Zarasų rajone per kelias dienas fiksuoti trys sukčiavimo atvejai, kai gyventojai, ieškodami „Regitros“ ar draudimo bendrovių svetainių, pateko į suklastotus puslapius. Paspaudus paieškos sistemoje pateiktas nuorodas, vartotojai buvo nukreipti ne į oficialius puslapius, o į jų kopijas.
Policijos duomenimis, netikros svetainės vizualiai atrodė įtikinamai, todėl žmonės nesuabejojo ir tęsė veiksmus. Galiausiai jie buvo nuvedami į tariamus elektroninės bankininkystės prisijungimo langus, kur prašyta suvesti prisijungimo duomenis ir patvirtinimo kodus.
Suvedus informaciją, sukčiai įgydavo prieigą prie sąskaitų ir inicijuodavo pinigų pervedimus. Per šiuos tris atvejus iš viso pasisavinta 3 020 eurų, o nukentėjusieji apie tai sužinojo tik pastebėję neleistinas operacijas arba gavę banko pranešimus.
Kaip atpažinti netikrą svetainę?
Specialistai pabrėžia, kad aukšta pozicija paieškos rezultatuose savaime negarantuoja saugumo, o reklaminės nuorodos gali vesti į sukčiams priklausančius puslapius. Ypač dažnai taikomasi į paslaugas, kurias žmonės skuba rasti greitai, pavyzdžiui, transporto registraciją ar draudimą.
Saugiausia oficialų adresą susirasti tik patikimuose šaltiniuose arba suvesti jį ranka, o ne spausti pirmą pasitaikiusią nuorodą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į smulkius adreso skirtumus, pavyzdžiui, papildomas raides, brūkšnelius ar neįprastus domenus.
Ką daryti, jei duomenis jau suvedėte?
Jeigu įtariate, kad prisijungimo duomenis suvedėte netikrame puslapyje, nedelskite ir iškart kreipkitės į savo banką. Kuo greičiau pranešite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti operacijas, užblokuoti prieigas ar apriboti mokėjimus.
Taip pat rekomenduojama pakeisti slaptažodžius, peržiūrėti sąskaitų istoriją ir pateikti pareiškimą policijai. Pareigūnai primena, kad PIN kodų, prisijungimo duomenų ar mokėjimo patvirtinimų niekada nereikėtų atskleisti, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl puslapio tikrumo.