CP v2

Tag: Elektriniai autobusai

  • Kretingos rajone startuoja 10 elektrinių autobusų: 3,2 mln. eurų investicija ir atnaujinti maršrutai

    Nuo birželio 1 dienos Kretingos miesto ir rajono maršrutuose pradeda važiuoti 10 naujų UAB Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Tai didžiausia investicija per įmonės istoriją – beveik 3,2 mln. eurų, skirta viešojo transporto atnaujinimui ir paslaugų kokybei gerinti.

    Pasak savivaldybės, naujieji autobusai keičia iki šiol naudotą parką, kurio vidutinis amžius siekė apie 20 metų. Elektriniai autobusai laikomi vienu greičiausių būdų mažinti triukšmą miestuose ir lokalias išmetamąsias dujas, nes jie neturi išmetimo vamzdžio taršos ten, kur važiuoja.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Iš 10 įsigytų autobusų penki pritaikyti iki 56 keleivių, dar penki – iki 36 keleivių. Visuose numatytos vietos neįgaliojo ar vaiko vežimėliams, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, oro kondicionieriai, taip pat šildymo, vėdinimo sistemos.

    Vizualiai autobusai taip pat išsiskirs: juos puoš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenės kurti piešiniai, kuriuose stilizuotai vaizduojami Kretingos objektai ir gamtos motyvai. Ant autobusų bus ir užrašas Kretinga – žalias miestas.

    Maršrutai ir važiavimo pradžia

    Pirmosiomis birželio savaitėmis elektriniai autobusai kursuos skirtingais maršrutais, kad keleiviai juos pamatytų įvairiose rajono vietose. Nuo birželio vidurio dalis autobusų planuojama skirti reisams Palangos kryptimis per Birutės gatvės tiltą.

    Savivaldybė nurodo, kad maršrutas per Birutės gatvės tiltą bus atnaujintas laikinai – iki planuojamos tilto rekonstrukcijos darbų pradžios. Važiavimas vyks maršrutu, kuris galiojo iki praėjusių metų rugpjūčio.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Elektrinių autobusų įsigijimas kainavo beveik 3,2 mln. eurų, o įkrovimo stotelių įrengimas – daugiau nei 80 000 eurų. Projektas finansuotas Kretingos autobusų parko lėšomis ir Europos Sąjungos fondų parama.

    Toks atnaujinimas atitinka bendrą Europos miestų kryptį, kai viešasis transportas vis dažniau elektrifikuojamas dėl klimato tikslų, mažesnio triukšmo ir didesnio komforto. Kretingos rajone tai turėtų tapti pradžia nuoseklesniam parko atnaujinimui ir maršrutų tinklo peržiūrai.

    „Naujieji elektriniai autobusai gerokai pagerins viešojo transporto paslaugų kokybę Kretingos rajone. Siekiame, kad Kretinga būtų žalias ir švarus miestas, tad įsigyti ekonomiški ir netaršūs autobusai yra svarbi investicija ne tik į viešąjį transportą, bet ir į žmonių gyvenimo kokybę“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Kretinga pristato 10 elektrinių autobusų: bandomieji važiavimai ir kelionė po miestą su meru

    Didžiausias parko atnaujinimas

    Kretingos rajone nuo birželio 1 dienos į gatves išvažiuos 10 naujų Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausia iki šiol investicija į rajono viešojo transporto atnaujinimą.

    Elektrinių autobusų įvedimas siejamas su tylesniu ir švaresniu transportu mieste bei mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ilguoju laikotarpiu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir kituose Lietuvos miestuose.

    Pristatymas Rotušės aikštėje

    Naujieji autobusai bus pristatyti Kretingos miesto Rotušės aikštėje gegužės 29 dieną nuo 10 iki 13 valandos. Renginio metu gyventojai galės apžiūrėti transporto priemones ir susipažinti su jų įranga.

    Taip pat numatytos konsultacijos su Kretingos autobusų parko, Kretingos rajono savivaldybės ir gamintojų atstovais. Organizatoriai kviečia užduoti klausimus apie planuojamus maršrutus, patogumus ir eksploataciją.

    Kelionė su meru ir bandomieji važiavimai

    11 valandą planuojama kelionė naujuoju autobusu po Kretingą kartu su rajono meru Antanu Kalniumi. Skelbiama, kad kelionės metu bus pristatyti mieste įgyvendinami ir planuojami projektai.

    12 valandą numatyti bandomieji važiavimai, kurių metu norintieji galės išbandyti elektrinius autobusus. Organizatoriai ragina atvykti ir gyvai įvertinti, kuo naujas viešojo transporto parkas skirsis kasdienėse kelionėse.

  • Elektrinis transportas – ateitis, bet miestai nori ir dyzelio atsargos: kas stabdo pokyčius?

    Infrastruktūra tampa lemiamu veiksniu

    Miestų mobilumo politika vis dažniau remiasi paprasta taisykle: be infrastruktūros neįmanoma nei patikima viešojo transporto plėtra, nei elektromobilių proveržis. Diskusijose apie transporto ateitį vis dažniau akcentuojama, kad sprendimus reikia derinti su energetikos pajėgumais, teisine aplinka ir realiais įgyvendinimo terminais.

    Ekspertai pabrėžia, jog didžiausią poveikį keleivių pasirinkimams daro kelionės trukmė ir patogumas, todėl investicijos į geležinkelius ir mazgų rekonstrukcijas tampa kritiškai svarbios. Jei dideli projektai stringa, mažėja pasitikėjimas sistema, o dalis keleivių grįžta prie automobilių.

    Miestai laukia proveržio, bet atsiremia į terminus

    Vienas dažniausiai minimų „butelio kaklelių“ yra trukmė nuo idėjos iki realaus rezultato: projektavimo procedūros, leidimai, viešieji pirkimai ir statybos neretai užtrunka metus. Prie to prisideda ir finansavimo klausimas, nes ambicingoms transporto schemoms dažnai neužtenka vien savivaldybių biudžetų.

    Viešojo transporto pertvarkos, metropolinių traukinių ar metro projektai paprastai reikalauja valstybės įsitraukimo, nes kitaip investicijų našta tampa per didelė net ir turtingesniems miestams. Kartu keliami ir teisiniai klausimai: nuo projektavimo standartų iki procedūrų, kurios kai kuriose srityse vis dar nepritaikytos naujoms technologijoms.

    Įkrovimo tinklas auga, bet vėluoja prijungimai

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra susiduria su praktinėmis kliūtimis, kurias ypač jaučia miestai ir privatūs investuotojai. E. mobilumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad laukimas dėl elektros galios prijungimo įkrovimo stotelėms gali trukti apie 12–16 mėnesių, todėl verslo planai dažnai „neišlaiko“ laiko ir rizikos.

    Tokiose sąlygose patogiausiai elektromobilį išnaudoja tie, kurie gali krautis namuose, o daugiabučių rajonuose sprendimų tempas priklauso nuo tinklų plėtros ir savivaldybių prioritetų. Dėl to miestuose vis dažniau keliama mintis, kad įkrovimo infrastruktūra turi tapti ne pavienė iniciatyva, o nuosekli, su energetika suderinta politika.

    Elektriniai autobusai – kryptis aiški, bet „atsarga“ lieka

    Viešajame transporte kryptis į elektrifikaciją išlieka stipri: elektriniai autobusai daug kur vertinami dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir lokaliai mažesnės taršos. Tačiau kartu auga ir diskusija apie atsparumą krizinėms situacijoms, kai sutrinka elektros tiekimas ar alternatyvaus kuro grandinės.

    „Neturėtume visiškai atsisakyti autobusų su tradiciniu varikliu. Gerai turėti dyzelinių autobusų savo parke, nes jei staiga pritrūktų elektros ar vandenilio, miestas vis tiek turi funkcionuoti“, – sakė Płocko meras Andrzej Nowakowski.

    Jam antrina dalis ekspertų, teigdami, kad pereinamuoju laikotarpiu reikalinga diversifikuota struktūra, kuri sumažina priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio. Kiti pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek dominuos elektra, o dyzelinas ar vandenilis labiau taps nišiniais, situaciniais sprendimais.

    Švaraus transporto zonos: be alternatyvų kyla konfliktai

    Diskusijose dėl švaraus transporto zonų vis dažniau kartojama mintis, kad pati priemonė nėra problema, tačiau jos įgyvendinimas privalo būti paremtas realiomis alternatyvomis. Jei ribojimai įvedami greičiau nei sukuriama įkrovimo infrastruktūra ir patikimos viešojo transporto jungtys, gyventojams tai virsta ne paskata keisti įpročius, o papildoma našta.

    Todėl savivaldybės raginamos planuoti sprendinius kompleksiškai: suderinti įkrovimo tinklo plėtrą, viešojo transporto dažnius, parkavimo politiką ir aiškias, gyventojams suprantamas taisykles. Ekspertai taip pat įspėja, kad skirtingos taisyklės kiekviename mieste gali kelti painiavą ir įtampą, todėl svarstoma apie didesnį normų suvienodinimą.

    Galutinis vaizdas aiškėja: elektrinis transportas laikomas pagrindine kryptimi, tačiau miestų praktika rodo, kad greitam pokyčiui vien technologijų nepakanka. Reikės spartesnių tinklų prijungimų, aiškesnio reguliavimo ir finansavimo modelių, o pereinamuoju laikotarpiu dalis savivaldybių sieks išlaikyti ir dyzelio rezervą.

  • Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone į viešojo transporto parką atvyko nauji elektriniai autobusai, kurie, kaip tikimasi, pagerins susisiekimą priemiestiniuose maršrutuose ir sumažins taršą. Vienas autobusų pristatytas Švenčionių rajono savivaldybės vadovams ir administracijos atstovams, kurie po pristatymo išbandė maršrutą Švenčionys–Švenčionėliai.

    Autobusus įsigijo vežėjas UAB „Transporto centras“ – iš viso nupirkti keturi tokio tipo elektra varomi autobusai. Savivaldybė organizuoja keleivių vežimo paslaugas rajone, o vežėjas užtikrina reisų vykdymą ir transporto priemonių eksploatavimą.

    Nauji autobusai ir jų pritaikymas

    Visi keturi autobusai skirti priemiestiniams maršrutams, todėl akcentuojamas patogumas kasdienėms kelionėms. Autobusai yra žemagrindžiai, taip palengvinamas įlipimas senjorams, tėvams su vaikų vežimėliais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Transporto priemonėse įrengtos specialios vietos neįgaliesiems, o pats važiavimas elektriniu autobusu įprastai yra tylesnis nei dyzeliniu. Tai svarbu maršrutuose, kur autobusai stoja tankiau, o gyventojai gyvena arčiau pagrindinių kelių.

    Kuriais maršrutais kursuos?

    Skelbiama, kad naujieji elektriniai autobusai planuojami priemiestiniuose maršrutuose į Švenčionėlius, Adutiškį ir Vilnių. Savivaldybės atstovai, bendraudami su gyventojais po bandomosios kelionės, rinko pastabas ir vertinimus apie naujų transporto priemonių patogumą.

    Elektrinio transporto plėtra savivaldybėse siejama ne tik su komfortu, bet ir su ilgalaikiais tikslais mažinti vietinę oro taršą bei triukšmą. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis daugiau miestų ir rajonų ieško būdų atnaujinti parką, kartu išlaikant viešąjį transportą patrauklų kasdieniam naudojimui.

    Nemokamas važiavimas rajone

    Švenčionių rajone nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos vietinio, tai yra priemiestinio, reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose keleiviai vežami nemokamai. Toks modelis dažniausiai vertinamas kaip priemonė skatinti gyventojus dažniau rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    Praktiškai tai gali reikšti mažesnes kasdienes transporto išlaidas daliai šeimų ir didesnį viešojo transporto prieinamumą tiems, kurie neturi automobilio. Kartu savivaldybei svarbu užtikrinti, kad reisai būtų patikimi, o atnaujintas parkas padėtų išlaikyti paslaugos kokybę.

  • Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgius pasiekė 3 elektriniai mokykliniai autobusai: kiek kainavo ir kam jie perduoti

    Pagėgių savivaldybę vasario 20 dieną pasiekė trys nauji elektriniai mokykliniai autobusai, skirti mokinių pavėžėjimui į ugdymo įstaigas ir atgal. Savivaldybė pabrėžia, kad transportas pritaikytas ir vaikams su negalia, o tai turėtų pagerinti kasdienių kelionių patogumą ir saugumą.

    Autobusai įsigyti įgyvendinant projektą Nr. 27-005-P-0002, kuriuo siekiama atnaujinti lengvai pritaikomų transporto priemonių parką. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Pagėgių savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Projekto finansavimo sutartis pasirašyta 2024 metų birželio 12 dieną tarp Pagėgių savivaldybės administracijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros. Bendra projekto vertė siekia 751 624,51 euro, iš jų 637 500 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 114 124,51 euro – savivaldybės biudžeto indėlis.

    Įsigyti trys 22 sėdimų vietų visiškai netaršūs elektriniai autobusai, numatyti mokinių pavėžėjimui ir pritaikyti vežti vaikus su negalia. Du autobusai perduoti Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijai, vienas – Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijai.

    Elektrinių autobusų įsigijimas siejamas ir su platesne viešojo transporto bei savivaldybių autoparko modernizavimo kryptimi, kai prioritetas teikiamas mažesnei taršai ir eksploatacijos kaštų stabilumui. Savivaldybės atstovai taip pat akcentuoja, kad naujesnės transporto priemonės dažnai reiškia ne tik mažiau išmetamųjų dujų, bet ir tylesnę, komfortiškesnę kelionę.

    Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius teigė, kad naujos transporto priemonės yra svarbus žingsnis gerinant pavežėjimo paslaugą rajone.

    „Tai reikšmingas žingsnis gerinant vaikų pavežėjimo sąlygas mūsų savivaldybėje. Tikimės, kad naujieji elektrobusai suteiks daugiau laisvės, patogumo ir saugumo kasdien keliaujant į mokyklas ir iš jų“, – sakė meras.

  • Joniškyje į gatves išrieda naujas elektrinis „King Long“: kiek keleivių veš ir kokiu maršrutu kursuos

    Joniškyje į gatves išrieda naujas elektrinis „King Long“: kiek keleivių veš ir kokiu maršrutu kursuos

    Joniškio autobusų parką papildė naujas elektrinis žemagrindis miesto autobusas „King Long“. Savivaldybė skelbia, kad transporto priemonė skirta miesto susisiekimui gerinti ir mažinti taršą viešajame transporte.

    7,5 metro ilgio autobusas vienu metu gali vežti iki 36 keleivių, įrengtos 19 sėdimų vietų ir vieta asmeniui su negalia. Pasak parko atstovų, žemagrindė konstrukcija turėtų palengvinti įlipimą vyresniems žmonėms, tėvams su vežimėliais ir judėjimo negalią turintiems keleiviams.

    Teigiama, kad vienu baterijų įkrovimu autobusas gali nuvažiuoti iki 200 kilometrų. Tokia rida labiausiai priklauso nuo maršruto, oro sąlygų ir šildymo ar vėsinimo intensyvumo, todėl realiomis sąlygomis ji gali kisti, tačiau savivaldybė tikisi, kad šio parametro pakaks kasdieniams miesto reisams.

    Autobuse įdiegtos šildymo, vėdinimo ir saugumo sistemos, keleiviams numatytas belaidis Wi‑Fi ryšys bei mobiliųjų įrenginių įkrovimo stotelė. Tokie sprendimai vis dažniau tampa naujų viešojo transporto pirkimų standartu, nes didina patogumą ir skatina rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    „Džiaugiamės, kad Joniškio viešojo transporto parką papildė dar vienas ekologiškas ir modernus autobusas, kuris užtikrins patogias, saugias ir aplinkai draugiškas keliones“, – sako Joniškio rajono savivaldybės ir UAB Joniškio autobusų parkas atstovai.

    Planuojama, kad naujasis autobusas kursuos Joniškio miesto maršrutu Žemaičių kvartalas–Ligoninė–Autobusų stotis. Savivaldybė pažymi, kad tai jau antrasis „King Long“ modelio autobusas parke, o pirmasis šio modelio autobusas mieste važinėja nuo 2023 metų rugsėjo.

    Transporto priemonė įsigyta įgyvendinant projektą „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones“. Toks parko atnaujinimas siejamas su platesne Europos kryptimi didinti netaršaus viešojo transporto dalį ir modernizuoti savivaldybių vežėjų techniką.