CP v2

Tag: Elektriniai autobusai

  • Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Vilkaviškio rajone startuoja elektriniai autobusai: kas keisis maršrutuose jau netrukus

    Nuo spalio 8 dienos Vilkaviškio rajono savivaldybės keliuose pradeda kursuoti pirmieji elektra varomi autobusai. Kol kas gyventojų pavėžėjimas vyks įprastais maršrutais, tačiau reisus aptarnaus naujas, modernesnis ir aplinkai draugiškesnis transportas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad autobusai pritaikyti patogiai keliauti įvairių poreikių keleiviams, daugiau dėmesio skiriant saugumui ir prieinamumui. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesniu triukšmu, sklandesniu važiavimu ir mažesne tarša miestuose bei gyvenvietėse.

    „Šis pokytis yra žingsnis į modernesnį ir švaresnį viešąjį transportą, kuris turi būti patogus visiems keleiviams“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai, pristatydami naująsias transporto priemones.

    Naujieji autobusai jau buvo pristatyti savivaldybės vadovams: merui Algirdui Neiberkai, administracijos direktoriui Vitui Gavėnui ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjai Eglei Mockevičienei. Savivaldybė nurodo, kad transporto atnaujinimas yra platesnio vietinio susisiekimo gerinimo dalis.

    Kuriant elektrinių autobusų vizualinį identitetą ieškota sąsajų su krašto istorija ir aplinka. Miesto pavadinimo šriftą įkvėpė Vinco Kudirkos raštas, o spalvų paletę formavo Vilkaviškio herbas ir Sūduvos kraštovaizdis: mėlyna, raudona, brandžių javų auksas, ąžuolo žalia ir dvaro smėlio atspalviai.

    Didieji pokyčiai nuo lapkričio

    Savivaldybė praneša, kad didesni pasikeitimai numatyti nuo lapkričio 11 dienos. Tuomet vietinio keleivių pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos atnaujintais, optimizuotais maršrutais, o juos aptarnaus 18 elektra varomų autobusų.

    Gyventojams aktuali informacija apie būsimus maršrutų pasikeitimus, tvarkaraščius ir kitus praktinius klausimus bus skelbiama atskirai. Savivaldybė ragina sekti oficialius pranešimus, kad keleiviai galėtų laiku suplanuoti keliones.

    Ką duoda elektrinis viešasis transportas

    Elektriniai autobusai laikomi viena efektyviausių priemonių mažinti vietinę oro taršą ir triukšmą, ypač tankiau apgyvendintose teritorijose. Be to, toks transportas paprastai leidžia tiksliau valdyti eksploatacines sąnaudas, nors sėkmė priklauso nuo įkrovimo infrastruktūros ir maršrutų planavimo.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pabrėžia, kad naujieji autobusai turėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos ir kurti patogesnę, labiau prieinamą kelionių patirtį kasdieniams keleiviams. Praktinis pokyčių efektas labiausiai paaiškės įsigaliojus lapkritį planuojamai maršrutų pertvarkai.

  • Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajono švietimo įstaigos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią sulaukė reikšmingo pastiprinimo: rugpjūčio 31 dieną perduota 10 naujų mokyklinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausias vienu metu įstaigoms perduotų transporto priemonių skaičius rajono istorijoje, o bendra pirkimo vertė siekia beveik 859 000 eurų.

    Rakteliai mokyklų ir darželių atstovams įteikti Vilniuje, bendrovės „Transmitto“ teritorijoje surengtos ceremonijos metu. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas atnaujinti parką tiesiogiai susijęs su mokinių saugumu ir galimybe užtikrinti reguliarų pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

    „Šiandien į kelius išleidžiame net 10 naujų mokyklinių autobusų. Šimtams rajono šeimų tai reiškia ramybę dėl vaikų kelionių į mokyklą, o patiems mokiniams – kur kas daugiau galimybių pažinti, keliauti ir tobulėti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Perduoti 20 vietų „Iveco“ autobusai pritaikyti vaikų vežimui ir aprūpinti saugos diržais, klimato kontrolės sistemomis, taip pat keltuvais judėjimo apribojimų turintiems vaikams. Savivaldybė nurodo, kad renginio metu vairuotojams surengti papildomi mokymai, skirti saugiam ir sklandžiam pavėžėjimui.

    Nauji autobusai paskirstyti Vilniaus r. Pagirių ir Mickūnų gimnazijoms, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijai, Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai bei Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijai. Transporto taip pat sulaukė Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija ir Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

    Autobusai perduoti ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinei mokyklai, Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinei mokyklai bei Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšeliui-darželiui „100 spalvų“. Savivaldybė akcentuoja, kad toks paskirstymas atspindi realius pavežėjimo poreikius bei augantį dėmesį įtraukiam ugdymui.

    Parkas atnaujinamas nuosekliai

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad autobusų parko atnaujinimas vyksta kelis metus iš eilės. 2025 metais įsigyti 8 nauji autobusai, o per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perduotos 25 transporto priemonės.

    „Per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perdavėme net 25 naujas transporto priemones su viena aiškia misija: kad kiekvienas rajono vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų visas sąlygas kokybiškam ugdymui“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Praėjusiais metais 8 autobusų įsigijimui iš savivaldybės biudžeto skirta 704 000 eurų, o jie perduoti kelioms gimnazijoms ir mokyklai-darželiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos leidžia mažinti rizikas, susijusias su senesnių transporto priemonių eksploatacija, ir geriau planuoti maršrutus.

    Elektrinis autobusas ir infrastruktūra

    Įgyvendinant švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, 2025 metais Nemenčinės Gedimino gimnazijai perduotas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas. Papildomai investuota beveik 37 000 eurų į įkrovimo stotelės įrengimą, kad transportas galėtų būti naudojamas kasdien.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją viešajame sektoriuje mažinti taršą ir eksploatacines sąnaudas, ypač maršrutuose, kuriuose važiuojama reguliariai ir prognozuojamais atstumais. Savivaldybės praktikoje tai reiškia ne tik patį autobusą, bet ir aiškiai suplanuotą infrastruktūrą bei techninę priežiūrą.

    Kiek autobusų veža mokinius

    Nuo šiol Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pavėžėjimą užtikrina 80 mokyklinių autobusų. Savivaldybė nurodo, kad nuosavą transportą turi visos rajono gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, taip pat dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o 22 įstaigos valdo po kelis autobusus.

    Autobusais vežiojami mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Transportas naudojamas ir užklasinei veiklai: edukacinėms išvykoms, varžyboms bei kitiems renginiams, todėl atnaujintas parkas, savivaldybės teigimu, turi platesnę naudą nei vien kelionės į pamokas.

  • „Polsat Plus“ pradeda elektrinių autobusų gamybą: pirma sutartis dėl 9 autobusų ir įkrovimo stotelių

    Lenkijos „Polsat Plus“ grupė pranešė pradedanti gaminti elektrinius miesto autobusus savo gamykloje Švidnike. Iki šiol per susijusią įmonę PAK-PCE Polski Autobus Wodorowy čia buvo gaminami vandeniliniai NesoBus autobusai, o dabar plečiama ir į elektrinį segmentą.

    Pirmasis elektrinių autobusų užsakymas bus įgyvendintas Gornošlionsko-Zaglenbio metropolijai, su kuria pasirašyta sutartis dėl tiekimo PKM Świerklaniec vežėjui. Pagal planą 9 nauji autobusai turėtų būti pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Užsakymas apima 12 metrų ilgio visiškai žemagrindžius miesto autobusus su elektrine pavara. Skelbiama, kad vienu įkrovimu jų nuvažiuojamas atstumas gali siekti iki 350 kilometrų, todėl tokie modeliai orientuoti į intensyvius kasdienius maršrutus miestuose ir priemiesčiuose.

    Kartu su autobusais numatyta įrengti ir įkrovimo infrastruktūrą: keturias dviejų vietų įkrovimo stotis. Vienos stoties galia turėtų siekti 80 kilovatų, o trijų kitų – 120 kilovatų, tad sprendimas pritaikytas parkui aptarnauti bazėje ir efektyvinti eksploataciją.

    Pranešime nurodoma, kad projekto vertė viršija 6 500 000 eurų, o 80 proc. finansavimo planuojama iš Teisingos pertvarkos fondo. Tokios investicijos siejamos su regionų perėjimu prie mažiau taršaus transporto, ypač ten, kur istoriškai dominavo pramonė ir didesnė oro taršos rizika.

    Metropolijos viešajame transporte jau važinėja aštuoni vandeniliniai NesoBus autobusai, taip pat pagaminti tos pačios grupės. Elektrinių autobusų įtraukimas rodo strategiją turėti kelias nulinės emisijos technologijas vienu metu, nes miestai skirtingai vertina infrastruktūros kaštus, energijos tiekimą ir eksploatacijos modelius.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: savivaldybės, vežėjai ir gamintojai vis dažniau derina elektrinius ir vandenilinius sprendimus pagal maršrutų pobūdį. Elektriniai autobusai paprastai greičiau diegiami ten, kur patogu įrengti įkrovimą depuose, o vandenilis dažniau svarstomas ilgesniems grafiko ciklams ar specifiniams veiklos scenarijams.

  • „Solaris“ pasirašė sutartį Rumunijoje: Sfântu Gheorghe miestui tieks 22 elektrinius autobusus

    Lenkijoje kuriami „Solaris“ autobusai pasieks Rumunijos miestą Sfântu Gheorghe: gamintojas pasirašė sutartį su vietos viešojo transporto operatoriumi dėl 22 elektrinių autobusų tiekimo. Planuojama, kad pristatymai vyks 2027 metų antroje pusėje.

    Pagal kontraktą miestas gaus trijų ilgių transporto priemones: 12 vienetų „Solaris Urbino 9 LE electric“, 8 vienetus „Solaris Urbino 12 electric“ ir 2 sąstatus „Solaris Urbino 18 electric“. Sfântu Gheorghe yra centrinėje Rumunijos dalyje, todėl užsakymas laikomas svarbiu žingsniu plėtojant regiono viešojo transporto elektrifikaciją.

    Gamintojas nurodo, kad visi autobusai bus komplektuojami su „Solaris High Energy“ baterijomis. Įkrovimas numatytas per plug-in tipo įkrovimo sprendimą, kai autobusas prijungiamas laidu prie įkrovimo stotelės.

    „Solaris“ Rumunijos rinkoje nėra naujokas: bendrovė skelbia iki šiol šalyje pristačiusi daugiau kaip 850 autobusų ir troleibusų, iš jų daugiau kaip 600 – visiškai be tiesioginių išmetamųjų teršalų. Tai rodo, kad Rumunijos miestai vis aktyviau pereina prie žemesnės taršos viešojo transporto, ypač didėjant įkrovimo infrastruktūros apimtims ir plečiantis elektrinių autobusų pasiūlai.

    Bendrovė priklauso Ispanijos grupei CAF (Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles). „Solaris“ pabrėžia, kad transporto priemonės nuo idėjos, projektavimo iki gamybos yra kuriamos Lenkijoje, o tai stiprina regiono pramonės grandinę ir leidžia greičiau reaguoti į Europos savivaldybių užsakymus.

    Gamybos pajėgumai taip pat didinami: 2026 metų birželio pabaigoje bendrovė atidarė naują gamybinę halę Środa Wielkopolska savivaldybėje. Pasak įmonės, investicija turėtų padėti auginti apimtis, kai Europoje toliau stiprėja paklausa mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams.

    2025 metais „Solaris“ klientams pristatė 1 631 transporto priemonę, o 86 proc. sudarė mažataršiai ir nulinės taršos autobusai, įskaitant baterijinius, vandenilinius ir troleibusus. Tokia struktūra atspindi bendrą rinkos kryptį, kai miestai vis dažniau renkasi elektrifikaciją kaip praktiškiausią kelią mažinti triukšmą, vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  • Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksase vasaros karščiai vis dažniau priartina elektros sistemą prie ribos, kai didžiulę paklausą sukuria milijonai kondicionierių. Kad sumažintų lokalių sutrikimų ir atsijungimų riziką, kai kurie mokyklų rajonai pradėjo naudoti elektrinius mokyklinius autobusus kaip laikinas energijos kaupimo sistemas.

    Per mokslo metus tokie autobusai atlieka įprastą funkciją, tačiau vasarą didžiąją laiko dalį stovi parkuose. Būtent šis „laisvas“ laikas tampa galimybe: didelės talpos baterijos gali būti įkraunamos, o piko metu dalį energijos grąžinti atgal į tinklą.

    Kaip veikia energijos grąžinimas

    Sprendimo pagrindas yra dvikryptis įkrovimas, dažniausiai vadinamas vehicle-to-grid, arba V2G, technologija. Ji leidžia transporto priemonei ne tik imti elektrą, bet ir, esant poreikiui, tiekti ją atgal, kai tinkle trūksta galios.

    Elektrinių mokyklinių autobusų baterijos paprastai gerokai didesnės nei daugumos lengvųjų elektromobilių, todėl vienoje autobusų aikštelėje sukauptas rezervas gali būti reikšmingas. Kai karščio banga pakelia vartojimą, tinklo operatorius ar energijos tiekėjas gali aktyvuoti sutartą režimą, o autobusai pradeda iškrovimą į tinklą.

    Pavyzdžiui, tarptautinės analitinės organizacijos skaičiavimai rodo, kad keli šimtai V2G paruoštų autobusų gali pateikti kelias megavatvalandes elektros. Toks kiekis per kelias valandas gali padėti subalansuoti paklausos šuolį konkrečioje teritorijoje ir sumažinti poreikį įjungti brangesnius rezervinius pajėgumus.

    Nauda mokykloms ir energetikai

    Mokyklų rajonams tai gali tapti papildomų pajamų šaltiniu: už dalyvavimą lankstumo programose ir už atiduotą energiją dažnai numatomas atlygis. Taip dalis elektrinių autobusų įsigijimo ir infrastruktūros kaštų ilgainiui gali būti kompensuojami, ypač regionuose, kur elektros paklausos pikai vasarą yra ryškūs.

    Energetikos sistemai toks modelis suteikia greitą, decentralizuotą rezervą, kuris aktyvuojamas ten, kur reikia labiausiai. Be to, tai dera su atsinaujinančios energetikos plėtra: kai vėjas ar saulė pagamina daugiau elektros ne piko metu, ją galima sukaupti autobusų baterijose ir panaudoti vėliau.

    Ką dar reikia išspręsti?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra ir baterijų eksploatacija. V2G reikalauja suderinamų įkroviklių, programinės įrangos, ryšio su operatoriumi, o taip pat aiškių taisyklių, kada ir kiek energijos galima paimti, kad nenukentėtų autobusų parengtis mokslo metų poreikiams.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra baterijų dėvėjimasis: dažnesni įkrovimo ir iškrovimo ciklai gali turėti įtakos ilgaamžiškumui, todėl programos dažnai kuriamos taip, kad būtų ribojamas iškrovimo gylis ir prioritetas teikiamas autobusų funkcijai. Vis dėlto, dažnėjant ekstremaliems karščiams, Teksaso patirtis rodo, kad mokyklinių autobusų parkai gali tapti netikėtu, bet praktišku įrankiu elektros tinklui stabilizuoti.

  • Kretingos rajone startuoja 10 elektrinių autobusų: 3,2 mln. eurų investicija ir atnaujinti maršrutai

    Nuo birželio 1 dienos Kretingos miesto ir rajono maršrutuose pradeda važiuoti 10 naujų UAB Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Tai didžiausia investicija per įmonės istoriją – beveik 3,2 mln. eurų, skirta viešojo transporto atnaujinimui ir paslaugų kokybei gerinti.

    Pasak savivaldybės, naujieji autobusai keičia iki šiol naudotą parką, kurio vidutinis amžius siekė apie 20 metų. Elektriniai autobusai laikomi vienu greičiausių būdų mažinti triukšmą miestuose ir lokalias išmetamąsias dujas, nes jie neturi išmetimo vamzdžio taršos ten, kur važiuoja.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Iš 10 įsigytų autobusų penki pritaikyti iki 56 keleivių, dar penki – iki 36 keleivių. Visuose numatytos vietos neįgaliojo ar vaiko vežimėliams, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, oro kondicionieriai, taip pat šildymo, vėdinimo sistemos.

    Vizualiai autobusai taip pat išsiskirs: juos puoš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenės kurti piešiniai, kuriuose stilizuotai vaizduojami Kretingos objektai ir gamtos motyvai. Ant autobusų bus ir užrašas Kretinga – žalias miestas.

    Maršrutai ir važiavimo pradžia

    Pirmosiomis birželio savaitėmis elektriniai autobusai kursuos skirtingais maršrutais, kad keleiviai juos pamatytų įvairiose rajono vietose. Nuo birželio vidurio dalis autobusų planuojama skirti reisams Palangos kryptimis per Birutės gatvės tiltą.

    Savivaldybė nurodo, kad maršrutas per Birutės gatvės tiltą bus atnaujintas laikinai – iki planuojamos tilto rekonstrukcijos darbų pradžios. Važiavimas vyks maršrutu, kuris galiojo iki praėjusių metų rugpjūčio.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Elektrinių autobusų įsigijimas kainavo beveik 3,2 mln. eurų, o įkrovimo stotelių įrengimas – daugiau nei 80 000 eurų. Projektas finansuotas Kretingos autobusų parko lėšomis ir Europos Sąjungos fondų parama.

    Toks atnaujinimas atitinka bendrą Europos miestų kryptį, kai viešasis transportas vis dažniau elektrifikuojamas dėl klimato tikslų, mažesnio triukšmo ir didesnio komforto. Kretingos rajone tai turėtų tapti pradžia nuoseklesniam parko atnaujinimui ir maršrutų tinklo peržiūrai.

    „Naujieji elektriniai autobusai gerokai pagerins viešojo transporto paslaugų kokybę Kretingos rajone. Siekiame, kad Kretinga būtų žalias ir švarus miestas, tad įsigyti ekonomiški ir netaršūs autobusai yra svarbi investicija ne tik į viešąjį transportą, bet ir į žmonių gyvenimo kokybę“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Kretinga pristato 10 elektrinių autobusų: bandomieji važiavimai ir kelionė po miestą su meru

    Didžiausias parko atnaujinimas

    Kretingos rajone nuo birželio 1 dienos į gatves išvažiuos 10 naujų Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausia iki šiol investicija į rajono viešojo transporto atnaujinimą.

    Elektrinių autobusų įvedimas siejamas su tylesniu ir švaresniu transportu mieste bei mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ilguoju laikotarpiu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir kituose Lietuvos miestuose.

    Pristatymas Rotušės aikštėje

    Naujieji autobusai bus pristatyti Kretingos miesto Rotušės aikštėje gegužės 29 dieną nuo 10 iki 13 valandos. Renginio metu gyventojai galės apžiūrėti transporto priemones ir susipažinti su jų įranga.

    Taip pat numatytos konsultacijos su Kretingos autobusų parko, Kretingos rajono savivaldybės ir gamintojų atstovais. Organizatoriai kviečia užduoti klausimus apie planuojamus maršrutus, patogumus ir eksploataciją.

    Kelionė su meru ir bandomieji važiavimai

    11 valandą planuojama kelionė naujuoju autobusu po Kretingą kartu su rajono meru Antanu Kalniumi. Skelbiama, kad kelionės metu bus pristatyti mieste įgyvendinami ir planuojami projektai.

    12 valandą numatyti bandomieji važiavimai, kurių metu norintieji galės išbandyti elektrinius autobusus. Organizatoriai ragina atvykti ir gyvai įvertinti, kuo naujas viešojo transporto parkas skirsis kasdienėse kelionėse.

  • Elektrinis transportas – ateitis, bet miestai nori ir dyzelio atsargos: kas stabdo pokyčius?

    Infrastruktūra tampa lemiamu veiksniu

    Miestų mobilumo politika vis dažniau remiasi paprasta taisykle: be infrastruktūros neįmanoma nei patikima viešojo transporto plėtra, nei elektromobilių proveržis. Diskusijose apie transporto ateitį vis dažniau akcentuojama, kad sprendimus reikia derinti su energetikos pajėgumais, teisine aplinka ir realiais įgyvendinimo terminais.

    Ekspertai pabrėžia, jog didžiausią poveikį keleivių pasirinkimams daro kelionės trukmė ir patogumas, todėl investicijos į geležinkelius ir mazgų rekonstrukcijas tampa kritiškai svarbios. Jei dideli projektai stringa, mažėja pasitikėjimas sistema, o dalis keleivių grįžta prie automobilių.

    Miestai laukia proveržio, bet atsiremia į terminus

    Vienas dažniausiai minimų „butelio kaklelių“ yra trukmė nuo idėjos iki realaus rezultato: projektavimo procedūros, leidimai, viešieji pirkimai ir statybos neretai užtrunka metus. Prie to prisideda ir finansavimo klausimas, nes ambicingoms transporto schemoms dažnai neužtenka vien savivaldybių biudžetų.

    Viešojo transporto pertvarkos, metropolinių traukinių ar metro projektai paprastai reikalauja valstybės įsitraukimo, nes kitaip investicijų našta tampa per didelė net ir turtingesniems miestams. Kartu keliami ir teisiniai klausimai: nuo projektavimo standartų iki procedūrų, kurios kai kuriose srityse vis dar nepritaikytos naujoms technologijoms.

    Įkrovimo tinklas auga, bet vėluoja prijungimai

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra susiduria su praktinėmis kliūtimis, kurias ypač jaučia miestai ir privatūs investuotojai. E. mobilumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad laukimas dėl elektros galios prijungimo įkrovimo stotelėms gali trukti apie 12–16 mėnesių, todėl verslo planai dažnai „neišlaiko“ laiko ir rizikos.

    Tokiose sąlygose patogiausiai elektromobilį išnaudoja tie, kurie gali krautis namuose, o daugiabučių rajonuose sprendimų tempas priklauso nuo tinklų plėtros ir savivaldybių prioritetų. Dėl to miestuose vis dažniau keliama mintis, kad įkrovimo infrastruktūra turi tapti ne pavienė iniciatyva, o nuosekli, su energetika suderinta politika.

    Elektriniai autobusai – kryptis aiški, bet „atsarga“ lieka

    Viešajame transporte kryptis į elektrifikaciją išlieka stipri: elektriniai autobusai daug kur vertinami dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir lokaliai mažesnės taršos. Tačiau kartu auga ir diskusija apie atsparumą krizinėms situacijoms, kai sutrinka elektros tiekimas ar alternatyvaus kuro grandinės.

    „Neturėtume visiškai atsisakyti autobusų su tradiciniu varikliu. Gerai turėti dyzelinių autobusų savo parke, nes jei staiga pritrūktų elektros ar vandenilio, miestas vis tiek turi funkcionuoti“, – sakė Płocko meras Andrzej Nowakowski.

    Jam antrina dalis ekspertų, teigdami, kad pereinamuoju laikotarpiu reikalinga diversifikuota struktūra, kuri sumažina priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio. Kiti pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek dominuos elektra, o dyzelinas ar vandenilis labiau taps nišiniais, situaciniais sprendimais.

    Švaraus transporto zonos: be alternatyvų kyla konfliktai

    Diskusijose dėl švaraus transporto zonų vis dažniau kartojama mintis, kad pati priemonė nėra problema, tačiau jos įgyvendinimas privalo būti paremtas realiomis alternatyvomis. Jei ribojimai įvedami greičiau nei sukuriama įkrovimo infrastruktūra ir patikimos viešojo transporto jungtys, gyventojams tai virsta ne paskata keisti įpročius, o papildoma našta.

    Todėl savivaldybės raginamos planuoti sprendinius kompleksiškai: suderinti įkrovimo tinklo plėtrą, viešojo transporto dažnius, parkavimo politiką ir aiškias, gyventojams suprantamas taisykles. Ekspertai taip pat įspėja, kad skirtingos taisyklės kiekviename mieste gali kelti painiavą ir įtampą, todėl svarstoma apie didesnį normų suvienodinimą.

    Galutinis vaizdas aiškėja: elektrinis transportas laikomas pagrindine kryptimi, tačiau miestų praktika rodo, kad greitam pokyčiui vien technologijų nepakanka. Reikės spartesnių tinklų prijungimų, aiškesnio reguliavimo ir finansavimo modelių, o pereinamuoju laikotarpiu dalis savivaldybių sieks išlaikyti ir dyzelio rezervą.

  • Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone į viešojo transporto parką atvyko nauji elektriniai autobusai, kurie, kaip tikimasi, pagerins susisiekimą priemiestiniuose maršrutuose ir sumažins taršą. Vienas autobusų pristatytas Švenčionių rajono savivaldybės vadovams ir administracijos atstovams, kurie po pristatymo išbandė maršrutą Švenčionys–Švenčionėliai.

    Autobusus įsigijo vežėjas UAB „Transporto centras“ – iš viso nupirkti keturi tokio tipo elektra varomi autobusai. Savivaldybė organizuoja keleivių vežimo paslaugas rajone, o vežėjas užtikrina reisų vykdymą ir transporto priemonių eksploatavimą.

    Nauji autobusai ir jų pritaikymas

    Visi keturi autobusai skirti priemiestiniams maršrutams, todėl akcentuojamas patogumas kasdienėms kelionėms. Autobusai yra žemagrindžiai, taip palengvinamas įlipimas senjorams, tėvams su vaikų vežimėliais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Transporto priemonėse įrengtos specialios vietos neįgaliesiems, o pats važiavimas elektriniu autobusu įprastai yra tylesnis nei dyzeliniu. Tai svarbu maršrutuose, kur autobusai stoja tankiau, o gyventojai gyvena arčiau pagrindinių kelių.

    Kuriais maršrutais kursuos?

    Skelbiama, kad naujieji elektriniai autobusai planuojami priemiestiniuose maršrutuose į Švenčionėlius, Adutiškį ir Vilnių. Savivaldybės atstovai, bendraudami su gyventojais po bandomosios kelionės, rinko pastabas ir vertinimus apie naujų transporto priemonių patogumą.

    Elektrinio transporto plėtra savivaldybėse siejama ne tik su komfortu, bet ir su ilgalaikiais tikslais mažinti vietinę oro taršą bei triukšmą. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis daugiau miestų ir rajonų ieško būdų atnaujinti parką, kartu išlaikant viešąjį transportą patrauklų kasdieniam naudojimui.

    Nemokamas važiavimas rajone

    Švenčionių rajone nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos vietinio, tai yra priemiestinio, reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose keleiviai vežami nemokamai. Toks modelis dažniausiai vertinamas kaip priemonė skatinti gyventojus dažniau rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    Praktiškai tai gali reikšti mažesnes kasdienes transporto išlaidas daliai šeimų ir didesnį viešojo transporto prieinamumą tiems, kurie neturi automobilio. Kartu savivaldybei svarbu užtikrinti, kad reisai būtų patikimi, o atnaujintas parkas padėtų išlaikyti paslaugos kokybę.