poreikius.

    Miesto kategorijos idėjos

    Miesto kategorijoje pristatytos iniciatyvos apima tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūros ir miesto identiteto stiprinimo sprendimus. Tarp jų – interaktyvaus lauko muzikos parko idėja, siūlanti viešoje erdvėje įrengti lauko sąlygoms pritaikytus instrumentus ir poilsio zonas.

    Taip pat siūloma atnaujinti futbolo aikštelių infrastruktūrą skirtingose miesto vietose ir papildyti „OmniGym“ lauko treniruoklių parką. Kitos iniciatyvos orientuotos į bendruomeniškumo skatinimą, pavyzdžiui, aktyvi erdvė prie Laisvalaikio centro ar tautinio stiliaus želdinių ir poilsio zonos įrengimas prie sporto objektų.

    Vievyje siūlomas išmaniųjų suoliukų takas, kuriame suoliukai būtų aprūpinti įkrovimo ir ryšio sprendimais bei informaciniais elementais apie miesto istoriją. Kartu tarp idėjų minimas ir didelio formato muralas ant viešo pastato, turintis tapti vizualiniu Elektrėnų simboliu ir turistų traukos objektu.

    Kaimo ir miestelio kategorijos idėjos

    Kaimo ar miestelio kategorijoje akcentuojamos kasdieniam patogumui ir bendruomenės įtraukimui svarbios iniciatyvos. Kazokiškėse siūloma įrengti basų kojų taką su skirtingomis natūraliomis dangomis ir poilsio zonomis, skirtą sveikatinimui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Žebertonių kaime planuojamas tujų labirintas su edukaciniais regionų simboliais ir užduotimis, kuris galėtų būti naudojamas tiek grupinėms edukacijoms, tiek savarankiškam lankymui. Pakalniškėse pristatytas edukacinio šaligatvio projektas, kuriuo siekiama atnaujinti prastos būklės infrastruktūrą ir integruoti vaikų lavinamuosius elementus.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas kaip būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti investicijas į realius vietos poreikius. Elektrėnų savivaldybė ragina gyventojus aktyviai balsuoti, nes būtent balsai nulems, kurios idėjos bus įgyvendintos artimiausiu metu.

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • Elektrėnų civilinės metrikacijos gegužės suvestinė: 3 gimimai, 6 santuokos ir 20 mirčių

    Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius paskelbė 2026 metų gegužės mėnesio demografinių įvykių suvestinę. Joje apžvelgiami per mėnesį įregistruoti gimimai, mirtys, santuokos ir santuokos nutraukimai.

    Per gegužę skyriuje įregistruoti 3 gimimai: 1 berniukas ir 2 mergaitės. Nurodoma, kad berniukui suteiktas vardas Adas, o mergaitėms – Milana ir Patricija.

    Per tą patį laikotarpį užfiksuota 20 mirčių: mirė 7 moterys ir 13 vyrų. Tai reiškia, kad vien gegužę mirčių buvo 17 daugiau nei gimimų, todėl natūrali gyventojų kaita šiame laikotarpyje buvo neigiama.

    Santuokų statistikoje fiksuotos 6 įregistruotos santuokos. Iš jų 1 santuoka buvo sudaryta užsienio valstybėje ir vėliau įtraukta į apskaitą, taip pat į apskaitą įtraukta 1 bažnytinė santuoka.

    Be to, gegužės mėnesį užregistruotas 1 santuokos nutraukimas. Civilinės metrikacijos skyriaus suvestinės dažnai naudojamos kaip operatyvus vietos bendruomenės demografinių pokyčių indikatorius, leidžiantis palyginti gimstamumo, mirtingumo ir šeimos kūrimo tendencijas skirtingais laikotarpiais.

  • Elektrėnų maudyklų vanduo patikrintas: pirmieji sezono tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    Elektrėnų savivaldybėje paimti pirmieji šio maudymosi sezono maudyklų vandens mėginiai parodė, kad visose tikrintose vietose vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Savivaldybė skelbia, kad pagal gautus duomenis gyventojai ir svečiai šiuo metu gali drąsiai planuoti poilsį prie vandens.

    Mėginiai buvo paimti 2025 metų gegužės 26 dieną, o mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Tokie tyrimai sezono pradžioje laikomi svarbia prevencine priemone, leidžiančia įvertinti, ar maudyklos nekelia padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Tyrimų metu vertinti du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės Escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Šie indikatoriai padeda nustatyti galimą fekalinę taršą ir yra vieni svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudytis.

    Pagal galiojančius reikalavimus Escherichia coli kiekis neturi viršyti 1 000 vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių enterokokų riba yra 100 vienetų 100 mililitrų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nė vienoje tirtų maudyklų šie dydžiai nebuvo viršyti.

    Tikrintos maudyklos apėmė Elektrėnų marias, Vievio ežerą bei keletą kitų poilsio vietų, įskaitant Kareivonių tvenkinį ir Aujėdo, Nestrėvančio, Vaisiečio bei Monio ežerus. Rezultatai visose nurodytose vietose įvertinti kaip atitinkantys higienos normą.

    Elektrėnų savivaldybėje maudymosi sezonas oficialiai trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Visą šį laikotarpį bus tęsiama reguliari stebėsena, o naujausia informacija apie vandens būklę gyventojams paprastai skelbiama savivaldybės kanaluose ir informaciniuose stenduose prie maudyklų.

    Specialistai primena, kad net ir geriems tyrimų rezultatams esant aktualu stebėti aplinkos sąlygas: po smarkių liūčių ar staigių vandens lygio pokyčių taršos rizika gali didėti. Pastebėjus neįprastą vandens kvapą, spalvą, gausų dumblių sužydėjimą ar negyvas žuvis, rekomenduojama rinktis kitą maudymosi vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Elektrėnų taryba patvirtino 2025 metų ataskaitas: ką jos rodo apie savivaldybės darbus ir planus

    Patvirtintas metinių ataskaitų rinkinys

    Gegužės 27 dieną Elektrėnų savivaldybės taryba posėdyje patvirtino Elektrėnų savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Tai dokumentų paketas, kuriame apibendrinami praėjusių metų savivaldybės veiklos rezultatai ir pateikiami svarbiausi rodikliai.

    Metinių ataskaitų tvirtinimas taryboje yra vienas pagrindinių savivaldos atskaitomybės etapų, leidžiantis gyventojams ir tarybos nariams įvertinti, kaip įgyvendinti sprendimai ir programos. Patvirtinimas taip pat svarbus planuojant kitų metų prioritetus ir biudžeto kryptis.

    Ką paprastai apima savivaldybės ataskaitos

    Metinių ataskaitų rinkiniuose įprastai pateikiama finansinė informacija, biudžeto vykdymo rezultatai bei įsipareigojimų dinamika. Taip pat aprašomi pagrindiniai veiklos rezultatai tokiose srityse kaip švietimas, socialinės paslaugos, infrastruktūra ir viešosios erdvės.

    Tokie dokumentai svarbūs ne tik politikams, bet ir bendruomenėms, nes leidžia palyginti planuotus ir pasiektus rezultatus, įvertinti projektų eigą ir paslaugų kokybę. Praktikoje tai tampa pagrindu diskusijoms, kur reikalingi pokyčiai ir kokios priemonės duoda didžiausią naudą.

    Kodėl tai aktualu gyventojams ir verslui

    Gyventojams metinės ataskaitos padeda suprasti, kaip panaudotos savivaldybės lėšos ir kokie sprendimai turėjo didžiausią poveikį kasdienėms paslaugoms. Verslui tai signalas apie investicijų kryptis, infrastruktūros plėtrą ir savivaldybės prioritetus, galinčius lemti plėtros galimybes.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms taip pat keliami didesni skaidrumo ir duomenų prieinamumo lūkesčiai, todėl ataskaitos vis dažniau vertinamos kaip praktinis įrankis, o ne formalumas. Kuo aiškesni rodikliai ir palyginimai, tuo lengviau visuomenei įvertinti pažangą ir kelti konkrečius klausimus.

  • Civilinė sauga Elektrėnuose: savivaldybė kviečia į renginį apie atsparumo didinimą

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui. Organizatoriai nurodo, kad dėmesys bus telkiamas į pasirengimą galimoms krizėms ir bendruomenės įsitraukimą.

    Civilinės saugos atsparumas savivaldybėms tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių situacijų, nuo stichinių reiškinių iki infrastruktūros sutrikimų. Tokie renginiai paprastai skirti paaiškinti, kaip veikia perspėjimo sistemos, priedangos ir evakavimo logika bei kur gyventojams ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojams tai proga aiškiau suprasti, ką daryti dingus elektrai ar ryšiui, kur kreiptis nelaimės atveju ir kaip pasiruošti namų ūkiui. Praktikoje tai dažniausiai apima minimalaus būtiniausių atsargų krepšelio, dokumentų kopijų, vaistų, radijo imtuvo ir kitų priemonių pasirengimą.

    Ko tikėtis renginyje?

    Nors savivaldybė skelbia bendrą renginio temą, tokio pobūdžio susitikimuose įprastai aptariami savivaldybės civilinės saugos planai, gyventojų perspėjimo kanalai ir atsakingų tarnybų vaidmenys. Taip pat dažnai paaiškinama, kaip elgtis gavus pavojaus signalą, kuo skiriasi evakavimas ir laikinas prieglobstis bei kaip veikia priedangų žymėjimas.

    Renginiuose neretai pristatoma ir tai, kaip savivaldybė koordinuoja veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei kitomis institucijomis. Gyventojams svarbiausia išsinešti aiškias, praktiškai pritaikomas instrukcijas, o ne vien bendrą informaciją.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Konkreti renginio vieta, laikas ir registracijos tvarka dažniausiai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius Elektrėnų savivaldybės pranešimus ir patikrinti, ar numatytos konsultacijos, klausimų sesija ar praktiniai mokymai.

    Jei renginyje numatomas pristatymas apie pasirengimą namuose, verta iš anksto susirašyti klausimus apie priedangas, perspėjimo pranešimus telefone, evakavimo maršrutus ir šeimos veiksmų planą. Tai padeda gauti konkrečius atsakymus, pritaikomus kasdienėms situacijoms.

  • Savivaldybių reitingas 2026: kodėl Elektrėnai ginčija kultūros ir sporto vertinimą

    Viešai paskelbtas Lietuvos savivaldybių reitingas 2026 Elektrėnų savivaldybėje sukėlė diskusijų, ar kultūros ir sporto įverčiai atspindi dabartinę situaciją. Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis rodiklių remiasi pasenusiais duomenimis ir neįvertina pastarųjų metų pokyčių.

    Pasak savivaldybės, kai kuriuose reitingo kriterijuose akcentuojami vien kiekybiniai skaičiai, tačiau neparodoma paslaugų prieinamumo ir realaus gyventojų įsitraukimo. Dėl to, jų vertinimu, galutinis rezultatas gali sudaryti klaidinantį vaizdą, ypač sparčiau besikeičiančiose srityse.

    Kur, savivaldybės teigimu, prasilenkta su realybe?

    Elektrėnai atkreipia dėmesį, kad kultūros indekso skiltyje panaudoti 2022 metų duomenys, kurie, savivaldybės vertinimu, nebėra pakankami situacijai 2026 metais vertinti. Toks laiko atotrūkis gali reikšti, kad naujos iniciatyvos ar infrastruktūros pokyčiai tiesiog nepatenka į skaičiavimą.

    Kaip vieną aiškiausių pavyzdžių savivaldybė mini bibliotekų rodiklį, kai vertinamas juridinių vienetų skaičius, o ne realus padalinių tinklas. Nors reitinge fiksuota viena įstaiga, Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką sudaro 13 bibliotekų: Elektrėnų biblioteka, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka ir 11 kaimo filialų.

    Elektrėnai taip pat nesutinka su interpretacija, kad mėgėjų meno kolektyvų aktyvumas esą nepakankamas. Savivaldybė nurodo, kad veikia 35 kolektyvai, kuriuose dalyvauja 557 žmonės, o reitinge pateiktas rodiklis siekia 21,6 dalyvio 1 000 gyventojų.

    Sporto rodiklius paveikė baseino rekonstrukcija

    Vertindama sporto srities vietą reitinge, savivaldybė pabrėžia, kad naudoti 2024 metų duomenys sutapo su Elektrėnų baseino renovacijos laikotarpiu. Tuo metu neveikė ne tik baseinas, bet ir pastate esančios krepšinio bei dziudo salės, todėl reali užsiėmimų apimtis galėjo būti mažesnė nei įprastai.

    Po rekonstrukcijos savivaldybė akcentuoja turinti 50 metrų ilgio, 8 takelių baseiną, priskiriamą prie didžiausių tokio tipo baseinų Lietuvoje. Tikimasi, kad tai ilgainiui atsispindės tiek sporto paslaugų prieinamume, tiek varžybų ir treniruočių galimybėse.

    Savivaldybė taip pat pažymi, kad sporto aktyvumas neapsiriboja vien savivaldybės įstaigomis, nes dalis veiklų vyksta per sporto klubus, ugdymo įstaigas ir bendruomenines iniciatyvas. Dėl to vien oficialiai fiksuojami renginių ar infrastruktūros rodikliai, jų teigimu, ne visada atspindi realų sportuojančių žmonių skaičių.

    Investicijos ir kriterijai, kurių savivaldybė nekontroliuoja

    Elektrėnai nurodo, kad į baseiną investuota 12 mln. eurų, o Elektrėnų savivaldybės sporto centro veiklai skirta daugiau kaip 1,06 mln. eurų. Elektrėnų baseino veiklai numatyta 520 tūkst. eurų, o neformaliojo ugdymo ledo sporto šakose veikloms skirta 225 380 eurų.

    Finansuotos ir kitos sporto organizacijos: Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai skirta 87 950 eurų, Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijai – 115 060 eurų, „Elektrėnų energija“ – 169 400 eurų, Elektrėnų krepšinio klubui „Centauras“ – 18 000 eurų.

    Nevyriausybinių organizacijų sporto projektams skirta 130 000 eurų, o lėšos paskirstytos 26 projektams. Savivaldybė teigia, kad šie skaičiai rodo nuoseklią kryptį stiprinti infrastruktūrą ir užimtumą, nors reitingo metodika ne visur leidžia tai aiškiai pamatyti.

    Atskira diskusija, savivaldybės vertinimu, kyla dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skaičiaus rodiklio. Elektrėnai pabrėžia, kad šį registravimą ir statuso suteikimą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas, todėl tai nėra tiesiogiai savivaldybės sprendimų rezultatas ir neišvengiamai priklauso nuo vietovės istorinio konteksto.

    Elektrėnų savivaldybė ragina reitingus vertinti atsargiai ir daugiau dėmesio skirti duomenų naujumui bei kokybiniams rodikliams. Pasak savivaldybės, tik taip galima tiksliau palyginti, kiek realiai paslaugos yra prieinamos ir kiek žmonių jose dalyvauja.

    „Norime, kad reitingų lentelės atspindėtų ne tik juridinius vienetus ar senesnę statistiką, bet ir realų paslaugų tinklą bei naujausius pokyčius“, – teigia Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.