CP v2

Tag: Elektriniai furgonai

  • „Volkswagen“ plečia gamyklą Vžesnijoje: už 350 mln. eurų ruošia bazę naujos kartos e-Crafter

    „Volkswagen Poznań“ Vžesnijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, tęsia gamyklos plėtrą, kuri turėtų atverti kelią naujos kartos elektrinio e-Crafter gamybai. Virš statomų pastatų iškelta simbolinė stogo užbaigimo vainiko ceremonija, o projektą planuojama pabaigti 2027 metų antrąją pusę.

    Skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 350 mln. eurų. Plėtra apima du naujus objektus, kurių bendras plotas turėtų sudaryti beveik 60 000 kvadratinių metrų.

    Kam skirtos naujos halės

    Vienoje iš naujų halų numatyta gaminti elektrinio Crafter naujos kartos grindų platformą. Tuo metu antrasis pastatas bus skirtas baterijų sandėliavimui ir logistikos procesams, kurie elektrinių modelių gamyboje tampa ypač svarbūs dėl didelių komponentų gabaritų ir saugos reikalavimų.

    Toks išdėstymas atspindi platesnę automobilių pramonės kryptį Europoje: elektrifikacija verčia gamyklas persitvarkyti ne tik gamybos linijose, bet ir tiekimo grandinėse. Baterijų logistika tampa atskiru kompetencijų bloku, dažnai reikalaujančiu papildomos infrastruktūros ir specializuotų saugojimo sprendimų.

    „Investuojame šiandien, kad užtikrintume gamyklos ateitį, konkurencingumą ir vietą pasauliniame „Volkswagen“ gamybos tinkle. Naujos kartos elektrinis Crafter yra svarbi šios transformacijos dalis“, – sakė „Volkswagen Poznań“ vadovas Richard Slovak.

    Reikšmė regionui ir tiekėjams

    Įmonė pabrėžia, kad plėtra svarbi visam regionui: „Volkswagen Poznań“ laikomas didžiausiu darbdaviu Didžiojoje Lenkijoje ir įdarbina daugiau nei 9 000 žmonių. Gamyba remiasi plačiu tiekėjų tinklu, o apie 70 proc. komponentų pagal apimtį, naudojamų įmonės automobiliams, gaunama iš Lenkijos tiekėjų.

    Toks vietos tiekėjų svoris tampa strateginiu argumentu, kai automobilių pramonė susiduria su spaudimu trumpinti tiekimo grandines, mažinti logistikos rizikas ir didinti gamybos atsparumą. Tai ypač aktualu elektrinių transporto priemonių segmente, kur komponentų tiekimas turi būti tikslus, o atsargų valdymas – itin disciplinuotas.

    Gamybos fonas: ką gamina „Volkswagen Poznań“

    Vžesnijos gamykla buvo pastatyta nuo nulio ir veiklą pradėjo 2016 metais. Anksčiau skelbta, kad ši investicija buvo viena didžiausių regione, o pati gamykla priskiriama prie moderniausių komercinių automobilių gamybos padalinių Europoje.

    2025 metais „Volkswagen Poznań“ pranešė pagaminusi daugiau kaip 236 000 automobilių. Didžiausią dalį sudarė „Caddy“ – beveik 103 000 vienetų, o šie modeliai iš Poznanės keliauja į įvairias pasaulio rinkas.

    Vien Vžesnijos gamykla 2025 metais pagamino apie 101 000 lengvųjų komercinių automobilių. Iš jų maždaug 70 000 sudarė „Crafter“, o likusi dalis – daugiau nei 31 000 – buvo giminingas modelis „MAN TGE“.

    Įmonės tikslas plėsti infrastruktūrą siejamas su ilgalaikiu konkurencingumu, tačiau kartu tai rodo ir platesnį sektoriaus persitvarkymą. Komercinių automobilių gamintojai Europoje vis aktyviau ruošiasi elektriniams modeliams, nes miestų taršos ribojimai ir viešųjų bei verslo parkų dekarbonizacijos tikslai didina elektrinių furgonų paklausą.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.