CP v2

Tag: Elektromobilių įkrovimas

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Įkrovė „Chevrolet Bolt“ pas „Hyundai“ ir apstulbo: sąskaita siekė beveik 400 eurų

    Mičigane gyvenantis Stanley Kpenkann grįždamas namo su nuomotu „Chevrolet Bolt“ suprato, kad baterijos liko maždaug 20 minučių. Ieškodamas greito sprendimo jis užsuko į „Hyundai“ atstovybę ir pasinaudojo „EVgo“ programėlėje matyta greitojo įkrovimo stotele.

    Vyras turi „EVgo“ prenumeratą, todėl tikėjosi įprastos, keliais eurais skaičiuojamos įkrovimo kainos. Tačiau užbaigęs sesiją jis pamatė sąskaitą, prilygstančią beveik 400 eurų, ir tai tapo nemalonia staigmena net patyrusiems elektromobilių vairuotojams.

    Kaip susidarė tokia suma

    Pasak vietos žiniasklaidos, didelė suma nebuvo techninė klaida ar nuskaitymo gedimas. Įkrovikui buvo nustatyta itin agresyvi kainodara: mokestis skaičiuotas ir už suvartotą kilovatvalandę, ir už kiekvieną įkrovimo minutę.

    Tokie dvigubi tarifai ypač pavojingi vairuotojams, kai įkrovimo galia krenta artėjant prie didesnio baterijos įkrovimo lygio. Tokiu atveju minutės mokestis ima dominuoti, o galutinė kaina gali išaugti neproporcingai, net jei realiai įkraunama nedaug energijos.

    Roamingas tarp tinklų ir kainų spąstai

    Situaciją apsunkino tai, kad „EVgo“ klientai gali naudotis kitų operatorių stotelėmis per vadinamąjį roamingą. Šiuo atveju minimas bendradarbiavimas su „ChargePoint“, kai kainą galutinai nustato stotelės valdytojas, o ne prenumeratos tiekėjas.

    Tokiais atvejais kaina turi būti aiškiai rodoma prieš pradedant įkrovimą programėlėje arba pačios stotelės ekrane. Vairuotojas teigė kainos nepastebėjęs ir atkreipė dėmesį, kad jei įkroviklis skirtas tik atstovybės klientams, jis neturėtų būti žymimas kaip viešas.

    Atstovybės motyvai ir kuo baigėsi ginčas

    Pranešama, kad konkreti stotelė iš esmės buvo skirta atstovybės klientams, o aukšti tarifai pasirinkti siekiant atbaidyti pašalinius vairuotojus. Tokia praktika nėra plačiai standartizuota, tačiau rodo, kaip skirtingai gali būti valdomos viešai programėlėse rodomos įkrovimo vietos.

    Po derybų su „EVgo“ Stanley Kpenkann gavo didžiąją dalį pinigų atgal, o galutinė suma sumažėjo iki maždaug 12 eurų. Vis dėlto iki grąžinimo jis kurį laiką buvo priverstas „įšaldyti“ šimtus eurų, o tai kelia klausimų dėl vartotojų apsaugos ir kainų skaidrumo.

    Ekspertai elektromobilių vairuotojams pataria prieš pradedant įkrovimą visada patikrinti tarifus programėlėje ir stotelės ekrane, o jei kaina nenurodyta aiškiai, rinktis kitą vietą. Taip pat verta žinoti, kad minutės mokestis greitojo įkrovimo stotelėse gali tapti brangiausiu komponentu, ypač kai įkrovimas sulėtėja.

  • „Voltpost“ sprendimas be kiemo: įkrovikliai tvirtinami prie sienų ir lubų, kaina krenta

    „Voltpost“ sprendimas be kiemo: įkrovikliai tvirtinami prie sienų ir lubų, kaina krenta

    Elektromobilių pirkėjams dažnai kartojamas paprastas patarimas: patogiausia krauti namuose. Tačiau daugiabučių gyventojams ar žmonėms be nuosavo įvažiavimo tai tampa didžiausia kliūtimi, o viešasis greitasis įkrovimas neretai prilygsta įprastoms kelionės išlaidoms.

    JAV bendrovė „Voltpost“, iki šiol labiausiai žinoma dėl idėjos paversti gatvių apšvietimo stulpus elektromobilių įkrovimo vietomis, pristatė du naujus antrosios pakopos (Level 2) sprendimus. Abu sukurti taip, kad įkrovimą būtų galima įrengti ten, kur infrastruktūra jau yra, o ne pradėti brangius kasimo ir kabelių tiesimo darbus nuo nulio.

    Įkrovimas garažuose ir prie pastatų

    Pirmasis naujas produktas – „Voltpost Air“ lubinis tvirtinimas, skirtas požeminiams ar daugiaaukščiams parkingams. Įkrovimo kabeliai nuleidžiami iš viršaus, todėl taupoma vieta ir paprasčiau išlaikyti tvarką parkavimo zonoje.

    Antrasis sprendimas – paviršinis tvirtinimas, kai įkroviklis montuojamas ant sienos arba ant atskiro stovo. Tai skirta vietoms, kur nėra stulpo, bet yra pastato fasadas, vidinis kiemas ar aikštelės kraštas, prie kurio galima pritaikyti įkrovimo tašką.

    Kas svarbiausia – įrengimo greitis ir kaina

    Abu įrenginiai naudoja įtraukiamą kabelį, kad jis nesivoliotų ant žemės ir būtų mažiau pažeidžiamas. „Voltpost“ teigimu, pagrindinis pranašumas – retrofito logika: įkroviklis tvirtinamas prie esamos konstrukcijos, o darbai užtrunka valandas, o ne dienas.

    Bendrovė skelbia, kad toks montavimo būdas gali sumažinti įrengimo kaštus iki 70 proc. Didžiąją dalį išlaidų paprastai sudaro dangų ardymas, tranšėjų kasimas, naujų trasų tiesimas ir vėlesnis aplinkos sutvarkymas, todėl sprendimai, leidžiantys to išvengti, tampa ypač patrauklūs parkingų ir pastatų valdytojams.

    Kodėl to reikia miestams

    Įkrovimas prie namų yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar žmonės ryšis pereiti prie elektromobilio, ypač miestuose. Dėl to Europos ir JAV miestai vis dažniau ieško būdų plėsti įkrovimo tinklą ne vien magistralėse, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose, kur automobiliai stovi naktį.

    Vis dėlto „Voltpost“ sprendimai neišsprendžia visko automatiškai: įrenginius vis tiek turi užsakyti ir finansuoti pastatų ar sklypų savininkai, o elektros įvado galia ir prijungimo sąlygos gali riboti mastą. Tačiau paprastesnis tvirtinimas prie sienų ar lubų gali tapti praktišku startu ten, kur tradicinė infrastruktūra per brangi arba per lėta.

  • „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    Netikėtas vaizdas konkurentų kovoje

    Elektromobilių rinkoje „Lucid“ ir „Tesla“ dažnai laikomos tiesioginėmis varžovėmis, todėl internete dėmesio sulaukė situacija, kai „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“. Tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip kinta įkrovimo standartai ir atsiranda naujų energijos dalijimosi scenarijų.

    Šis epizodas įdomus ir dėl istorinio konteksto: „Lucid“ įkūrėjas ir buvęs vadovas Peteris Rawlinsonas anksčiau dirbo su „Tesla Model S“ inžinerija. Tačiau technologiškai svarbiausia čia ne konkurencija, o tai, kad sprendimas veikia nepriklausomai nuo prijungto automobilio markės.

    Kas yra „RangeXchange“ ir kaip tai veikia?

    „Lucid Gravity“ turi automobilio–automobiliui įkrovimo funkciją „RangeXchange“, kuri leidžia dalintis energija per NACS jungtį. Praktikoje tai reiškia, kad „Gravity“ gali tapti savotišku riedančiu energijos šaltiniu kitam su NACS suderinamam elektromobiliui.

    Procesas gana paprastas: vienas specialaus laido galas jungiamas prie „Lucid“ įkrovimo lizdo, o automobilio ekranas parodo, kad sistema parengta. Tuomet vairuotojas gali nustatyti baterijos rezervo ribą, kad dalijantis energija „Gravity“ akumuliatoriaus įkrova nenukristų žemiau pasirinktos reikšmės.

    Prijungus kitą laido galą prie kito elektromobilio, energijos perdavimas neprasideda automatiškai. Jį reikia patvirtinti „Lucid“ ekrane, pasirinkus funkciją, kuri iš esmės reiškia įkrovimo pradžią ir energijos dalijimosi patvirtinimą.

    Kiek realiai galima „perpilti“ energijos?

    Bandymuose fiksuota, kad įkrovimas vyko iki 40 amperų ir apie 240 voltų, reali įtampa siekė maždaug 237 voltus. Tokie parametrai labiau primena įprastą kintamosios srovės įkrovimą, o ne greitąjį nuolatinės srovės sprendimą, todėl stebuklų tikėtis neverta.

    Praktiškumas ribotas: „Tesla Model 3“ tokiu būdu per valandą gali atgauti maždaug 30 mylių, tai yra apie 48 kilometrus, nuvažiuojamo atstumo. Daugeliu atvejų tai nebus patogiausias kasdienis sprendimas, tačiau gali išgelbėti, kai pritrūksta energijos ir reikia pasiekti namus arba artimiausią greitojo įkrovimo stotelę.

    „RangeXchange“ labiau tinka kaip avarinė priemonė, o ne mobilioji įkrovimo stotis. Tai panašu į elektrinį kanistrą, kai vienas elektromobilis trumpam padeda kitam išsisukti iš nemalonios situacijos kelyje.

  • „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    JAV greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas EVgo paskelbė, kad nuo šio rudens savo stotelėse pradės diegti „Tesla“ „Supercharger“ įrangą. Naujieji taškai bus integruoti į „Tesla“ automobilio navigaciją ir programėlę, todėl vairuotojai juos matys taip pat, kaip ir įprastas „Tesla“ stoteles.

    Projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas, nes EVgo tradiciškai siejamas su CCS standartu, o „Tesla“ ilgą laiką rėmėsi NACS jungtimi. Vis dėlto rinka juda link suderinamumo, o vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimų ir mažiau streso planuojant keliones.

    Kas valdys ir kas prižiūrės

    Pagal paskelbtą modelį įkroviklius valdys EVgo: bendrovė juos įsigys, diegs ir nustatys kainodarą. Tuo metu „Tesla“ bus atsakinga už įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą, tad tikimasi „Supercharger“ tinklui įprasto patikimumo.

    Toks „white-label“ principas remiasi „Tesla“ pasiūlymu verslui, leidžiančiu kitoms įmonėms diegti „Supercharger“ techniką savo vardu. EVgo atveju tai turėtų paspartinti tinklo plėtrą, nes dalis procesų ir aptarnavimo standartų jau yra išbandyti „Tesla“ ekosistemoje.

    V4, „Magic Dock“ ir iki 500 kW

    EVgo skelbia diegsianti „Tesla“ V4 kartos „Supercharger“. Ši įranga projektuojama taip, kad palaikytų iki 500 kW galią ir iki 1 000 voltų architektūrą, todėl teoriškai geriau tinka naujesniems 800 voltų elektromobiliams.

    Praktiškai reali įkrovimo sparta priklausys nuo automobilio, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir pačios stotelės galios paskirstymo. Vis dėlto svarbiausias pokytis vairuotojams yra suderinamumas: „Magic Dock“ sprendimas leidžia vienoje vietoje aptarnauti tiek NACS, tiek CCS jungtį turinčius automobilius.

    EVgo taip pat pabrėžia, kad naujos stotelės turės ilgesnius įkrovimo kabelius. Tai aktualu ne „Tesla“ modeliams, kurių įkrovimo lizdas gali būti kitoje kėbulo pusėje, todėl prie klasikinio „Supercharger“ kartais tenka statyti automobilį nepatogiu kampu ir užimti daugiau vietos.

    Kada ir kur startuos

    EVgo nenurodo, kuriuose miestuose pirmiausia atsiras naujos „Supercharger“ stotelės, tačiau žada „šimtus“ įkroviklių visoje šalyje. Įdiegti taškai bus matomi „Tesla“ navigacijoje ir programėlėje, todėl juos bus lengviau rasti tiek „Tesla“, tiek NACS standartą pasirinkusių kitų gamintojų vairuotojams.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad JAV įkrovimo infrastruktūra pereina į etapą, kai svarbiausia tampa ne atskiri tinklai, o patogus ir vieningas naudojimas. Vairuotojams tai gali reikšti mažesnes eiles, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir aiškesnę patirtį, ypač ilgose kelionėse.

    „EVgo siekia, kad greitasis įkrovimas būtų lengviau pasiekiamas, o bendruomenėms pasiūlyti daugiau infrastruktūros, atliepiančios augančią viešojo įkrovimo paklausą“, – sakė EVgo vadovas Badar Khan.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.

  • „Moya energia“ pasiekė 10 000 įkrovimo taškų Lenkijoje: tikslą aplenkė daugiau nei trejais metais

    Degalinių tinklą Moya valdanti bendrovė „Anwim“ skelbia peržengusi simbolinę ribą elektromobilumo paslaugose: „Moya energia“ klientams jau prieinama daugiau kaip 10 000 elektromobilių įkrovimo taškų visoje Lenkijoje. Bendrovės teigimu, šį etapą pavyko pasiekti gerokai anksčiau nei buvo numatyta ilgalaikiuose planuose.

    Skelbiama, kad vairuotojai per „Moya energia“ pasiekia daugiau nei 10 600 AC ir DC įkrovimo taškų. Tinklą sudaro tiek pačios „Moya energia“ įrengiamos lokacijos, tiek partnerių infrastruktūra, prie kurios prisijungiama per tarpusavio roamingo susitarimus.

    „10 tūkstančių įkrovimo taškų riba yra svarbus „Anwim“ plėtros etapas ir sąmoningai kuriamo verslo modelio rezultatas, kuriame tradicinė degalų prekyba vystoma kartu su modernios mobilumo ir energijos paslaugomis“, – sakė „Anwim“ vadovas Rafałas Pietrasina.

    Bendrovė pabrėžia ir spartų augimo tempą: prieš maždaug dvejus su puse metų „Moya energia“ esą startavo turėdama apie 1 400 taškų, o dabar save priskiria prie elektromobilumo rinkos lyderių Lenkijoje. Tokia dinamika siejama su dviem kryptimis: nuosavos infrastruktūros plėtra ir plačia partneryste su kitais operatoriais.

    Nuo projekto starto 2024 metų vasarį „Moya energia“ atidarė daugiau kaip 60 nuosavų vietų su beveik 200 DC ir AC įkrovimo taškų. Tuo pat metu įmonė plėtė roamingo bendradarbiavimą, todėl programėlių „super Moya“ ir „Moya firma“ naudotojai gali naudotis partnerių tinklais, tarp jų „Elocity“, „GreenWay“, „Powerdot“, „Tauron“, „Eleport“ ir „ChargeIn“.

    Elektromobilių įkrovimo tinklų plėtra Lenkijoje pastaraisiais metais spartėja, o konkurencija tarp operatorių vis dažniau persikelia iš vien tik stotelių skaičiaus į patogumo kriterijus: įkrovimo greitį, atsiskaitymo paprastumą, kainodarą, patikimumą ir prieinamumą pagrindiniuose transporto koridoriuose. „Anwim“ komunikacijoje akcentuojamas būtent ekosistemos principas, kai vairuotojams siūloma vienoje vietoje apjungiama infrastruktūra ir paslaugos tiek privatiems klientams, tiek įmonių parkams.

  • Įkrovimo stotelių gamintojas „Garo“ po beveik 30 metų stabdo gamybą Lenkijoje: šimtai atleidimų

    Švedų grupei priklausanti įkrovimo įrangos gamintoja „Garo“ pranešė nutraukianti gamybinę veiklą Lenkijoje. Įmonė šalyje dirbo nuo 1996 metais, o sprendimas reiškia, kad darbo neteks keli šimtai žmonių.

    Apie planus viešai informavo Lenkijos padalinio vadovas Marekas Samborskis, pabrėžęs, kad gamybos uždarymas bus vykdomas etapais. Pasak jo, procesas numatomas iki metų pabaigos, siekiant užtikrinti užsakymų tęstinumą ir įvykdyti įsipareigojimus klientams bei partneriams.

    „Su sunkia širdimi priėmėme sprendimą užbaigti gamybą Lenkijoje“, – sakė Marekas Samborskis.

    Įmonė taip pat akcentavo darbuotojų klausimą ir žadėjo pagalbą tiems, kuriuos palies pokyčiai. Tai apima tiek organizacines priemones, tiek individualų palaikymą pereinamuoju laikotarpiu, kol gamyba bus galutinai sustabdyta.

    „Mūsų absoliutus prioritetas yra ir išlieka „Garo Polska“ darbuotojai: dėsime visas pastangas, kad kiekvienam būtų suteikta tinkama pagalba“, – sakė Marekas Samborskis.

    „Garo“ Lenkijoje siejama su kintamosios srovės sieninių įkrovimo stotelių gamyba, dažnai vadinamų wallbox. Tokie įrenginiai dažnai diegiami namuose, daugiabučių aikštelėse ar įmonėse, o dalis jų pritaikomi ir pusiau viešam ar viešam naudojimui.

    Sprendimas uždaryti gamybą išryškina įtampą, kuri pastaraisiais metais jaučiama elektromobilių infrastruktūros grandinėje. Europoje sparčiai plečiantis įkrovimo tinklams, gamintojai susiduria su kainų spaudimu, technologijų standartizacija ir intensyvesne konkurencija, ypač iš pigesnę įrangą siūlančių didelių gamintojų.

    Rinkoje taip pat ryškėja poslinkis link didesnės galios viešųjų įkrovimo parkų ir greitojo įkrovimo infrastruktūros, o tai keičia paklausos struktūrą. Nors AC wallbox išlieka svarbūs kasdieniam įkrovimui, infrastruktūros plėtra vis dažniau orientuojasi į greitesnius sprendimus magistralėse ir logistikos koridoriuose.

    Kada tiksliai bus uždarytos konkrečios gamybos linijos ir kokiu mastu palies tiekimo grandinę regione, įmonė plačiau neatskleidė. Vis dėlto patvirtinta, kad veiklos nutraukimas bus vykdomas nuosekliai, kad klientai nepatirtų staigių tiekimo sutrikimų, o sutartiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti.

  • „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    Elektrinių automobilių įkrovimo automatizavimo bendrovė „Rocsys“ pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, skirtą robotaksi parkų depams, kuriame įkrovimas vyksta be žmogaus įsikišimo. Įmonė teigia, kad tai pirmoji platforma, galinti aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu robotaksi aplinkoje, o didesnio masto diegimą planuoja 2027 metais.

    Kartu „Rocsys“ paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų „Series A“ investicijų pratęsimą, kurį vedė „Capricorn Partners“, prisijungė „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. Po šio etapo bendra bendrovės pritraukta suma siekia apie 49 mln. eurų.

    Kodėl depuose įkrovimas tampa problema

    Augant autonominio mobilumo apimtims, didėja ir spaudimas depų infrastruktūrai: robotaksi turi būti įkraunami greitai, prognozuojamai ir saugiai, kad kuo daugiau laiko praleistų kelyje. Rankinis įkrovimas, kartojamas tūkstančius kartų per dieną, tampa brangiu ir rizikingu procesu, kuris riboja plėtrą.

    „Rocsys“ pozicionuoja automatizuotą įkrovimą kaip vieną svarbiausių grandžių, leidžiančių pereiti nuo bandomųjų projektų prie realios, nuolat veikiančios eksploatacijos. Bendrovės tikslas – didinti parko pasiekiamumą, mažinti prastovas ir standartizuoti depų operacijas.

    Kaip veikia „Rocsys M1“

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir, pasak įmonės, viena sistema gali aptarnauti iki 10 įkrovimo vietų. Numatyti keli montavimo scenarijai, įskaitant įrengimą viršuje ar ant žemės, kad sprendimas būtų pritaikomas skirtingiems depų išplanavimams ir netrukdytų lygiagrečioms operacijoms.

    Bendrovė nurodo, kad 50 vietų depuose efektyvumas teoriškai gali didėti iki 75 proc., o metinės sutaupomos sąnaudos siekti apie 1,5 mln. eurų. Šie skaičiai remiasi „Rocsys“ skaičiavimais apie darbo laiką, procesų trukmę ir prastovų mažėjimą, todėl praktinis rezultatas priklausys nuo konkretaus parko darbo režimo ir infrastruktūros.

    DI, suderinamumas ir plėtros planai

    „Rocsys“ teigia, kad sistema sukurta naudojant daugiau nei šešerių metų veiklos duomenis ir turi veikti patikimai skirtingomis apšvietimo, oro ir automobilio pozicionavimo sąlygomis. Įmonės teigimu, DI paremta kompiuterinė rega ir judesio valdymas leidžia pasiekti didesnį nei 99,9 proc. prijungimo sėkmės rodiklį.

    Akcentuojamas ir suderinamumas su skirtingais elektromobiliais, įkrovikliais bei jungčių tipais, kad diegimui nereikėtų brangaus parko ar įrangos perdarymo. „Rocsys“ taip pat mini valdymo portalą, sistemų sąsajas per API ir nuotolinę priežiūrą, kad įkrovimo operacijos būtų stebimos ir valdomos centralizuotai.

    „Autonominių transporto priemonių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi neatsilikti. Jei depuose procesai nėra be rankų, autonomija ten ir sustoja“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Naujai pritrauktas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas „Rocsys M1“ kūrimui ir diegimui spartinti, pilotiniams projektams plėsti iki komercinių paleidimų bei veiklai Šiaurės Amerikoje ir Europoje stiprinti. Taip pat planuojama toliau vystyti DI programinę įrangą ir paslaugų ekosistemą, kuri depuose mažintų rankinio darbo poreikį.

  • „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    Nyderlandų Rijsveike įsikūręs startuolis „Rocsys“ pranešė pritraukęs 11,1 mln. eurų investiciją ir pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, kurį įmonė vadina pirmuoju pasaulyje daugiaviečiu bekontakčiu įkrovimu robotaksių parkams. Technologija skirta autonominių elektromobilių depams, kur net trumpi sustojimai ar žmonių įsikišimas gali tapti kliūtimi mastui augti.

    Investicijos raundui vadovavo „Capricorn Partners“, dalyvavo „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. „Rocsys“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma siekia apie 47,9 mln. eurų.

    „Autonominių automobilių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi spėti. Jei depe vis dar reikia rankinio darbo, autonomija ten ir baigiasi“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Pasak įmonės, robotaksių rinka skatina parkų plėtrą, todėl depuose didėja operacijų intensyvumas, o rankinis įkrovimas tampa struktūriniu ribojimu. Tas pats procesas kartojamas tūkstančius kartų per dieną, sukuria kaštus, „trintį“ veikloje ir papildomas saugos rizikas.

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir gali aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu, o vienas sprendimas esą pritaikomas iki 10 stovėjimo vietų. Įmonė teigia, kad tokia architektūra didina pralaidumą ir mažina operacinius kaštus, ypač mišriuose parkuose, kur skirtingų modelių įkrovimo lizdai gali būti skirtingose vietose.

    Sprendimas diegiamas su viršutiniu tvirtinimu ir ilgo siekio robotine ranka, todėl galima išsaugoti daugiau depo erdvės ir lygiagrečiai atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, valymą ar patikrą, kol automobilis kraunamas. „Rocsys“ taip pat pabrėžia, kad sistema sukurta taip, jog ją būtų galima integruoti su įvairiais įkrovikliais ir jungtimis be brangių transporto priemonių perdirbimų.

    Įmonės skaičiavimu, depe su 50 stovėjimo vietų „Rocsys M1“ gali padidinti efektyvumą iki 75 proc. ir potencialiai sutaupyti iki 1,4 mln. eurų per metus, naudojant tą patį darbuotojų skaičių. Tokie vertinimai priklauso nuo parko naudojimo intensyvumo, įkrovimo grafiko ir darbo organizavimo, tačiau kryptis aiški – automatizuoti pasikartojančias operacijas, kurios stabdo robotaksių paslaugų plėtrą.

    „Rocsys“ teigia, kad sistema išbandyta didelio intensyvumo aplinkose ir remiasi daugiau nei šešerių metų realių veikimo scenarijų duomenimis. Įmonės pateikiamais duomenimis, gyvuose bandymuose pasiekta daugiau nei 99,9 proc. sėkmingo prijungimo rodiklis, o sprendimas prisitaiko prie apšvietimo, oro sąlygų ir automobilio pastatymo variacijų.

    Technologijos pagrindą sudaro kompiuterinė rega ir judesio valdymas, kad prijungimas vyktų tiksliai ir saugiai. „Rocsys“ taip pat nurodo turinti daugiau nei 130 patentų ir paraiškų, susijusių su sprendimo komponentais ir veikimu.

    „Robotaksių rinka pereina į spartaus augimo fazę, o lemiamu veiksniu tampa galimybė mastelį užtikrinti sklandžiai. Infrastruktūra nulems, kaip greitai įvyks šis perėjimas“, – sakė „Capricorn Partners“ atstovas Steven Lambert.

    „Rocsys“ skelbia, kad „M1“ šiuo metu diegiamas bandomuosiuose projektuose, o didesnio masto diegimas planuojamas nuo 2027 metų. Per artimiausius penkerius metus įmonė siekia aptarnauti tūkstančius įkrovimo vietų Šiaurės Amerikoje ir Europoje.