CP v2

Tag: Elektromobilių įkrovimas

  • „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    Netikėtas vaizdas konkurentų kovoje

    Elektromobilių rinkoje „Lucid“ ir „Tesla“ dažnai laikomos tiesioginėmis varžovėmis, todėl internete dėmesio sulaukė situacija, kai „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“. Tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip kinta įkrovimo standartai ir atsiranda naujų energijos dalijimosi scenarijų.

    Šis epizodas įdomus ir dėl istorinio konteksto: „Lucid“ įkūrėjas ir buvęs vadovas Peteris Rawlinsonas anksčiau dirbo su „Tesla Model S“ inžinerija. Tačiau technologiškai svarbiausia čia ne konkurencija, o tai, kad sprendimas veikia nepriklausomai nuo prijungto automobilio markės.

    Kas yra „RangeXchange“ ir kaip tai veikia?

    „Lucid Gravity“ turi automobilio–automobiliui įkrovimo funkciją „RangeXchange“, kuri leidžia dalintis energija per NACS jungtį. Praktikoje tai reiškia, kad „Gravity“ gali tapti savotišku riedančiu energijos šaltiniu kitam su NACS suderinamam elektromobiliui.

    Procesas gana paprastas: vienas specialaus laido galas jungiamas prie „Lucid“ įkrovimo lizdo, o automobilio ekranas parodo, kad sistema parengta. Tuomet vairuotojas gali nustatyti baterijos rezervo ribą, kad dalijantis energija „Gravity“ akumuliatoriaus įkrova nenukristų žemiau pasirinktos reikšmės.

    Prijungus kitą laido galą prie kito elektromobilio, energijos perdavimas neprasideda automatiškai. Jį reikia patvirtinti „Lucid“ ekrane, pasirinkus funkciją, kuri iš esmės reiškia įkrovimo pradžią ir energijos dalijimosi patvirtinimą.

    Kiek realiai galima „perpilti“ energijos?

    Bandymuose fiksuota, kad įkrovimas vyko iki 40 amperų ir apie 240 voltų, reali įtampa siekė maždaug 237 voltus. Tokie parametrai labiau primena įprastą kintamosios srovės įkrovimą, o ne greitąjį nuolatinės srovės sprendimą, todėl stebuklų tikėtis neverta.

    Praktiškumas ribotas: „Tesla Model 3“ tokiu būdu per valandą gali atgauti maždaug 30 mylių, tai yra apie 48 kilometrus, nuvažiuojamo atstumo. Daugeliu atvejų tai nebus patogiausias kasdienis sprendimas, tačiau gali išgelbėti, kai pritrūksta energijos ir reikia pasiekti namus arba artimiausią greitojo įkrovimo stotelę.

    „RangeXchange“ labiau tinka kaip avarinė priemonė, o ne mobilioji įkrovimo stotis. Tai panašu į elektrinį kanistrą, kai vienas elektromobilis trumpam padeda kitam išsisukti iš nemalonios situacijos kelyje.

  • „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    JAV greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas EVgo paskelbė, kad nuo šio rudens savo stotelėse pradės diegti „Tesla“ „Supercharger“ įrangą. Naujieji taškai bus integruoti į „Tesla“ automobilio navigaciją ir programėlę, todėl vairuotojai juos matys taip pat, kaip ir įprastas „Tesla“ stoteles.

    Projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas, nes EVgo tradiciškai siejamas su CCS standartu, o „Tesla“ ilgą laiką rėmėsi NACS jungtimi. Vis dėlto rinka juda link suderinamumo, o vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimų ir mažiau streso planuojant keliones.

    Kas valdys ir kas prižiūrės

    Pagal paskelbtą modelį įkroviklius valdys EVgo: bendrovė juos įsigys, diegs ir nustatys kainodarą. Tuo metu „Tesla“ bus atsakinga už įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą, tad tikimasi „Supercharger“ tinklui įprasto patikimumo.

    Toks „white-label“ principas remiasi „Tesla“ pasiūlymu verslui, leidžiančiu kitoms įmonėms diegti „Supercharger“ techniką savo vardu. EVgo atveju tai turėtų paspartinti tinklo plėtrą, nes dalis procesų ir aptarnavimo standartų jau yra išbandyti „Tesla“ ekosistemoje.

    V4, „Magic Dock“ ir iki 500 kW

    EVgo skelbia diegsianti „Tesla“ V4 kartos „Supercharger“. Ši įranga projektuojama taip, kad palaikytų iki 500 kW galią ir iki 1 000 voltų architektūrą, todėl teoriškai geriau tinka naujesniems 800 voltų elektromobiliams.

    Praktiškai reali įkrovimo sparta priklausys nuo automobilio, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir pačios stotelės galios paskirstymo. Vis dėlto svarbiausias pokytis vairuotojams yra suderinamumas: „Magic Dock“ sprendimas leidžia vienoje vietoje aptarnauti tiek NACS, tiek CCS jungtį turinčius automobilius.

    EVgo taip pat pabrėžia, kad naujos stotelės turės ilgesnius įkrovimo kabelius. Tai aktualu ne „Tesla“ modeliams, kurių įkrovimo lizdas gali būti kitoje kėbulo pusėje, todėl prie klasikinio „Supercharger“ kartais tenka statyti automobilį nepatogiu kampu ir užimti daugiau vietos.

    Kada ir kur startuos

    EVgo nenurodo, kuriuose miestuose pirmiausia atsiras naujos „Supercharger“ stotelės, tačiau žada „šimtus“ įkroviklių visoje šalyje. Įdiegti taškai bus matomi „Tesla“ navigacijoje ir programėlėje, todėl juos bus lengviau rasti tiek „Tesla“, tiek NACS standartą pasirinkusių kitų gamintojų vairuotojams.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad JAV įkrovimo infrastruktūra pereina į etapą, kai svarbiausia tampa ne atskiri tinklai, o patogus ir vieningas naudojimas. Vairuotojams tai gali reikšti mažesnes eiles, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir aiškesnę patirtį, ypač ilgose kelionėse.

    „EVgo siekia, kad greitasis įkrovimas būtų lengviau pasiekiamas, o bendruomenėms pasiūlyti daugiau infrastruktūros, atliepiančios augančią viešojo įkrovimo paklausą“, – sakė EVgo vadovas Badar Khan.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.

  • „Moya energia“ pasiekė 10 000 įkrovimo taškų Lenkijoje: tikslą aplenkė daugiau nei trejais metais

    Degalinių tinklą Moya valdanti bendrovė „Anwim“ skelbia peržengusi simbolinę ribą elektromobilumo paslaugose: „Moya energia“ klientams jau prieinama daugiau kaip 10 000 elektromobilių įkrovimo taškų visoje Lenkijoje. Bendrovės teigimu, šį etapą pavyko pasiekti gerokai anksčiau nei buvo numatyta ilgalaikiuose planuose.

    Skelbiama, kad vairuotojai per „Moya energia“ pasiekia daugiau nei 10 600 AC ir DC įkrovimo taškų. Tinklą sudaro tiek pačios „Moya energia“ įrengiamos lokacijos, tiek partnerių infrastruktūra, prie kurios prisijungiama per tarpusavio roamingo susitarimus.

    „10 tūkstančių įkrovimo taškų riba yra svarbus „Anwim“ plėtros etapas ir sąmoningai kuriamo verslo modelio rezultatas, kuriame tradicinė degalų prekyba vystoma kartu su modernios mobilumo ir energijos paslaugomis“, – sakė „Anwim“ vadovas Rafałas Pietrasina.

    Bendrovė pabrėžia ir spartų augimo tempą: prieš maždaug dvejus su puse metų „Moya energia“ esą startavo turėdama apie 1 400 taškų, o dabar save priskiria prie elektromobilumo rinkos lyderių Lenkijoje. Tokia dinamika siejama su dviem kryptimis: nuosavos infrastruktūros plėtra ir plačia partneryste su kitais operatoriais.

    Nuo projekto starto 2024 metų vasarį „Moya energia“ atidarė daugiau kaip 60 nuosavų vietų su beveik 200 DC ir AC įkrovimo taškų. Tuo pat metu įmonė plėtė roamingo bendradarbiavimą, todėl programėlių „super Moya“ ir „Moya firma“ naudotojai gali naudotis partnerių tinklais, tarp jų „Elocity“, „GreenWay“, „Powerdot“, „Tauron“, „Eleport“ ir „ChargeIn“.

    Elektromobilių įkrovimo tinklų plėtra Lenkijoje pastaraisiais metais spartėja, o konkurencija tarp operatorių vis dažniau persikelia iš vien tik stotelių skaičiaus į patogumo kriterijus: įkrovimo greitį, atsiskaitymo paprastumą, kainodarą, patikimumą ir prieinamumą pagrindiniuose transporto koridoriuose. „Anwim“ komunikacijoje akcentuojamas būtent ekosistemos principas, kai vairuotojams siūloma vienoje vietoje apjungiama infrastruktūra ir paslaugos tiek privatiems klientams, tiek įmonių parkams.

  • Įkrovimo stotelių gamintojas „Garo“ po beveik 30 metų stabdo gamybą Lenkijoje: šimtai atleidimų

    Švedų grupei priklausanti įkrovimo įrangos gamintoja „Garo“ pranešė nutraukianti gamybinę veiklą Lenkijoje. Įmonė šalyje dirbo nuo 1996 metais, o sprendimas reiškia, kad darbo neteks keli šimtai žmonių.

    Apie planus viešai informavo Lenkijos padalinio vadovas Marekas Samborskis, pabrėžęs, kad gamybos uždarymas bus vykdomas etapais. Pasak jo, procesas numatomas iki metų pabaigos, siekiant užtikrinti užsakymų tęstinumą ir įvykdyti įsipareigojimus klientams bei partneriams.

    „Su sunkia širdimi priėmėme sprendimą užbaigti gamybą Lenkijoje“, – sakė Marekas Samborskis.

    Įmonė taip pat akcentavo darbuotojų klausimą ir žadėjo pagalbą tiems, kuriuos palies pokyčiai. Tai apima tiek organizacines priemones, tiek individualų palaikymą pereinamuoju laikotarpiu, kol gamyba bus galutinai sustabdyta.

    „Mūsų absoliutus prioritetas yra ir išlieka „Garo Polska“ darbuotojai: dėsime visas pastangas, kad kiekvienam būtų suteikta tinkama pagalba“, – sakė Marekas Samborskis.

    „Garo“ Lenkijoje siejama su kintamosios srovės sieninių įkrovimo stotelių gamyba, dažnai vadinamų wallbox. Tokie įrenginiai dažnai diegiami namuose, daugiabučių aikštelėse ar įmonėse, o dalis jų pritaikomi ir pusiau viešam ar viešam naudojimui.

    Sprendimas uždaryti gamybą išryškina įtampą, kuri pastaraisiais metais jaučiama elektromobilių infrastruktūros grandinėje. Europoje sparčiai plečiantis įkrovimo tinklams, gamintojai susiduria su kainų spaudimu, technologijų standartizacija ir intensyvesne konkurencija, ypač iš pigesnę įrangą siūlančių didelių gamintojų.

    Rinkoje taip pat ryškėja poslinkis link didesnės galios viešųjų įkrovimo parkų ir greitojo įkrovimo infrastruktūros, o tai keičia paklausos struktūrą. Nors AC wallbox išlieka svarbūs kasdieniam įkrovimui, infrastruktūros plėtra vis dažniau orientuojasi į greitesnius sprendimus magistralėse ir logistikos koridoriuose.

    Kada tiksliai bus uždarytos konkrečios gamybos linijos ir kokiu mastu palies tiekimo grandinę regione, įmonė plačiau neatskleidė. Vis dėlto patvirtinta, kad veiklos nutraukimas bus vykdomas nuosekliai, kad klientai nepatirtų staigių tiekimo sutrikimų, o sutartiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti.

  • „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    Elektrinių automobilių įkrovimo automatizavimo bendrovė „Rocsys“ pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, skirtą robotaksi parkų depams, kuriame įkrovimas vyksta be žmogaus įsikišimo. Įmonė teigia, kad tai pirmoji platforma, galinti aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu robotaksi aplinkoje, o didesnio masto diegimą planuoja 2027 metais.

    Kartu „Rocsys“ paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų „Series A“ investicijų pratęsimą, kurį vedė „Capricorn Partners“, prisijungė „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. Po šio etapo bendra bendrovės pritraukta suma siekia apie 49 mln. eurų.

    Kodėl depuose įkrovimas tampa problema

    Augant autonominio mobilumo apimtims, didėja ir spaudimas depų infrastruktūrai: robotaksi turi būti įkraunami greitai, prognozuojamai ir saugiai, kad kuo daugiau laiko praleistų kelyje. Rankinis įkrovimas, kartojamas tūkstančius kartų per dieną, tampa brangiu ir rizikingu procesu, kuris riboja plėtrą.

    „Rocsys“ pozicionuoja automatizuotą įkrovimą kaip vieną svarbiausių grandžių, leidžiančių pereiti nuo bandomųjų projektų prie realios, nuolat veikiančios eksploatacijos. Bendrovės tikslas – didinti parko pasiekiamumą, mažinti prastovas ir standartizuoti depų operacijas.

    Kaip veikia „Rocsys M1“

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir, pasak įmonės, viena sistema gali aptarnauti iki 10 įkrovimo vietų. Numatyti keli montavimo scenarijai, įskaitant įrengimą viršuje ar ant žemės, kad sprendimas būtų pritaikomas skirtingiems depų išplanavimams ir netrukdytų lygiagrečioms operacijoms.

    Bendrovė nurodo, kad 50 vietų depuose efektyvumas teoriškai gali didėti iki 75 proc., o metinės sutaupomos sąnaudos siekti apie 1,5 mln. eurų. Šie skaičiai remiasi „Rocsys“ skaičiavimais apie darbo laiką, procesų trukmę ir prastovų mažėjimą, todėl praktinis rezultatas priklausys nuo konkretaus parko darbo režimo ir infrastruktūros.

    DI, suderinamumas ir plėtros planai

    „Rocsys“ teigia, kad sistema sukurta naudojant daugiau nei šešerių metų veiklos duomenis ir turi veikti patikimai skirtingomis apšvietimo, oro ir automobilio pozicionavimo sąlygomis. Įmonės teigimu, DI paremta kompiuterinė rega ir judesio valdymas leidžia pasiekti didesnį nei 99,9 proc. prijungimo sėkmės rodiklį.

    Akcentuojamas ir suderinamumas su skirtingais elektromobiliais, įkrovikliais bei jungčių tipais, kad diegimui nereikėtų brangaus parko ar įrangos perdarymo. „Rocsys“ taip pat mini valdymo portalą, sistemų sąsajas per API ir nuotolinę priežiūrą, kad įkrovimo operacijos būtų stebimos ir valdomos centralizuotai.

    „Autonominių transporto priemonių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi neatsilikti. Jei depuose procesai nėra be rankų, autonomija ten ir sustoja“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Naujai pritrauktas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas „Rocsys M1“ kūrimui ir diegimui spartinti, pilotiniams projektams plėsti iki komercinių paleidimų bei veiklai Šiaurės Amerikoje ir Europoje stiprinti. Taip pat planuojama toliau vystyti DI programinę įrangą ir paslaugų ekosistemą, kuri depuose mažintų rankinio darbo poreikį.

  • „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    „Rocsys“ pritraukė 11,1 mln. eurų ir pristatė daugiavietį bekontaktį robotaksių įkrovimą

    Nyderlandų Rijsveike įsikūręs startuolis „Rocsys“ pranešė pritraukęs 11,1 mln. eurų investiciją ir pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, kurį įmonė vadina pirmuoju pasaulyje daugiaviečiu bekontakčiu įkrovimu robotaksių parkams. Technologija skirta autonominių elektromobilių depams, kur net trumpi sustojimai ar žmonių įsikišimas gali tapti kliūtimi mastui augti.

    Investicijos raundui vadovavo „Capricorn Partners“, dalyvavo „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. „Rocsys“ nurodo, kad bendra iki šiol pritraukta suma siekia apie 47,9 mln. eurų.

    „Autonominių automobilių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi spėti. Jei depe vis dar reikia rankinio darbo, autonomija ten ir baigiasi“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Pasak įmonės, robotaksių rinka skatina parkų plėtrą, todėl depuose didėja operacijų intensyvumas, o rankinis įkrovimas tampa struktūriniu ribojimu. Tas pats procesas kartojamas tūkstančius kartų per dieną, sukuria kaštus, „trintį“ veikloje ir papildomas saugos rizikas.

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir gali aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu, o vienas sprendimas esą pritaikomas iki 10 stovėjimo vietų. Įmonė teigia, kad tokia architektūra didina pralaidumą ir mažina operacinius kaštus, ypač mišriuose parkuose, kur skirtingų modelių įkrovimo lizdai gali būti skirtingose vietose.

    Sprendimas diegiamas su viršutiniu tvirtinimu ir ilgo siekio robotine ranka, todėl galima išsaugoti daugiau depo erdvės ir lygiagrečiai atlikti kitas užduotis, pavyzdžiui, valymą ar patikrą, kol automobilis kraunamas. „Rocsys“ taip pat pabrėžia, kad sistema sukurta taip, jog ją būtų galima integruoti su įvairiais įkrovikliais ir jungtimis be brangių transporto priemonių perdirbimų.

    Įmonės skaičiavimu, depe su 50 stovėjimo vietų „Rocsys M1“ gali padidinti efektyvumą iki 75 proc. ir potencialiai sutaupyti iki 1,4 mln. eurų per metus, naudojant tą patį darbuotojų skaičių. Tokie vertinimai priklauso nuo parko naudojimo intensyvumo, įkrovimo grafiko ir darbo organizavimo, tačiau kryptis aiški – automatizuoti pasikartojančias operacijas, kurios stabdo robotaksių paslaugų plėtrą.

    „Rocsys“ teigia, kad sistema išbandyta didelio intensyvumo aplinkose ir remiasi daugiau nei šešerių metų realių veikimo scenarijų duomenimis. Įmonės pateikiamais duomenimis, gyvuose bandymuose pasiekta daugiau nei 99,9 proc. sėkmingo prijungimo rodiklis, o sprendimas prisitaiko prie apšvietimo, oro sąlygų ir automobilio pastatymo variacijų.

    Technologijos pagrindą sudaro kompiuterinė rega ir judesio valdymas, kad prijungimas vyktų tiksliai ir saugiai. „Rocsys“ taip pat nurodo turinti daugiau nei 130 patentų ir paraiškų, susijusių su sprendimo komponentais ir veikimu.

    „Robotaksių rinka pereina į spartaus augimo fazę, o lemiamu veiksniu tampa galimybė mastelį užtikrinti sklandžiai. Infrastruktūra nulems, kaip greitai įvyks šis perėjimas“, – sakė „Capricorn Partners“ atstovas Steven Lambert.

    „Rocsys“ skelbia, kad „M1“ šiuo metu diegiamas bandomuosiuose projektuose, o didesnio masto diegimas planuojamas nuo 2027 metų. Per artimiausius penkerius metus įmonė siekia aptarnauti tūkstančius įkrovimo vietų Šiaurės Amerikoje ir Europoje.