Tag: Elektriniai keltai

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Į vandenį nuleistas ir pirmąjį komercinį reisą jau atliko didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „China Zorrilla“. Laivą Australijoje pastatė laivų statykla „Incat Tasmania“, o jis skirtas keltų operatoriui „Buquebus“ reisams tarp Buenos Airių ir Colonia del Sacramento Urugvajuje.

    Maršrutas per La Platos estuariją siekia apie 55 kilometrus, todėl elektrinis sprendimas čia ypač tinkamas: atstumas nėra didelis, reisai reguliarūs, o uostuose galima planuoti įkrovimą. Toks modelis pastaraisiais metais laikomas vienu realiausių kelių greitai mažinti taršą keleiviniuose pervežimuose.

    Elektra vietoje dyzelio

    „China Zorrilla“ yra apie 130 metrų ilgio ir gali vienu metu pervežti iki 2 100 keleivių bei 225 transporto priemones. Esminė naujovė slypi energijos sistemoje: daugiau nei 250 tonų akumuliatorių suteikia per 40 MWh energijos kaupimo talpą.

    Ši energija maitina aštuonis elektrinius vandens čiurkšlių tipo pavaros įrenginius, todėl reiso metu nenaudojamas tradicinis vidaus degimo variklis. Praktikoje tai reiškia, kad plaukiant vietinių išmetamųjų dujų nėra, nors bendras klimato pėdsakas priklauso ir nuo to, kaip pagaminama elektra bei baterijos.

    Tyliau, mažiau vibracijos

    Laivų statyklos atstovai pabrėžia, kad elektrinė pavara keičia ne tik taršą, bet ir kelionės pojūtį. Pasak „Incat“ vadovo Craigo Cliffordo, dalyvavusio pirmajame komerciniame reise, labiausiai išsiskiria triukšmo ir vibracijos stoka, būdinga dideliems dyzeliniams varikliams.

    Elektrifikacija jūrų transporte dažnai siejama ir su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis trumpuose maršrutuose, tačiau galutinį rezultatą lemia infrastruktūra uostuose, elektros kaina ir baterijų ilgaamžiškumas. Dėl to tokie projektai paprastai planuojami kartu su įkrovimo sprendimais ir tinklo galios didinimu.

    Dar ne visiems maršrutams

    Kelte įrengta ir maždaug 2 300 kvadratinių metrų neapmuitinamų prekių zona, todėl jis suplanuotas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip erdvė keleiviams kelionės metu. Oficialus pristatymas įvyko spalio 21 dieną Buenos Airėse, dalyvaujant Argentinos ir Urugvajaus jūrų institucijų atstovams.

    Vis dėlto tokie laivai dar greitai nepakeis visų dyzelinių keltų: dideliems laivams reikia milžiniškų energijos kiekių, o baterijos didina svorį, kainą ir kelia papildomų reikalavimų įkrovimo infrastruktūrai. Dėl to elektriniai keltai šiuo metu daugiausia siejami su trumpais, aiškiai suplanuotais maršrutais.

    „Incat“ teigia tęsianti elektrinių laivų kryptį ir jau statanti dar kelis panašaus dydžio elektrinius keltus Danijos operatoriui „Molslinjen“, taip pat hibridinių ir elektrinių sprendimų projektus. Tai rodo, kad elektrifikacija jūroje iš nišinio sprendimo vis dažniau pereina į pramoninę gamybą.

  • „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    Naujos kartos keltas Stokholme

    Stokholmo Frihamneno uoste Švedijos bendrovės „Candela“ vadovas Gustavas Hasselskogas pristato „P12“ – elektrinio keleivinio kelto prototipą. Tai 30 vietų laivas, kuris, skirtingai nei įprasti keltai, plaukdamas pakyla virš vandens ir juda beveik be bangavimo.

    „P12“ naudoja povandeninius sparnus, todėl kelionė tampa tylesnė, lygesnė, o už laivo beveik nelieka bangos pėdsako. Tokia savybė svarbi miestams, kuriuose intensyvus eismas vandeniu kelia triukšmą ir ardo krantines.

    „Įjungiame pilną galią, o tada laivas pakyla virš vandens ir plaukiame maždaug 25 mazgų greičiu“, – sakė kapitonas Larsas Billströmas.

    Kaip veikia povandeniniai sparnai

    Pagrindinis „P12“ principas – sumažinti pasipriešinimą vandeniui: pakilus ant sparnų, korpusas beveik nebesiliečia su vandens paviršiumi. Pasak kūrėjų, taip pasipriešinimas sumažėja apie 80–85 proc., o tai tiesiogiai mažina energijos sąnaudas.

    Vis dėlto tokia konstrukcija nėra paprasta, nes laivo svorio centras yra aukščiau už keliamąją jėgą, todėl stabilumas tampa inžineriniu iššūkiu. „Candela“ teigia jį sprendžianti kompiuteriais, jutikliais ir programine įranga, kurie realiuoju laiku koreguoja sparnų kampą šimtą kartų per sekundę.

    „Sparnų sistema koreguojama 100 kartų per sekundę, todėl plaukimas tampa gerokai sklandesnis“, – sakė „Candela“ komunikacijos vadovas Mikaelis Mahlbergas.

    Elektrifikacijos pažadas ir realūs barjerai

    Kompanija tikina, kad pereinant nuo dyzelinių keltų prie elektrinių, daugiausia laimima dėl mažesnių eksploatacinių sąnaudų ir teršalų sumažinimo. Vandens transportui elektrifikacija laikoma sudėtingesne nei kelių transportui, nes laivams reikia daug energijos, o baterijos, lyginant su skystais degalais, turi mažesnį energijos tankį.

    „Candela“ akcentuoja, kad hidrofoil technologija leidžia „išspręsti baterijų problemą“ mažinant energijos poreikį, o įkrovimas esą trunka apie vieną valandą. Toks ciklas ypač svarbus priemiestiniams maršrutams, kuriuose laivai turi dažnai grįžti į prieplauką ir greitai vėl išplaukti.

    „Sumažiname energijos sąnaudas maždaug 80 proc., todėl eksploatuoti yra gerokai pigiau nei tradicinius dyzelinius keltus“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Užsakymų banga už Europos ribų

    „Candela“ praneša sulaukianti užsakymų iš Indijos, Tailando, Saudo Arabijos, Maldyvų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tarp didžiausių minimas Norvegijos sandoris dėl 20 keltų – tai būtų vienas stambiausių elektrinių hidrofoil tipo keleivinių laivų užsakymų.

    Tuo pat metu pati Europa, bendrovės vertinimu, išlieka lėčiausia rinka: viešųjų pirkimų procedūros ir politiniai sprendimai užtrunka, o naujos technologijos transporto sektoriuje dažnai susiduria su ilgu sertifikavimo bei infrastruktūros pritaikymo keliu.

    „Perėjimas prie naujos technologijos Europoje užtrunka ilgai dėl politinių sprendimų ir viešųjų pirkimų procesų“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Plėtra ir ambicija augti keturis kartus

    Šiaurėje nuo Stokholmo esančioje gamykloje „Candela“ didina „P12“ gamybos apimtis, o kartu planuoja plėtrą Lenkijoje. Bendrovė skelbia norinti per artimiausius metus išaugti nuo 250 iki 1 000 darbuotojų, kad galėtų patenkinti augančią paklausą.

    G. Hasselskogas pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka: augimą turi lydėti darbuotojų pritraukimas ir organizacinė kultūra. Jo teigimu, siekiama kurti aplinką, kuri skatintų kūrybiškumą ir greitą sprendimų priėmimą, o ne baimės valdomą valdymo stilių.

    „Vandens keliai yra seniausia transporto forma Europoje ir pasaulyje, tačiau šiandien jie neišnaudojami. Norime sugrąžinti žmones į vandenį nauju būdu“, – sakė Gustavas Hasselskogas.