„Subaru“ siekia mažinti priklausomybę nuo „Toyota“ ir kuria savo elektromobilių platformą, baterijų technologijas bei elektronikos architektūrą. Tai reikštų daugiau gamintojo kontrolės projektuojant tiek važiuoklę, tiek programinę įrangą, o kartu ir aiškesnį „Subaru“ identitetą elektrinėje eroje.
Technologijos pademonstruotos bandymų poligone netoli Tokijo, kur buvo pristatytas visais ratais varomas prototipas. Skelbiama, kad jis išvysto 510 arklio galių ir iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja greičiau nei per 4 sekundes, tačiau nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo parametrų bendrovė kol kas neatskleidžia.
Kas slepiasi po kėbulu?
Prototipas yra vadinamasis bandymų mulas, naudojamas naujiems sprendimams tikrinti, o ne būsimo serijinio modelio patvirtinimas. Išorėje jis primena modifikuotą „Outback“, tačiau „Subaru“ pabrėžia, kad galutinė gamybinio elektromobilio forma gali būti visai kitokia.
Viena aiškiausių naujos architektūros krypčių yra svorio mažinimas: „Subaru“ taikosi numesti apie 100 kilogramų, palyginti su dabartiniais savo elektriniais modeliais. Gamintojas taip pat perprojektavo priekinę struktūrą, siekdamas geriau apsaugoti keleivius ir bateriją susidūrimo metu.
Baterijos, varikliai ir tiekėjai
Skelbiama, kad prototipo elektros varikliai yra mažesni ir lengvesni, o energijos vartojimo efektyvumas, pagal paties gamintojo lyginimą, padidintas apie 30 proc. Kadangi nenurodytas konkretus palyginimo pagrindas, šio skaičiaus tiesiogiai perkelti į realų nuvažiuojamą atstumą kol kas neįmanoma.
Baterijų bloke, pasak „Subaru“, naudojama apie 4 000 cilindrinių elementų, o pats paketas esą yra maždaug 25 proc. lengvesnis nei ankstesnės kartos sprendimai. Kartu deklaruojamas tikslas pasiekti apie 20 proc. didesnį energijos tankį nei pramonės vidurkis, tačiau talpa, įkrovimo galia ir įkrovimo kreivė neįvardijamos.
Nors kalbama apie savarankiškesnį kelią, „Subaru“ toliau remiasi partneriais: prototipo pavaros mazgus kūrė „Aisin“, o baterijų partneriu įvardijama „Panasonic Energy“. Tai atspindi rinkos realybę, kai net ir kuriant nuosavą platformą kritinių komponentų grandinė dažnai išlieka tarptautinė.
Programinė įranga ir DI vaidmuo
Ne mažiau svarbi dalis yra elektronika ir programinė įranga: „Subaru“ kuria integruotą elektroninį valdymo bloką, kuris apjungtų vairuotojo pagalbos sistemas, važiuoklės ir jėgos pavaros valdymą bei informacinę ir pramoginę sistemą. Teigiama, kad sprendimas kuriamas su „AMD“ lustu, o ateityje numatoma DI funkcijų plėtra „EyeSight“ sistemoje.
Gamintojas taip pat planuoja palaikyti belaidžius programinės įrangos atnaujinimus, kurie tampa pramonės standartu ir leidžia taisyti klaidas bei tobulinti funkcijas jau eksploatuojamuose automobiliuose. „Subaru“ teigia, kad šį valdymo bloką ketina gaminti pati ir naudoti plačiau savo modelių gamoje, taip mažindama kaštus.
„Subaru“ užsimena, kad dalis demonstruotos technologijos į serijinę gamybą galėtų ateiti apie 2029 metus, nors konkretaus modelio ar tikslios starto datos dar nepatvirtina. Tuo pat metu bendrovė neketina nutraukti bendradarbiavimo su „Toyota“, tačiau akivaizdu, kad siekia tvirtesnio pagrindo savarankiškiems elektromobiliams ir greitesnio atsako į ypač sparčią pasaulinę konkurenciją.