CP v2

Tag: Elektrinės lankinės krosnys

  • „ArcelorMittal“ po incidento Gichone atnaujino didžiosios krosnies darbą: ką tai reiškia užsakymams

    „ArcelorMittal“ pranešė atnaujinusi didžiosios krosnies A darbą Ispanijos Gichono metalurgijos komplekse, kur gamyba buvo sustabdyta po vandens garų sprogimo. Bendrovės teigimu, incidentą sukėlė trūkęs vandentiekio vamzdis, o žmonės per įvykį nenukentėjo.

    Pasak koncerno, konstrukcijų pažeidimai buvo riboti, todėl remonto darbams ir privalomiems patikrinimams pakako kelių dienų prastovos. Bendrovė pabrėžia, kad pati didžioji krosnis nebuvo apgadinta, tad gamyba galėjo būti grąžinta į įprastą ritmą.

    Ar vėluos užsakymai?

    „ArcelorMittal“ tikina, kad trumpa prastova neturėtų reikšmingai paveikti užsakymų vykdymo terminų, nes tuo metu toliau dirbo antroji Gichono didžioji krosnis. Abi krosnys kartu sudaro maždaug 4,7 mln. tonų neapdoroto plieno metinius pajėgumus, po apie 2,35 mln. tonų kiekviena.

    Vis dėlto rinka atidžiai stebi tokius sutrikimus, nes didžiosios krosnys yra kritinė grandis tiekimo grandinėje: trumpi sustojimai dažniausiai kompensuojami rezerviniais pajėgumais, tačiau pasikartojantys incidentai didina gamybos planavimo riziką. Tai ypač aktualu, kai Europos plieno gamintojai konkuruoja su importu ir tuo pat metu patiria didelį energijos bei emisijų kaštų spaudimą.

    Gichone problemos kartojasi

    Gichono gamyklos didžiosios krosnys pastaruoju metu ne kartą pateko į dėmesio centrą. Koncernas anksčiau susidūrė su sunkumais paleidžiant didžiąją krosnį B po remonto, kai reikėjo kelių bandymų ir papildomų taisymų, kol įrenginys pasiekė stabilų darbą.

    Naujausias incidentas su krosnimi A parodo, kad net ir riboti infrastruktūros gedimai gali greitai sustabdyti gamybą, jei nukenčia būtinos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir aušinimas. Tokiose gamyklose tai yra vienas jautriausių taškų, nes nuo stabilios aušinimo sistemos priklauso ne tik našumas, bet ir sauga.

    Elektrinė krosnis statoma, DRI projektas pristabdytas

    „ArcelorMittal“ Gichone nuo 2024 metais tęsia elektrinės lankinės krosnies statybas, kuri turėtų gaminti apie 1,1 mln. tonų plieno per metus. Projektui buvo įvardijama apie 213 mln. eurų investicija, o bendrovė tikisi, kad įrenginys startuos iki metų pabaigos, nors pradinis grafikas buvo ambicingesnis.

    Kartu koncernas yra pristabdęs planuotą DRI įrenginio, skirto geležies gamybai tiesioginės redukcijos būdu naudojant vandenilį, vystymą. Kaip nurodoma, pagrindinė priežastis yra aukšti žaliojo plieno gamybos kaštai, ypač kai vandenilio pasiūla ir jo kaina Europoje tebėra nepastovūs.

    Pereinant nuo didžiųjų krosnių prie elektrinės technologijos, tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas regione, kuriame veikia Gichono gamykla. Koncernas yra nurodęs tikslą sumažinti emisijas apie 35 proc., siejant tai su augančia paklausa mažesnių emisijų plieno gaminiams automobilių, statybų ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuose.

    Ši investicija Gichone diegs modernią elektrinės lankinės krosnies technologiją ir padės atliepti augančią mažesnių emisijų plieno gaminių paklausą iš automobilių, statybų ir geležinkelių sektorių, ypač ten, kur viešuosiuose pirkimuose taikomi griežti emisijų reikalavimai, – sakė Sanjay Samaddar.

  • Voestalpine Donawitz keičia didžiuosius krosnius į elektrines: 1,5 mln tonų plieno ir mažesnės CO2 emisijos

    Austrijos koncernas Voestalpine Donawitz plieno gamykloje sparčiai juda prie lūžio taško: tradicinę gamybą didžiosiose krosnyse jis planuoja pakeisti elektrinėmis lankinėmis krosnimis. Tai viena ryškiausių Europos plieno pramonės krypties iliustracijų, kai investicijos siejamos ne tik su pajėgumais, bet ir su CO2 mažinimu.

    Gamyklos teritorijoje jau sumontuoti pagrindiniai elektrinių lankinių krosnių elementai: apatinė ir viršutinė korpuso dalys bei krosnies dangtis, taip pat sunkios pasukamos bokštų konstrukcijos su elektrodų laikikliais ir kėlimo cilindrais. Kiekvienoje krosnyje bus po tris grafitinius elektrodus, kurie generuodami elektros lanką gali pasiekti iki 15 000 laipsnių Celsijaus temperatūrą ir lydyti metalo laužą į naują plieną.

    Plienas iš laužo ir priedų

    Pagrindine žaliava naujose krosnyse taps metalo laužas, todėl gamyklai būtina patikima tiekimo ir paruošimo grandinė. Priklausomai nuo norimos plieno rūšies, į lydalą bus maišomi lydiniai ir priedai, pavyzdžiui, kalkės, dolomitas, anglis, taip pat tokie elementai kaip chromas, nikelis, molibdenas ar manganas.

    Koncernas taip pat numato naudoti HBI briketus, pagamintus tiesioginės redukcijos būdu, kad būtų lengviau išlaikyti stabilų cheminės sudėties profilį ir kokybę. Toks sprendimas svarbus gaminant sudėtingesnių savybių plieną, kai vien tik laužo sudėtis gali svyruoti.

    HBI, vandenilis ir Hy4Smelt

    Voestalpine strategija glaudžiai siejama su vandenilio panaudojimu: koncernas investuoja į HBI gamybą, paremtą mažesnės emisijos technologijomis. Lince statoma Hy4Smelt demonstracinė pramoninė linija, kuri, kaip teigia bendrovė, turėtų jungti tiesioginę redukciją su elektrinių krosnių gamyba, o gamybos startas planuojamas kitų metų pabaigoje.

    Pačiame Donawitz nuo 2019 metų veikia elektrolizerių įrenginiai, kurie iki šiol naudojami bandymams ir plėtrai. Pastaruoju metu ši bandomoji bazė buvo papildomai išplėsta, kad būtų galima geriau įvertinti technologijos pritaikymo mastą plieno gamyboje.

    Pajėgumai, logistika ir CO2 mažinimas

    Elektrinė plieno gamykla Donawitz dar statoma, tačiau projektas jau koreguotas didinant ambicijas. Dabar numatoma, kad nuo 2027 metų vienas elektrinis agregatas leis pasiekti apie 850 000 tonų plieno per metus, o iki 2030 metų, įgyvendinus plėtrą, bendra plieno gamybos galia turėtų išaugti iki 1,5 mln tonų per metus.

    Lygiagrečiai sprendžiama kritinė infrastruktūra: vyksta metalo laužo logistikos sistemos statyba, o laužas turėtų būti gabenamas specialiais krepšiais ant važiuoklių per tam skirtą tunelį. Koncerno teigimu, energijos tiekimo sistema taip pat jau parengta, o tiek laužo tiekimas, tiek elektros infrastruktūra turėtų būti paleista rudenį.

    „Investicijų biudžetas, patvirtintas Voestalpine AG stebėtojų tarybos, siekia apie 100 milijonų eurų ir bus skirtas, be kita ko, energijos tiekimo sistemos modernizacijai, trečios antrinio apdorojimo linijos statybai ir laužo logistikos plėtrai“, – nurodė bendrovė, pristatydama projekto išplėtimą.

    Koncernas skaičiuoja, kad perėjimas nuo didžiųjų krosnių prie elektrinių sprendimų iki 2029 metų galėtų sumažinti grupės CO2 emisijas iki 30 proc., palyginti su 2019 metų lygiu. Pirmojo etapo investicijų apimtis vertinama apie 1,5 mlrd eurų, o planas numato, kad 2029 metais būtų išjungta viena iš didžiųjų krosnių, o 2030 metais Donawitz pereitų prie visiškai elektrinės plieno gamybos.

  • Jungtinė Karalystė perima British Steel: kodėl nacionalizavo paskutines šalies aukštakrosnes

    Jungtinės Karalystės vyriausybė perėmė plieno gamintoją „British Steel“ ir taip išsaugojo paskutines šalyje veikiančias aukštakrosnes. Sprendimas pristatomas kaip strateginis žingsnis, siekiant užtikrinti vietinę plieno pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Jungtinės Karalystės plieno gamyba smarkiai traukėsi, o uždarant senas krosnis nyko ir pramoniniai pajėgumai. Po to, kai „Tata Steel“ sustabdė aukštakrosnių darbą Port Talbot komplekse, „British Steel“ tapo kritiniu likusios sektoriaus dalies atramos tašku.

    Kas paskatino valstybės žingsnį?

    Iki perėmimo bendrovę valdė Kinijos grupė Jingye, kuri viešai pabrėžė, kad aukštakrosnių eksploatavimas tapo nuostolingas. Derybos su vyriausybe dėl finansinio gelbėjimo ir ilgalaikės transformacijos, kaip skelbiama, nepasiekė sprendimo, todėl valstybė pasirinko perėmimą, kad būtų išvengta tikėtino uždarymo.

    „Šis sprendimas saugo Jungtinės Karalystės plieno pramonės ateitį, apsaugo kvalifikuotas darbo vietas ir išlaiko šalies mastu svarbius pajėgumus“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybės tikslas siejamas ne tik su darbo vietomis, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu. Londone akcentuojama, kad dalis šalies vartojamo plieno turėtų būti pagaminama vietoje, ypač infrastruktūros projektams.

    Investicijos ir modernizacijos kryptis

    Plieno pramonės atnaujinimas numato perėjimą prie elektrinių lankinių krosnių, kurios dažniausiai naudoja metalo laužą ir pasižymi mažesnėmis emisijomis. Strategijoje taip pat minimos tiesioginio geležies redukavimo technologijos, tačiau jų ekonomika ir mastelis iki šiol kelia klausimų.

    Planuojamas paramos paketas plieno pramonei siekia apie 2,9 mlrd. eurų, o dalis lėšų numatoma technologiniam atnaujinimui atskirose gamyklose. Tuo pat metu išlieka rizika, kad laikinas valstybės įsikišimas be aiškaus ilgalaikio plano tik atidės esminius sprendimus.

    Kodėl aukštakrosnės svarbios ne tik pramonei?

    Vienas svarbiausių argumentų yra kritinės infrastruktūros poreikiai, ypač geležinkeliai. „British Steel“ laikoma pagrindiniu bėgių tiekėju, o dalis politikų pabrėžia, kad praradus vietinę gamybą išauga priklausomybė nuo importo ir kainų svyravimų.

    Vis dėlto diskusija dėl nacionalizavimo tęsiasi: skeptikai primena, kad vien valstybės kontrolė nepakeičia rentabilumo ir nepašalina konkurencingumo problemų. Pramonės atstovai ragina perėmimą vertinti kaip starto tašką aiškiai transformacijos programai, o ne galutinį tikslą.

    Pereinant prie elektrinių krosnių kyla ir kokybės klausimų, nes ne visa jų pagaminta produkcija lengvai atitinka aukštos kokybės plieno segmentus, reikalingus daliai gamybos pramonės. Be to, ambicingesnės mažo anglies pėdsako technologijos, paremtos žaliuoju vandeniliu, kol kas ribojamos jo pasiūlos ir kainos.