CP v2

Tag: Elektriniai krosoveriai

  • „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ rengia naują elektrinį krosoverį EX50, kuris, kaip skelbiama, turėtų tapti tiesioginiu „Tesla“ Model Y konkurentu. Modelis būtų orientuotas į itin paklausų kompaktiškų elektrinių SUV segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, greitą įkrovimą ir pažangias programines funkcijas.

    Remiantis pranešimais, EX50 startinė kaina JAV rinkoje turėtų būti mažesnė nei 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Pirmieji automobiliai JAV, tikėtina, pasirodytų apie 2027 metų pabaigą, o pradžioje jų būtų atvežama ribotais kiekiais.

    Kas keisis „Volvo“ elektrinėje gamoje

    EX50 būtų naujas įėjimo taškas „Volvo“ elektrinių automobilių pasiūloje, ypač jei EX30 po 2026 modelio metų būtų palaipsniui išimamas iš JAV rinkos. Toks žingsnis reikštų, kad gamintojas siekia pasiūlyti labiau universalią ir brandesnę alternatyvą, artimesnę masinei paklausai.

    Naujasis modelis taip pat būtų numatomas kaip EX40 pamaininis, nes dabartinis EX40 laikomas senstančiu, o konkurentų pasiūla kompaktiškų elektrinių SUV klasėje sparčiai plečiasi. „Volvo“ viešai nepatvirtino konkrečių būsimų produktų detalių, tačiau yra nurodęs, kad būtent elektromobilių segmente mato augantį potencialą.

    SPA3 platforma ir programinė kryptis

    Skelbiama, kad EX50 bus kuriamas ant naujos SPA3 architektūros, kurią „Volvo“ pristato kaip programiškai apibrėžtą platformą. Tokia kryptis reiškia didesnį dėmesį automobilio programinei įrangai, nuotoliniams atnaujinimams ir galimybei greičiau diegti naujas funkcijas per visą eksploatacijos laiką.

    SPA3 turėtų būti naudojama ir didesniame EX60, o ankstyvieji įspūdžiai apie EX60 leidžia tikėtis pažangos ne tik valdymo logikoje, bet ir efektyvume. „Volvo“ ankstesnių elektrinių modelių patirtis parodė, kad programinės įrangos stabilumas tampa esminiu konkurencingumo veiksniu, todėl nauja platforma laikoma strateginiu atnaujinimu.

    Ko tikėtis dėl dydžio, gamybos ir konkurencijos

    Pagal dydį EX50 būtų artimas „Tesla“ Model Y ir varžytųsi su tokiais modeliais kaip „Hyundai“ Ioniq 5 ar „Ford“ Mustang Mach-E. Tai reiškia, kad „Volvo“ taikytų į pirkėjus, kuriems svarbu šeimos automobilio erdvė, universalus kėbulas ir patogus kasdienis naudojimas.

    Gamyba, tikėtina, būtų planuojama naujoje „Volvo“ gamykloje Košicėje, Slovakijoje. Toks sprendimas atspindi bendrą Europos automobilių pramonės tendenciją elektrinių modelių gamybą perkelti arčiau pagrindinių rinkų bei tiekimo grandinių, siekiant mažinti kaštus ir rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Nors tikslių techninių parametrų kol kas nėra, iš SPA3 krypties dažnai tikimasi geresnio energijos efektyvumo ir spartesnio įkrovimo, nes būtent tai šiandien labiausiai lemia pirkėjų apsisprendimą. 2027 metais konkurencija šiame segmente bus dar intensyvesnė, todėl EX50 sėkmę lems kainos, realaus nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo spartos balansas.

  • „Lexus“ pristatė 6 vietų elektrinį TZ: 530 km nuotolis ir V10 garso imitacija iš LFA

    „Lexus“ pristatė naują elektrinį krosoverį TZ – 6 vietų modelį, kurio prekybos startas Europoje planuojamas 2027 metų pradžioje. Gamintojas akcentuoja erdvų saloną, pažangią garso izoliaciją ir sprendimus, skirtus komfortui ilgose kelionėse.

    Modelis sukurtas ant „Toyota“ grupės modulinės platformos, naudojamos keliuose naujausiuose elektriniuose automobiliuose. Pats kėbulas dalinai primena GX stilistiką, o matmenimis TZ artėja prie didžiųjų SUV segmento: automobilio ilgis siekia apie 5,1 metro, ratų bazė – 3 050 mm.

    „Lexus TZ“ sukomplektuotas su šešiomis sėdimomis vietomis, o didžiausias dėmesys skiriamas antrajai eilei. Čia numatytos dvi atskiros sėdynės su komforto funkcijomis, tokiomis kaip šildymas ir ventiliacija, o trečioji eilė – vientisas sulankstomas suoliukas.

    Gamintojas pabrėžia skaitmenizuotą valdymą: didelė dalis funkcijų perkelta į multimedijos ekraną, siekiant švaresnio prietaisų skydelio dizaino. Be to, TZ siūloma „Mark Levinson“ garso sistema su 21 garsiakalbiu, o papildoma funkcija Active Sound Control imituoja benzininio V10 variklio skambesį, primenantį superautomobilį LFA.

    Pagal paskelbtus duomenis, „Lexus TZ“ numatomas nuvažiuojamas atstumas – apie 530 km, o energiją tiekia 95,8 kWh talpos baterija. 2026 metų elektromobilių kontekste tai nėra rekordas, todėl „Lexus“ išskiria papildomą sprendimą, turintį padėti šaltuoju sezonu.

    Siekiant sumažinti energijos sąnaudas salonui šildyti, prie įprastos klimato kontrolės pridėtas infraraudonųjų spindulių kojų šildymas priekyje sėdintiems keleiviams. Tokia logika paremta tuo, kad kryptinis šilumos pojūtis gali leisti rečiau kelti bendrą salono temperatūrą, taip tausojant baterijos įkrovą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad modelis turės du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 407,8 arklio galios. Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h trunka maždaug 5,4 sekundės, o maksimalus greitis kol kas neatskleidžiamas.

    Kainos dar nepaskelbtos, tačiau „Lexus“ aiškiai pozicionuoja TZ kaip didelį, šeimai ir kelionėms pritaikytą elektrinį SUV, kuriame prioritetas teikiamas tylai, komfortui ir technologijoms. Artėjant 2027 metų startui, daugiau detalių turėtų paaiškėti apie komplektacijas, įkrovimo galimybes ir konkrečius rinkų variantus.