Tag: Elektriniai autobusai

  • Lenkijos oro uostai ruošiasi dideliems pokyčiams: nuo elektrinių autobusų iki SAF degalų

    Lenkijos oro uostai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie sparčiai augančių keleivių srautų ir griežtėjančių aplinkosaugos tikslų. Prognozuojama, kad 2026 metais šalies oro uostai aptarnaus 66,1 mln. keleivių – tai 11,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Didesnis skrydžių populiarumas reiškia ne tik intensyvesnį darbą terminaluose, bet ir augantį energijos poreikį bei spaudimą mažinti emisijas. Apie planuojamas kryptis kalbama ir portale WNP.pl publikuotame pokalbyje su „Polskich Portów Lotniczych“ strategijos ir plėtros biuro vadove Monika Krajewska.

    Nors didžiausia su aviacija susijusių emisijų dalis tenka patiems lėktuvams, oro uostai taip pat turi priemonių mažinti savo veiklos pėdsaką. Dalis sprendimų susiję su tuo, kas vyksta ant žemės – keleivių aptarnavimu, transportu perone ir oro uostų infrastruktūra.

    Esminis iššūkis – suderinti dekarbonizaciją su ekonominiu atsiperkamumu. Žalesnės technologijos reikalauja investicijų, tačiau tikimasi, kad dalis jų ilgainiui gali sumažinti eksploatacines sąnaudas.

    Elektrifikacija ir LED apšvietimas

    Viena svarbiausių krypčių, apie kurią kalbama, yra infrastruktūros ir transporto priemonių elektrifikacija. Tai apima oro uostuose naudojamus autobusus bei kitą techniką, kuri veža keleivius ar aptarnauja orlaivius perone.

    Kartu minimas ir apšvietimo modernizavimas – perėjimas prie energiją taupančių LED sistemų. Tokie sprendimai mažina elektros suvartojimą, tačiau oro uostams jie taip pat reiškia planavimą, pirkimus ir ilgalaikius infrastruktūros atnaujinimo projektus.

    Daugiau SAF degalų pagal ES reikalavimus

    Kita reikšminga kryptis – tvaresni aviaciniai degalai (SAF). Europos Sąjungos taisyklės numato, kad jų dalis degaluose, tiekiamuose oro uostuose, turi palaipsniui augti.

    Tekste nurodoma, kad 2025–2029 metų laikotarpiu numatytas 2 proc. SAF reikalavimas. Tai reiškia, kad pokyčiams turi ruoštis ne tik oro uostai, bet ir degalų tiekėjai bei aviakompanijos.

    Skrydis ir traukinys vienoje kelionėje

    Transformacija, kaip pabrėžiama, neapsiriboja vien oro uostų teritorija. Vis daugiau reikšmės įgauna skirtingų transporto rūšių integracija – ypač skrydžių derinimas su geležinkeliu.

    Tikslas – kelionę padaryti sklandesnę, kad keleiviai galėtų patogiai persėsti iš traukinio į lėktuvą (ar atvirkščiai), o ateityje būtų siekiama sprendimų, leidžiančių visai kelionei naudoti vieną bilietą.

    Tarp ateities temų įvardijamos ir naujos technologijos bei jų ribojimai – nuo elektromobilumo plėtros iki galimų vandenilio pritaikymo scenarijų. Tačiau kartu akcentuojama, kad esminis klausimas lieka tas pats: kaip žalesnius sprendimus įgyvendinti taip, kad jie išliktų finansiškai tvarūs.

  • Tajvane „Foxtron“ e. autobusus surenka moduliškai: gamybą prižiūri robotai ir DI

    Tajvane, Kaohsiunge, pradėjo veikti „Foxtron“ elektrinių autobusų gamykla, kurioje surinkimas organizuojamas modulių principu – tarsi „Lego“ kaladėlės. Įmonė akcentuoja, kad toks modelis leidžia lanksčiau gaminti skirtingus autobusų variantus ir kartu didinti automatizacijos lygį.

    Gamyklos poreikį stiprina ir šalies planai: Taivano vyriausybė iki 2030 metų siekia viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tai reiškia didesnę paklausą „Foxtron“ ir panašiems gamintojams.

    Kaohsiungo komplekse sujungtos trys kryptys: elektrinių autobusų surinkimo linija, baterijų komplektų gamyba ir elektrinių variklių linija. Vietoje klasikinės konvejerio „juostos“ gamyboje naudojami autonominiai vežimėliai AGV, kurie perveža konstrukcijas tarp skirtingų surinkimo etapų.

    Pats kėbulas pradedamas formuoti nuo šablonų ant platformų: į juos tvirtinami aliumininiai profiliai, iš kurių suvaržomas karkasas. Tai, pasak gamintojo, leidžia kiekvieną kartą iš naujo nematuoti konstrukcijos – profilis įstatomas į numatytą vietą ir tvirtinamas varžtais.

    Vienoje linijoje – trys autobusų ilgiai

    „Foxtron“ teigia galinti toje pačioje gamybos linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o kitos gali būti pasirenkamos iš skirtingų variantų.

    Modulinis požiūris taikomas ne tik kėbului. Įmonė nurodo, kad jos kuriamas pavaros sprendimas – varikliai, baterijos ir energijos valdymo sistema – taip pat yra modulinis ir gali būti pritaikomas įvairioms transporto priemonėms, nuo autobusų iki lengvųjų automobilių.

    Robotai ir AGV keičia įprastą surinkimą

    Kai karkasas paruoštas, jis tvirtinamas ant didelio paviršiaus AGV vežimėlio, kuris atlieka judančios surinkimo platformos vaidmenį. Taip konstrukcija keliauja tarp skirtingų darbo vietų, kur montuojami kiti elementai.

    Stiklo ir aliuminio kėbulo panelės klijuojamos ant aliuminio rėmo, o dideliems ir sunkiems elementams kelti pasitelkiami robotai. Vienas robotas pakelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją užtepa sandariklį, o vėliau panelė perduodama operatoriui, kuris ją pritvirtina mechanizuota ranka.

    Prieš robotams ir žmonėms pradedant dirbti greta, jų darbo zonos ir bendras judėjimas buvo patikrintas virtualioje aplinkoje. Tokiu būdu buvo ieškoma, kaip saugiai ir efektyviai pasidalinti erdves prie konkrečių surinkimo vietų.

    „Digital twin“: mažiau rizikų ir didesnė sparta

    Gamykla dar iki realaus įrengimo buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ – skaitmeninis dvynys. Skaitmeninėje versijoje tikrintas medžiagų srautas, robotų pasiekiamumas, tarpai, darbo seka, taip pat optimizuotos AGV maršrutų trajektorijos.

    „Foxtron“ teigimu, toks pasirengimas leido dar prieš paleidžiant realią gamybą pašalinti 90 proc. saugos rizikų ir erdvinių konfliktų tarp įrangos bei darbuotojų. Be to, skaitmeniniame bandyme tikrintas ir PLC valdiklių programinės įrangos veikimas, ieškant klaidų ir „butelio kakliukų“.

    Įmonė skaičiuoja, kad po tokio optimizavimo produktyvumas išaugo 30 proc., užduočių per valandą rodiklis (JPH) padidėjo 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičius – nuo 1,43 iki 2 vienetų.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis tikslas – apie 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta, kad siekia dar labiau didinti automatizaciją ir sumažinti reikalingų operatorių skaičių iki mažiau nei 100.

    Kokybę tikrina DI ir vaizdo sistemos

    Pasak gamintojo, kiekviename surinkimo poste įdiegti vaizdo sprendimai ir dirbtinis intelektas, kurie iš karto patikrina atliktą veiksmą ir jo kokybę, dar prieš autobusui išvažiuojant į kitą etapą. Aptikus klaidą, sistema gali iš karto pateikti signalą, kad reikalinga korekcija.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijų stotys. Sistema esą leidžia patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatizuoti testai apima 264 procesus gamybos metu.

    Dar vienas akcentas – energija. „Foxtron“ nurodo galinti iki 80 proc. gamyklos energijos poreikio padengti iš savo gamybos: ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.

  • Taivano „Foxtron“ autobusai surenkami moduliais kaip „Lego“: gamykloje dirba robotai ir DI

    Taivano bendrovė „Foxtron“ elektrinius autobusus gamina itin neįprastai – jų surinkimą organizuoja modulių principu, kurį pati lygina su „Lego“ kaladėlėmis. Pagrindinis tikslas – daugiau lankstumo ir greitesnė gamyba, pasitelkiant robotus bei dirbtinį intelektą.

    Kaip rašoma portale WNP, tam skirtas neseniai atidarytas „Foxtron“ fabrikas Kaohsiunge, kuriame po vienu stogu sujungtos trys gamybos kryptys: e. autobusai, baterijų paketai ir elektriniai varikliai. Įmonė teigia, kad kokybės patikra vyksta realiu laiku, o gamybos procesas tikrinamas daugiau nei tūkstančiuose taškų.

    Poreikį tokiai gamybos apimčiai skatina ir Taivano valdžios planai iki 2030 metų viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tokie tikslai reiškia augančią paklausą vietiniams gamintojams, kurie gali pasiūlyti ne tik transporto priemones, bet ir visą pavaros sistemą.

    „Foxtron“ atveju modulinis principas prasideda nuo aliuminio profilių, iš kurių formuojamas kėbulo karkasas: profiliai tvirtinami specialiuose šablonuose ir sujungiami varžtais. Tai leidžia išvengti nuolatinių matavimų ir standartizuoti surinkimą.

    Trijų ilgių autobusai vienoje linijoje

    Gamykloje numatyta galimybė toje pačioje linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Autobuso važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o likusios gali būti pasirenkamos skirtingų variantų.

    Įmonė pabrėžia, kad toks „kaladėlių“ principas suteikia daugiau lankstumo. Kartu, naudojant robotus, jis gali sutrumpinti surinkimo laiką ir sumažinti kaštus.

    Moduliškumas, pasak gamintojo, taikomas ne tik kėbului – ir pavaros sistema (varikliai, baterijos bei energijos valdymas) sukurta taip, kad tiktų skirtingiems modeliams. Nurodoma, jog tą pačią bazę būtų galima pritaikyti įvairiems automobiliams – nuo autobusų iki lengvųjų komercinių ar lengvųjų automobilių.

    AGV vežimėliai ir robotai vietoje klasikinės konvejerio linijos

    Skirtingai nei tradicinėse gamyklose su konvejeriu, „Foxtron“ surinkime svarbų vaidmenį atlieka automatiniai AGV vežimėliai. Ant jų pritvirtinamas paruoštas karkasas, o vežimėlis perveža konstrukciją tarp skirtingų surinkimo stočių.

    Kėbulo panelės – stiklinės ir aliumininės – klijuojamos prie aliuminio rėmo. Didelių ir sunkių elementų perkėlimui bei tvirtinimui naudojami robotai: vienas kelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją tepa sandariklį, o galutinį pritvirtinimą atlieka operatorius su mechanizuota įranga.

    Prieš pradedant realią gamybą, robotų ir žmonių darbo vietų sąveika buvo iš anksto modeliuota virtualioje aplinkoje. „Foxtron“ nurodo, kad gamykla pirmiausia buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ (skaitmeninis dvynys), įvertinant medžiagų srautus, robotų pasiekiamumą, atstumus ir darbų seką.

    Skaitmeninis dvynys, našumo augimas ir DI kokybės kontrolė

    Bendrovė teigia, kad toks paruošimas dar iki fizinės gamyklos įrengimo leido pašalinti didžiąją dalį erdvinių konfliktų ir saugos rizikų. Anot „Foxtron“, taip pavyko eliminuoti apie 90 proc. galimų saugumo grėsmių bei konfliktų, susijusių su žmonių ir įrangos judėjimu.

    Taip pat buvo tikrinamas ir gamybos valdymo programinis sluoksnis, įskaitant PLC valdiklių programinę įrangą, identifikuojant „butelio kaklelius“ bei koreguojant AGV maršrutus. Įmonės pateikiamais duomenimis, toks pasiruošimas pagerino produktyvumą 30 proc., užduočių per valandą (JPH) skaičių padidino 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičių – nuo 1,43 iki 2.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis planas – maždaug 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta siekianti dar didesnio automatizavimo, kad operatorių poreikis sumažėtų iki mažiau nei 100.

    Didelis automatizacijos lygis reiškia ir didesnį energijos poreikį, tačiau įmonė tvirtina galinti iki 80 proc. gamyklos energijos pasigaminti pati. Ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Kokybės kontrolė vykdoma kiekviename surinkimo etape pasitelkiant kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą. Nurodoma, kad klaidos – pavyzdžiui, netinkamai paklotas laidų pluoštas – aptinkamos iš karto, o sistema pateikia signalą taisymui dar prieš autobuso pervežimą į kitą stotį.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijos stotys: sistema, kaip teigiama, gali patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatiniai testai apima 264 procesus gamybos metu.

  • Elektromobilių bumas Lenkijoje: jau 166 057 BEV ir 13 936 vieši įkrovimo taškai

    Lenkijoje elektromobilumas toliau auga: 2026 metų rugsėjo pabaigoje šalyje buvo registruota 166 057 visiškai elektrinių lengvųjų ir komercinių automobilių (BEV). Kartu plėtėsi ir infrastruktūra – veikė 13 936 vieši įkrovimo taškai.

    Naujausi duomenys rodo, kad per pirmus devynis 2026 metų mėnesius BEV parkas padidėjo 34 286 automobiliais. Toks augimas buvo maždaug 6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Keičiasi ir rinkos struktūra

    Vertinant lengvųjų automobilių segmentą, 2026 metų rugsėjo pabaigoje Lenkijos keliuose iš viso buvo 321 466 elektromobiliai, įskaitant ir įkraunamus hibridus. Vien baterijomis varomų lengvųjų automobilių skaičius siekė 152 289, o įkraunamų hibridų – 169 177.

    Elektrifikacija akivaizdi ir komerciniame transporte: elektrinių furgonų bei sunkvežimių skaičius pasiekė 15 016. Taip pat augo elektrinių mopedų ir motociklų rinka – jų parkas išaugo iki 33 437.

    Įkrovimo taškų daugėja, bet tempas nevienodas

    Viešai prieinamų įkrovimo taškų 2026 metų rugsėjo pabaigoje buvo 13 936. Iš jų 51 proc. sudarė greitojo nuolatinės srovės (DC) įkrovimo taškai – 7 113, o 49 proc. – lėtesni kintamosios srovės (AC) taškai iki 22 kW.

    Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius šalyje įrengta 2 210 naujų viešų įkrovimo taškų, tačiau bendras plėtros tempas buvo mažesnis nei metais anksčiau. Tuo pat metu ryškėjo kitas pokytis – sparčiau daugėjo įkrovimo taškų tranzitinėse vietose, ypač greta TEN-T tinklo maršrutų.

    Daugėja ir nulinės emisijos autobusų

    Nulinės emisijos autobusų parkas 2026 metų rugsėjo pabaigoje išaugo iki 2 949. Didžiąją dalį sudarė elektriniai autobusai – 2 715, o vandeniliniai autobusai siekė 234.

    Rinkos atstovai pabrėžia, kad didelę įtaką naujų elektromobilių registracijoms turėjo pirkimo skatinimo priemonės, o įkraunamų hibridų segmentas augo ir be atskiros paramos. Tuo pat metu tikimasi, kad papildomos paskatos sunkesniam transportui galėtų paspartinti ir elektrinių sunkvežimių plėtrą.

  • Elektriniams autobusams meta dešimtis milijonų: kurios savivaldybės gaus naujus 51

    Susisiekimo ministerija papildomai skyrė beveik 10 mln. eurų Lietuvos viešojo transporto parkams atnaujinti. Už šias lėšas 10 savivaldybių netrukus turėtų pradėti kursuoti 51 naujas elektrinis autobusas.

    Ministerija taip pat skelbia, kad po ankstesnių kvietimų vertinimų liko daugiau kaip 27 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Jas planuojama paskirstyti dviem naujais kvietimais, skirtais netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti.

    Kur važiuos elektriniai autobusai

    Nauji autobusai numatyti Ignalinos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių ir Plungės rajonų savivaldybėse. Taip pat Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

    Pasak Susisiekimo ministerijos, tikslas yra, kad šiuolaikiškas viešasis transportas pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir regionus. Tai turėtų sumažinti senų dyzelinių autobusų naudojimą ir su tuo susijusią taršą.

    „Elektriniai autobusai jau pakeliui į dešimt šalies savivaldybių, kuriose jie pakeis senas ir aplinką teršiančias transporto priemones“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau

    Finansavimas skiriamas iš 2021–2027 metais Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų, kurios yra Darnaus judumo fondo dalis. Pagal šį kvietimą teigiamai įvertinta 11 projektų įgyvendinimo planų, kurių bendra suma siekia beveik 10 mln. eurų.

    Likę daugiau nei 27 mln. eurų susidarė Centrinei projektų valdymo agentūrai baigus vertinimus pagal pirmuosius tris kvietimus ir fiksavus sutaupytas, nepaskirstytas lėšas. Nauji kvietimai bus skirti vežėjams, turintiems keleivių vežimo sutartis su Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų bei Sostinės regiono savivaldybėmis.

    Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad bendrai viešojo transporto parkų atnaujinimui konkursinių kvietimų būdu iš šios programos gali būti skirta 60 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad elektrifikavimas paprastai siejamas ne tik su mažesne oro tarša, bet ir tylesniu važiavimu bei didesniu komfortu keleiviams.

  • Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Nuo spalio 8 dienos Vilkaviškio rajono savivaldybės keliuose pradeda kursuoti pirmieji elektra varomi autobusai. Kol kas gyventojų pavėžėjimas vyks įprastais maršrutais, tačiau reisus aptarnaus naujas, modernesnis ir aplinkai draugiškesnis transportas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad autobusai pritaikyti patogiai keliauti įvairių poreikių keleiviams, daugiau dėmesio skiriant saugumui ir prieinamumui. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesniu triukšmu, sklandesniu važiavimu ir mažesne tarša miestuose bei gyvenvietėse.

    „Šis pokytis yra žingsnis į modernesnį ir švaresnį viešąjį transportą, kuris turi būti patogus visiems keleiviams“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai, pristatydami naująsias transporto priemones.

    Naujieji autobusai jau buvo pristatyti savivaldybės vadovams: merui Algirdui Neiberkai, administracijos direktoriui Vitui Gavėnui ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjai Eglei Mockevičienei. Savivaldybė nurodo, kad transporto atnaujinimas yra platesnio vietinio susisiekimo gerinimo dalis.

    Kuriant elektrinių autobusų vizualinį identitetą ieškota sąsajų su krašto istorija ir aplinka. Miesto pavadinimo šriftą įkvėpė Vinco Kudirkos raštas, o spalvų paletę formavo Vilkaviškio herbas ir Sūduvos kraštovaizdis: mėlyna, raudona, brandžių javų auksas, ąžuolo žalia ir dvaro smėlio atspalviai.

    Didieji pokyčiai nuo lapkričio

    Savivaldybė praneša, kad didesni pasikeitimai numatyti nuo lapkričio 11 dienos. Tuomet vietinio keleivių pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos atnaujintais, optimizuotais maršrutais, o juos aptarnaus 18 elektra varomų autobusų.

    Gyventojams aktuali informacija apie būsimus maršrutų pasikeitimus, tvarkaraščius ir kitus praktinius klausimus bus skelbiama atskirai. Savivaldybė ragina sekti oficialius pranešimus, kad keleiviai galėtų laiku suplanuoti keliones.

    Ką duoda elektrinis viešasis transportas

    Elektriniai autobusai laikomi viena efektyviausių priemonių mažinti vietinę oro taršą ir triukšmą, ypač tankiau apgyvendintose teritorijose. Be to, toks transportas paprastai leidžia tiksliau valdyti eksploatacines sąnaudas, nors sėkmė priklauso nuo įkrovimo infrastruktūros ir maršrutų planavimo.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pabrėžia, kad naujieji autobusai turėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos ir kurti patogesnę, labiau prieinamą kelionių patirtį kasdieniams keleiviams. Praktinis pokyčių efektas labiausiai paaiškės įsigaliojus lapkritį planuojamai maršrutų pertvarkai.

  • Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajono švietimo įstaigos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią sulaukė reikšmingo pastiprinimo: rugpjūčio 31 dieną perduota 10 naujų mokyklinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausias vienu metu įstaigoms perduotų transporto priemonių skaičius rajono istorijoje, o bendra pirkimo vertė siekia beveik 859 000 eurų.

    Rakteliai mokyklų ir darželių atstovams įteikti Vilniuje, bendrovės „Transmitto“ teritorijoje surengtos ceremonijos metu. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas atnaujinti parką tiesiogiai susijęs su mokinių saugumu ir galimybe užtikrinti reguliarų pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

    „Šiandien į kelius išleidžiame net 10 naujų mokyklinių autobusų. Šimtams rajono šeimų tai reiškia ramybę dėl vaikų kelionių į mokyklą, o patiems mokiniams – kur kas daugiau galimybių pažinti, keliauti ir tobulėti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Perduoti 20 vietų „Iveco“ autobusai pritaikyti vaikų vežimui ir aprūpinti saugos diržais, klimato kontrolės sistemomis, taip pat keltuvais judėjimo apribojimų turintiems vaikams. Savivaldybė nurodo, kad renginio metu vairuotojams surengti papildomi mokymai, skirti saugiam ir sklandžiam pavėžėjimui.

    Nauji autobusai paskirstyti Vilniaus r. Pagirių ir Mickūnų gimnazijoms, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijai, Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai bei Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijai. Transporto taip pat sulaukė Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija ir Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

    Autobusai perduoti ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinei mokyklai, Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinei mokyklai bei Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšeliui-darželiui „100 spalvų“. Savivaldybė akcentuoja, kad toks paskirstymas atspindi realius pavežėjimo poreikius bei augantį dėmesį įtraukiam ugdymui.

    Parkas atnaujinamas nuosekliai

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad autobusų parko atnaujinimas vyksta kelis metus iš eilės. 2025 metais įsigyti 8 nauji autobusai, o per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perduotos 25 transporto priemonės.

    „Per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perdavėme net 25 naujas transporto priemones su viena aiškia misija: kad kiekvienas rajono vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų visas sąlygas kokybiškam ugdymui“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Praėjusiais metais 8 autobusų įsigijimui iš savivaldybės biudžeto skirta 704 000 eurų, o jie perduoti kelioms gimnazijoms ir mokyklai-darželiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos leidžia mažinti rizikas, susijusias su senesnių transporto priemonių eksploatacija, ir geriau planuoti maršrutus.

    Elektrinis autobusas ir infrastruktūra

    Įgyvendinant švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, 2025 metais Nemenčinės Gedimino gimnazijai perduotas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas. Papildomai investuota beveik 37 000 eurų į įkrovimo stotelės įrengimą, kad transportas galėtų būti naudojamas kasdien.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją viešajame sektoriuje mažinti taršą ir eksploatacines sąnaudas, ypač maršrutuose, kuriuose važiuojama reguliariai ir prognozuojamais atstumais. Savivaldybės praktikoje tai reiškia ne tik patį autobusą, bet ir aiškiai suplanuotą infrastruktūrą bei techninę priežiūrą.

    Kiek autobusų veža mokinius

    Nuo šiol Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pavėžėjimą užtikrina 80 mokyklinių autobusų. Savivaldybė nurodo, kad nuosavą transportą turi visos rajono gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, taip pat dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o 22 įstaigos valdo po kelis autobusus.

    Autobusais vežiojami mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Transportas naudojamas ir užklasinei veiklai: edukacinėms išvykoms, varžyboms bei kitiems renginiams, todėl atnaujintas parkas, savivaldybės teigimu, turi platesnę naudą nei vien kelionės į pamokas.

  • „Polsat Plus“ pradeda elektrinių autobusų gamybą: pirma sutartis dėl 9 autobusų ir įkrovimo stotelių

    Lenkijos „Polsat Plus“ grupė pranešė pradedanti gaminti elektrinius miesto autobusus savo gamykloje Švidnike. Iki šiol per susijusią įmonę PAK-PCE Polski Autobus Wodorowy čia buvo gaminami vandeniliniai NesoBus autobusai, o dabar plečiama ir į elektrinį segmentą.

    Pirmasis elektrinių autobusų užsakymas bus įgyvendintas Gornošlionsko-Zaglenbio metropolijai, su kuria pasirašyta sutartis dėl tiekimo PKM Świerklaniec vežėjui. Pagal planą 9 nauji autobusai turėtų būti pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Užsakymas apima 12 metrų ilgio visiškai žemagrindžius miesto autobusus su elektrine pavara. Skelbiama, kad vienu įkrovimu jų nuvažiuojamas atstumas gali siekti iki 350 kilometrų, todėl tokie modeliai orientuoti į intensyvius kasdienius maršrutus miestuose ir priemiesčiuose.

    Kartu su autobusais numatyta įrengti ir įkrovimo infrastruktūrą: keturias dviejų vietų įkrovimo stotis. Vienos stoties galia turėtų siekti 80 kilovatų, o trijų kitų – 120 kilovatų, tad sprendimas pritaikytas parkui aptarnauti bazėje ir efektyvinti eksploataciją.

    Pranešime nurodoma, kad projekto vertė viršija 6 500 000 eurų, o 80 proc. finansavimo planuojama iš Teisingos pertvarkos fondo. Tokios investicijos siejamos su regionų perėjimu prie mažiau taršaus transporto, ypač ten, kur istoriškai dominavo pramonė ir didesnė oro taršos rizika.

    Metropolijos viešajame transporte jau važinėja aštuoni vandeniliniai NesoBus autobusai, taip pat pagaminti tos pačios grupės. Elektrinių autobusų įtraukimas rodo strategiją turėti kelias nulinės emisijos technologijas vienu metu, nes miestai skirtingai vertina infrastruktūros kaštus, energijos tiekimą ir eksploatacijos modelius.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: savivaldybės, vežėjai ir gamintojai vis dažniau derina elektrinius ir vandenilinius sprendimus pagal maršrutų pobūdį. Elektriniai autobusai paprastai greičiau diegiami ten, kur patogu įrengti įkrovimą depuose, o vandenilis dažniau svarstomas ilgesniems grafiko ciklams ar specifiniams veiklos scenarijams.

  • „Solaris“ pasirašė sutartį Rumunijoje: Sfântu Gheorghe miestui tieks 22 elektrinius autobusus

    Lenkijoje kuriami „Solaris“ autobusai pasieks Rumunijos miestą Sfântu Gheorghe: gamintojas pasirašė sutartį su vietos viešojo transporto operatoriumi dėl 22 elektrinių autobusų tiekimo. Planuojama, kad pristatymai vyks 2027 metų antroje pusėje.

    Pagal kontraktą miestas gaus trijų ilgių transporto priemones: 12 vienetų „Solaris Urbino 9 LE electric“, 8 vienetus „Solaris Urbino 12 electric“ ir 2 sąstatus „Solaris Urbino 18 electric“. Sfântu Gheorghe yra centrinėje Rumunijos dalyje, todėl užsakymas laikomas svarbiu žingsniu plėtojant regiono viešojo transporto elektrifikaciją.

    Gamintojas nurodo, kad visi autobusai bus komplektuojami su „Solaris High Energy“ baterijomis. Įkrovimas numatytas per plug-in tipo įkrovimo sprendimą, kai autobusas prijungiamas laidu prie įkrovimo stotelės.

    „Solaris“ Rumunijos rinkoje nėra naujokas: bendrovė skelbia iki šiol šalyje pristačiusi daugiau kaip 850 autobusų ir troleibusų, iš jų daugiau kaip 600 – visiškai be tiesioginių išmetamųjų teršalų. Tai rodo, kad Rumunijos miestai vis aktyviau pereina prie žemesnės taršos viešojo transporto, ypač didėjant įkrovimo infrastruktūros apimtims ir plečiantis elektrinių autobusų pasiūlai.

    Bendrovė priklauso Ispanijos grupei CAF (Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles). „Solaris“ pabrėžia, kad transporto priemonės nuo idėjos, projektavimo iki gamybos yra kuriamos Lenkijoje, o tai stiprina regiono pramonės grandinę ir leidžia greičiau reaguoti į Europos savivaldybių užsakymus.

    Gamybos pajėgumai taip pat didinami: 2026 metų birželio pabaigoje bendrovė atidarė naują gamybinę halę Środa Wielkopolska savivaldybėje. Pasak įmonės, investicija turėtų padėti auginti apimtis, kai Europoje toliau stiprėja paklausa mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams.

    2025 metais „Solaris“ klientams pristatė 1 631 transporto priemonę, o 86 proc. sudarė mažataršiai ir nulinės taršos autobusai, įskaitant baterijinius, vandenilinius ir troleibusus. Tokia struktūra atspindi bendrą rinkos kryptį, kai miestai vis dažniau renkasi elektrifikaciją kaip praktiškiausią kelią mažinti triukšmą, vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  • Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksase vasaros karščiai vis dažniau priartina elektros sistemą prie ribos, kai didžiulę paklausą sukuria milijonai kondicionierių. Kad sumažintų lokalių sutrikimų ir atsijungimų riziką, kai kurie mokyklų rajonai pradėjo naudoti elektrinius mokyklinius autobusus kaip laikinas energijos kaupimo sistemas.

    Per mokslo metus tokie autobusai atlieka įprastą funkciją, tačiau vasarą didžiąją laiko dalį stovi parkuose. Būtent šis „laisvas“ laikas tampa galimybe: didelės talpos baterijos gali būti įkraunamos, o piko metu dalį energijos grąžinti atgal į tinklą.

    Kaip veikia energijos grąžinimas

    Sprendimo pagrindas yra dvikryptis įkrovimas, dažniausiai vadinamas vehicle-to-grid, arba V2G, technologija. Ji leidžia transporto priemonei ne tik imti elektrą, bet ir, esant poreikiui, tiekti ją atgal, kai tinkle trūksta galios.

    Elektrinių mokyklinių autobusų baterijos paprastai gerokai didesnės nei daugumos lengvųjų elektromobilių, todėl vienoje autobusų aikštelėje sukauptas rezervas gali būti reikšmingas. Kai karščio banga pakelia vartojimą, tinklo operatorius ar energijos tiekėjas gali aktyvuoti sutartą režimą, o autobusai pradeda iškrovimą į tinklą.

    Pavyzdžiui, tarptautinės analitinės organizacijos skaičiavimai rodo, kad keli šimtai V2G paruoštų autobusų gali pateikti kelias megavatvalandes elektros. Toks kiekis per kelias valandas gali padėti subalansuoti paklausos šuolį konkrečioje teritorijoje ir sumažinti poreikį įjungti brangesnius rezervinius pajėgumus.

    Nauda mokykloms ir energetikai

    Mokyklų rajonams tai gali tapti papildomų pajamų šaltiniu: už dalyvavimą lankstumo programose ir už atiduotą energiją dažnai numatomas atlygis. Taip dalis elektrinių autobusų įsigijimo ir infrastruktūros kaštų ilgainiui gali būti kompensuojami, ypač regionuose, kur elektros paklausos pikai vasarą yra ryškūs.

    Energetikos sistemai toks modelis suteikia greitą, decentralizuotą rezervą, kuris aktyvuojamas ten, kur reikia labiausiai. Be to, tai dera su atsinaujinančios energetikos plėtra: kai vėjas ar saulė pagamina daugiau elektros ne piko metu, ją galima sukaupti autobusų baterijose ir panaudoti vėliau.

    Ką dar reikia išspręsti?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra ir baterijų eksploatacija. V2G reikalauja suderinamų įkroviklių, programinės įrangos, ryšio su operatoriumi, o taip pat aiškių taisyklių, kada ir kiek energijos galima paimti, kad nenukentėtų autobusų parengtis mokslo metų poreikiams.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra baterijų dėvėjimasis: dažnesni įkrovimo ir iškrovimo ciklai gali turėti įtakos ilgaamžiškumui, todėl programos dažnai kuriamos taip, kad būtų ribojamas iškrovimo gylis ir prioritetas teikiamas autobusų funkcijai. Vis dėlto, dažnėjant ekstremaliems karščiams, Teksaso patirtis rodo, kad mokyklinių autobusų parkai gali tapti netikėtu, bet praktišku įrankiu elektros tinklui stabilizuoti.