CP v2

Tag: Elektrolizė

  • „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    Suomijos energetikos grupė „Fortum“ Loviisoje atidarė „Kalla“ bandymų centrą, skirtą ilgalaikiams švaraus vandenilio gamybos bandymams. Bendrovė šį projektą pristato kaip praktinį žingsnį, padėsiantį įvertinti technologijų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Centro pilotinėje aikštelėje įdiegta 1 megavato galios šarminė elektrolizės sistema, kurią pristatė Europos technologijų įmonė „Stargate Hydrogen“. „Fortum“ nurodo, kad tai viena pirmųjų platformų Šiaurės šalyse, kur skirtingų tipų elektrolizerių sprendimus planuojama testuoti greta, o bendra galia ateityje turėtų siekti apie 2 megavatus.

    Investicija ir darbų grafikas

    Projektui, apimančiam tiek statybos, tiek eksploatavimo etapą, numatyta 20 milijonų eurų investicija. Aikštelės paruošimas pradėtas 2024 metų rudenį, o statybos darbai įsibėgėjo 2025 metų vasarą.

    Pirmasis vandenilis, kaip skelbiama, pagamintas paleidimo ir derinimo metu 2025 metų gruodį. Pilną veiklą centras turėtų pasiekti 2026 metų vasarą, o technologijų validavimo ir eksploatacinių pamokų kaupimo etapas planuojamas iki 2028 metų.

    Kodėl šis pilotas svarbus rinkai

    Tokios bandymų aikštelės vertinamos kaip tarpinis žingsnis tarp laboratorinių bandymų ir pramoninių projektų, nes leidžia patikrinti efektyvumą, patikimumą bei priežiūros poreikius. Vandenilio gamybai elektrolizės būdu itin svarbus stabilus ir konkurencingas elektros tiekimas, todėl Šiaurės šalių rinkose šie projektai dažnai siejami su atsinaujinančia energetika ir pramonės dekarbonizacijos tikslais.

    „Fortum“ pabrėžia, kad sukaupta patirtis bus reikalinga planuojant didesnio masto sprendimus pramonei, kuriai būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą. Praktiniai duomenys iš pilotų paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokios technologijos tinkamiausios skirtingiems vartojimo scenarijams ir kokie kaštai realiai susidaro eksploatacijoje.

    „Kalla“ bandymų centro atidarymas rodo, kad „Stargate Hydrogen“ pasiekė brandos lygį, leidžiantį pelnyti didžiosios pramonės pasitikėjimą“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

    „Šis projektas, įgyvendintas kartu su „Fortum“, patvirtina, kad mūsų technologija ir komanda pasirengusios remti augančią vandenilio ekonomiką Šiaurės šalyse ir už jų ribų“, – pridūrė jis.

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.

  • Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanijos Ministrų Taryba pritarė pirmajam šalies žaliajam vandenilio ir žaliojo amoniako projektui: Akabos uosto mieste planuojama maždaug 930 mln. eurų vertės gamykla. Projektą vysto bendra įmonė, kurioje dalyvauja su Japonija siejama „Hynfra Group“ ir regioninė pramonės bendrovė „Fidelity Group“.

    Numatoma, kad objektas veiks visiškai nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo, naudodamas nuosavą saulės elektrinių parką ir energijos kaupimą. Jordanijai, ilgą laiką priklausomai nuo energijos importo, tai reikšmingas signalas apie siekį kurti eksportui skirtą švarių energijos išteklių pramonę.

    Kaip veiks off-grid gamykla

    Pagal pristatytą koncepciją gamykla elektrą gamins iš maždaug 550 megavatų saulės elektrinių, o sistemos stabilumui numatytas apie 500 megavatvalandžių energijos kaupiklis. Vietoje elektros energija būtų naudojama vandens elektrolizei, taip gaminant žaliąjį vandenilį.

    Vėliau vandenilis būtų paverčiamas žaliuoju amoniaku, kurį lengviau sandėliuoti ir transportuoti nei vandenilį. Projektiniu pajėgumu planuojama pagaminti apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, o didžioji dalis produkcijos būtų skirta eksportui.

    Kodėl pasirinktas amoniakas

    Amoniakas pasaulyje laikomas vienu praktiškiausių būdų perkelti žaliąjį vandenilį į tarptautinę prekybą, nes jis turi išvystytą logistiką ir gali būti gabenamas jūrų keliais. Be to, amoniakas yra pagrindinė trąšų pramonės žaliava, todėl paklausa išlieka didelė net ekonomikai svyruojant.

    Kita kryptis, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga, yra laivybos siekis mažinti taršą: amoniakas vertinamas kaip potencialus mažesnių emisijų kuras arba kurą pakeičianti žaliava. Būtent šie du sektoriai dažnai įvardijami kaip sritys, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra sudėtingas, o alternatyvų reikia kuo greičiau.

    Terminai ir svarbiausias testas

    Skelbiama, kad finansinį projekto užbaigimą tikimasi pasiekti 2027 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2030 metų lapkritį. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausias rodiklis bus investuotojų ir kreditorių pasiryžimas finansuoti didelės apimties pramoninį objektą, kurio pajamos priklausys nuo būsimų ilgalaikių sutarčių.

    Projektas išsiskiria tuo, kad numato nuosavą energijos gamybą ir kaupimą, todėl kritiškai svarbu užtikrinti stabilų elektrolizės ir visos chemijos grandinės darbą. Jei deklaruojami terminai bus išlaikyti, Jordanija galėtų sustiprinti Akabos uosto vaidmenį kaip energijos produktų eksporto vartus ir papildyti tradicinį eksportą naujos kartos pramonine produkcija.

    „Šis sprendimas žymi naują etapą, kuriame Jordanija gali tapti reikšminga žaliojo vandenilio ir žaliojo amoniako tiekimo grandinės dalimi“, – sakė projekto atstovai, pristatydami vyriausybės pritarimą.

    Valstybės lygmens patvirtinimas dar nereiškia, kad gamykla bus pastatyta, tačiau jis sukuria aiškesnį teisinį ir institucinį kelią. Jei finansavimas bus užtikrintas, iki dešimtmečio pabaigos Jordanija galėtų pradėti eksportuoti žaliąjį amoniaką į tarptautines rinkas ir taip keisti šalies ekonominį profilį nuo energijos importuotojo link švarios pramonės eksportuotojo.