Nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Šia parama siekiama sumažinti vilkų ir kitų didžiųjų plėšrūnų daromus nuostolius ūkiuose, finansuojant prevencines priemones, kurios praktiškai labiausiai pasiteisina gyvulių laikymo vietose ir ganyklose.
Bendra kvietimui skirta suma siekia 1 149 946 eurus. Sostinės regiono projektams numatyta ne daugiau kaip 392 173 eurai.
Paramos intensyvumas pagal šią priemonę yra 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Išimtis taikoma aviganių įsigijimui, kuriam numatytas fiksuotas įkainis.
Kam ir kiek paramos skiriama
Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 10 000 eurų, kai finansuojamos tvoros ir elektros padavimo bei palaikymo įranga. Jei kartu planuojama įsigyti ir aviganių veislės šunis, maksimali suma gali siekti 12 000 eurų.
Fiksuoti įkainiai numatyti dviem aviganių veislėms: už vieną Podhalės aviganį galima gauti iki 1 000 eurų, už vieną Vidurio Azijos aviganį – iki 850 eurų. Galima įsigyti ne daugiau kaip 2 aviganius, o jų amžius turi būti iki 4 mėnesių ir su kilmės dokumentais.
Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir įregistravę žemės ūkio valdą. Parama orientuota į ūkius, kuriuose laikomos avys, ožkos, galvijai iki 2 metų bei mėsinių ar mėsinių-pieninių veislių karvės žindenės su prieaugliu iki 6 mėnesių toje pačioje bandoje.
Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškas gali teikti tiek šeimos ūkiai, tiek įmonės, jei atitinka gyvulių laikymo ir registravimo reikalavimus.
Kokios investicijos finansuojamos
Priemonė finansuoja įvairių tipų aptvarus ir jų įrengimą, įskaitant elektrinius aptvarus, stacionarias tinklines tvoras bei sprendimus su papildoma elektrine juosta ar viela. Kai kuriais atvejais numatoma ir apsauga nuo prasikasimo, kuri laikoma svarbia, kai rizika kyla dėl plėšrūnų patekimo po tvora.
Taip pat finansuojami elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai, reikalingi elektrinių aptvarų veikimui. Tokios investicijos dažnai tampa kritinės ganyklose, kur reikia patikimo sprendimo visą sezoną.
Šiandien ūkiuose vis dažniau derinami keli apsaugos sluoksniai: fizinis aptvaras, elektrinis atgrasymas ir gyvulių stebėsena. Tokia praktika laikoma efektyvesne nei vien tik tvora, ypač teritorijose, kur vilkų aktyvumas didesnis.
Svarbūs taisyklių akcentai ir atranka
Atnaujintose taisyklėse pabrėžiama, kad projekte numatytos išlaidos negali būti finansuojamos iš kitų ES fondų ar kitų viešųjų lėšų. Pareiškėjas kartu su paraiška privalo pateikti savivaldybės pažymą dėl ankstesnių kompensacijų už panašias prevencines priemones.
Dokumentuose taip pat atnaujinta informacija apie paramos teikimą savivaldybėse, kuriose per pastaruosius 5 metus fiksuota didesnė vilkų žalos tikimybė. Tokiose teritorijose praktinis prioritetas dažnai teikiamas greičiau įgyvendinamoms ir patikimoms prevencinėms priemonėms, nes žala kartojasi.
Taisyklėse numatyta ir papildoma nuostata dėl neteistumo kriterijų, taikomų fiziniams asmenims bei juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims. Tai siejama su viešųjų lėšų apsauga ir reikalavimu užtikrinti skaidrų paramos administravimą.
Paraiškos su pridedamais dokumentais teikiamos per ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkciją arba pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikus dokumentus elektroniniu paštu. Dokumentai turi būti pateikti iki paskutinės kvietimo dienos 23 valandos 59 minutės 59 sekundžių.
Jei paraišką teikia įgaliotas asmuo, įgaliojimą reikia pateikti iš anksto, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška vertinimui nepriimama dėl formalių trūkumų.
