CP v2

Tag: Elektriniai furgonai

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.