CP v2

Tag: Elektrolitai

  • Amerikiečiai geria litrais, o populiarėja ir Europoje: kokosų vanduo energijai be kofeino

    Kokosų vanduo pastaraisiais metais tapo vienu greičiausiai populiarėjančių gėrimų pasaulyje. Jį vis dažniau renkasi ne tik JAV vartotojai, bet ir europiečiai, ieškantys lengvesnės alternatyvos saldiems gazuotiems gėrimams ar kofeino turintiems energiniams gėrimams.

    Šis gėrimas dažnai pristatomas kaip natūralus izotonikas, nes jame natūraliai yra elektrolitų. Dėl to kokosų vanduo neretai geriamas po sporto, karštomis dienomis ar tuomet, kai norisi greičiau atkurti skysčių balansą.

    Kas yra kokosų vanduo?

    Kokosų vanduo yra skaidrus skystis jaunuose, žaliuose kokosuose. Svarbu jo nepainioti su kokosų pienu, kuris gaminamas iš kokosų minkštimo ir paprastai yra riebesnis bei kaloringesnis.

    Dažniausiai pramonėje pasirenkami jauni, maždaug 6–9 mėnesių kokosai, nes juose skysčio būna daugiau, o skonis švelnesnis. Tropiniuose regionuose kokosų vanduo geriamas šviežias, o tarptautinėse rinkose dažniausiai parduodamas išpilstytas į butelius ar pakuotes.

    Kuo jis vertinamas?

    Kokosų vanduo sudarytas maždaug iš 95 proc. vandens, o 100 gramų dažnai turi apie 19 kilokalorijų, todėl jis laikomas palyginti lengvu pasirinkimu. Populiarumą lemia ir tai, kad gėrime natūraliai yra mineralų, ypač kalio, taip pat aptinkama natrio ir magnio.

    Elektrolitai svarbūs normaliai raumenų ir nervų veiklai bei skysčių pusiausvyrai, todėl gėrimas dažnai siejamas su geresniu atsistatymu po fizinio krūvio. Moksliniuose tyrimuose, kuriuose kokosų vanduo lygintas su įprastais izotoniniais gėrimais, kai kuriais atvejais pastebėta, kad jis rečiau sukelia sunkumo jausmą ar virškinimo diskomfortą.

    Kam tinka ir kada vertėtų pristabdyti?

    Kokosų vanduo dažnai pasirenkamas, kai norisi švelnesnio energijos pojūčio be kofeino. Dėl natūralių cukrų ir mineralų jis gali padėti jaustis žvaliau, tačiau tai nėra stebuklinga priemonė, o subalansuotos mitybos ar pakankamo vandens vartojimo nepakeičia.

    Specialistai pabrėžia, kad daugeliui žmonių tai saugus produktas, tačiau būtina vengti, jei yra alergija kokosams. Atsargumo gali prireikti ir tiems, kuriems gydytojas riboja kalio kiekį mityboje, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis inkstų ligomis ar vartojant kalio kiekį organizme didinančius vaistus.

    Renkantis parduotuvėje verta pasižiūrėti sudėtį: dalis gamintojų prideda cukraus ar sulčių koncentratų, kurie didina bendrą cukraus kiekį. Jei tikslas yra lengvas gėrimas po sporto ar karštą dieną, dažniausiai geriausiai tinka kuo paprastesnės sudėties kokosų vanduo.

  • Vandenį geriate kasdien, bet ar teisingai? Atsakymas, kas geriau – iš krano ar buteliuose

    Vandenį geriate kasdien, bet ar teisingai? Atsakymas, kas geriau – iš krano ar buteliuose

    Kiek saugus vanduo iš čiaupo?

    Vanduo iš čiaupo daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, paprastai yra saugus gerti, nes jam taikomi griežti higienos reikalavimai. Geriamojo vandens kokybė reguliariai tikrinama dėl mikroorganizmų, cheminių medžiagų ir kitų rodiklių, galinčių kelti riziką sveikatai.

    Už priežiūrą atsakingos vandens tiekimo įmonės ir visuomenės sveikatos institucijos, o daugelyje savivaldybių kokybė pastaraisiais metais gerėja dėl modernizuojamos infrastruktūros. Vis dėlto svarbu suprasti, kad skirtingose vietovėse vandens sudėtis ir jutiminės savybės gali skirtis.

    Jei vanduo staiga pakeitė spalvą, atsirado neįprastas kvapas, jis tapo drumstas arba ilgai stovėjo vamzdynuose, pavyzdžiui, po atostogų, verta elgtis atsargiau. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia leisti vandeniui nubėgti ir, jei situacija nesikeičia, kreiptis į vandens tiekėją.

    Kuo skiriasi šaltinio ir mineralinis vanduo?

    Šaltinio vanduo dažniausiai vertinamas dėl švelnesnio skonio ir palyginti nedidelės mineralizacijos, todėl daugeliui žmonių jis tinka kasdieniam vartojimui. Dėl mažesnio mineralų kiekio jis paprastai yra gerai toleruojamas įvairaus amžiaus grupėms.

    Mineralinis vanduo išsiskiria tuo, kad jame natūraliai būna daugiau ištirpusių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ir magnio. Tokia sudėtis gali būti naudinga, kai dėl karščio, intensyvaus fizinio krūvio ar didesnio prakaitavimo netenkama daugiau elektrolitų.

    Vis dėlto mineralinis vanduo nėra universalus sprendimas visiems ir visada. Skirtingų gamintojų vanduo gali ženkliai skirtis sudėtimi, todėl prasminga įvertinti etiketėje nurodytą mineralizaciją ir pasirinkti pagal individualius poreikius.

    Kada „daug mineralų“ gali būti ne privalumas?

    Dažnai manoma, kad kuo daugiau mineralų vandenyje, tuo jis sveikesnis, tačiau tai ne visada tiesa. Kietesnis vanduo, kuriame daugiau kalcio ir magnio, daugeliui žmonių nėra problema, bet kai kuriais atvejais gali būti svarbu atsižvelgti į bendrą mitybą ir sveikatos būklę.

    Jei žmogus laikosi gydytojo paskirtos dietos, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ar jam svarbu riboti konkrečių medžiagų kiekį, vandens sudėtis tampa reikšminga. Tokiu atveju verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, o ne aklai rinktis „stipriausią“ mineralinį vandenį.

    Praktiniu požiūriu vanduo iš čiaupo dažnai yra patogesnis kasdienybėje, o buteliuotas vanduo tampa pasirinkimu kelionėse ar tais atvejais, kai norisi konkrečios sudėties. Svarbiausia taisyklė paprasta: organizmui pirmiausia reikia pakankamo skysčių kiekio, o vandens rūšį verta derinti prie situacijos.

  • Ayranas – turkiškas gėrimas karščiams: kodėl jis dažnai gaivina geriau nei vanduo ir kaip pasigaminti

    Kai už lango alinantis karštis, dažniausiai renkamės šaltą vandenį ar parduotuvinius izotoninius gėrimus. Tačiau Turkijoje nuo seno populiarus paprastesnis pasirinkimas – ayranas, jogurto pagrindu ruošiamas gėrimas, dažnai geriamas prie maisto ar tiesiog troškuliui numalšinti.

    Ayranas paprastai gaminamas iš natūralaus jogurto, šalto vandens ir žiupsnelio druskos. Skirtingai nei daugelis saldintų gėrimų, jis neturi pridėtinio cukraus, o jo skonis gaivus ir lengvai sūrus, todėl karštomis dienomis daugelis jį renkasi vietoje limonadų.

    Kodėl vien vandens kartais neužtenka?

    Per karščius prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir elektrolitų, ypač natrio. Jei netektys didesnės, vien vanduo ne visada greitai atkuria pusiausvyrą, todėl žmonės dažnai ieško gėrimų, kurie padėtų atsigauti po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvesnės veiklos.

    Ayrane esanti druska padeda papildyti su prakaitu prarandamą natrį, o jogurte esantys baltymai ir riebalai gali sulėtinti skysčių pasišalinimą iš skrandžio. Dėl to daliai žmonių toks gėrimas suteikia stabilesnį sotumo ir gaivos pojūtį nei vien vanduo.

    Kuo ayranas skiriasi nuo izotoninių gėrimų?

    Pagrindinis skirtumas tas, kad ayranas dažniausiai yra minimalios sudėties: jogurtas, vanduo ir druska, o kartais dar mėta. Tuo tarpu dalis pramoninių izotoninių gėrimų turi saldiklių, cukraus, dažiklių ar aromatų, todėl jų pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir individualių poreikių.

    Kasdieniam troškuliui malšinti karštu oru daugeliui žmonių pakanka vandens, tačiau jei norisi ir šiek tiek sūrumo bei lengvo maistingumo, ayranas gali būti patogus variantas. Vis dėlto intensyviai sportuojant ar esant sveikatos sutrikimams verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio skysčių ir elektrolitų atstatymo.

    Kaip pasigaminti ayraną per kelias minutes

    Naminiam ayranui reikės natūralaus tirštesnio jogurto, labai šalto vandens ir druskos. Klasikinis santykis dažnai būna maždaug 1 dalis jogurto ir 2 dalys vandens, tačiau jį galima reguliuoti pagal norimą tirštumą.

    Į indą dėkite apie 200 gramų natūralaus jogurto, įberkite apie pusę arbatinio šaukštelio druskos ir po truputį supilkite apie 400 mililitrų šalto vandens. Viską plakkite šluotele arba trumpai suplakite elektriniu plaktuvu 1–2 minutes, kol viršuje susiformuos lengva puta, o pabaigoje, jei norite, įdėkite kelis mėtų lapelius.