CP v2

Tag: Elektroninė muzika

  • Praėjus 30 metų nuo French Touch: kas liko iš prancūzų elektronikos fenomeno ir jo palikimo?

    Praėjus 30 metų nuo French Touch: kas liko iš prancūzų elektronikos fenomeno ir jo palikimo?

    French Touch judėjimas, 1990–2000-aisiais iškėlęs Prancūzijos elektroninę muziką į pasaulinį pirmą planą, šiandien vis dažniau vadinamas nacionaliniu pasididžiavimu. Tačiau kartu jis kelia ginčų: ar tai vis dar gyva scena, ar jau įamžintas istorinis ženklas, kurį patogu pasitelkti politinei ir kultūrinei darbotvarkei.

    Diskusijas sustiprino sprendimas prancūzų elektroninę muziką įtraukti į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo inventorių. Kultūros ministerijos dokumentuose pabrėžiama, kad tokie vardai kaip Daft Punk, AIR ar Laurent Garnier suformavo tarptautinį etaloną, o žanras įsitvirtino visuose regionuose ir telkia skirtingas auditorijas.

    Nuo pogrindžio iki institucijų

    Toks institucinis pripažinimas dar prieš kelerius metus atrodė paradoksalus scenai, kuri ilgą laiką klestėjo klubų ir reivų kultūroje. Žurnalistas Stéphane’as Jourdain’as, tyrinėjantis French Touch istoriją, primena, kad dalis kūrėjų skeptiškai vertino valstybinius apdovanojimus ir oficialius titulus, nes elektronika gimė kaip laisvės ir alternatyvos erdvė.

    Pasak jo, simboliška įtampa išlieka ir šiandien: valstybės vadovų pagarba didiesiems DJ vardams kartais disonuoja su griežtesne vidaus politikos laikysena neteisėtų reivų atžvilgiu. Tai, anot Jourdain’o, leidžia klausti, ar scena dera su institucionalizacija, kai jos šaknys susijusios su bendruomeniškumu ir neformaliais renginiais.

    Kontekstą paaštrino ir pastarųjų metų įvykiai, tarp jų ir Prancūzijos prodiuserio bei DJ Kavinsky mirtis 2026 metais. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai pagerbė muzikantą, pabrėždamas jo vaidmenį Prancūzijos popkultūroje ir tai, kad French Touch skambėjo pasaulinei auditorijai, įskaitant olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją Paryžiuje.

    Ar French Touch dar gyvas?

    Nepaisant to, kad French Touch dažnai pristatomas kaip praeities aukso amžius, judėjimo įtaka neblėsta. Jourdain’as atkreipia dėmesį į ilgalaikį komercinį gyvybingumą: tokie atlikėjai kaip David Guetta ar Bob Sinclar ir toliau renka dideles perklausas, o senesni hitai platformose išgyvena naujus pakilimus.

    Kartu keičiasi ir pati „French Touch“ sąvoka. Kai kuriems tai gana plati elektronikos kryptis, apimanti įvairius house ir techno atspalvius, kitiems tai labai konkretus skambesys, siejamas su trumpais disco ir soul semplais bei filtruotomis bosinėmis linijomis, kurios tapo 1990-ųjų pabaigos vizitine kortele.

    DJ Svenas Løve, vienas Paryžiaus 1990-ųjų klubinės scenos veikėjų, pabrėžia, kad originalus skambesys buvo paremtas konkrečiais to meto techniniais sprendimais ir estetika. Jo vertinimu, tas stilius šiandien egzistuoja, bet nebeturi naujumo efekto, o popmuzikos logika remiasi nuolatiniu atsinaujinimu.

    Paveldas, nostalgija ir nauja karta

    French Touch istoriją maitina ir pasakojimai apie netektis bei simbolinius momentus, kurie sugrąžina dėmesį į epochą. Løve atkreipia dėmesį, kad scenos revivals dažnai kyla po 20–30 metų, kai nauja karta atranda ankstesnį laikotarpį per įrašus, filmus ir socialinius tinklus.

    Šalia nostalgijos ryškėja ir tiesioginis paveldėjimas šeimose. Pastaraisiais metais vis dažniau pastebima, kad garsiausių vardų vaikai patys imasi didžėjavimo ir pasirodymų, o renginių organizatoriai pabrėžia, jog sprendimą juos kviesti lemia ne pavardė, o realūs įgūdžiai ir kryptingas darbas.

    Praėjus trims dešimtmečiams, French Touch tampa ir gyvu muzikos rinkos reiškiniu, ir kultūriniu simboliu, kurį bandoma įtvirtinti kaip paveldą. Atsakymas į klausimą, kas iš jo liko, priklauso nuo žvilgsnio taško: vieniems tai vis dar skambantis repertuaras ir įtaka, kitiems – laikmečio ženklas, kurį šiandien perrašo institucijos, politika ir naujos kartos interpretacijos.

  • Vilniaus naktys sprogo: vienas bilietas, keturi klubai ir eilės iki ryto – kas vyko viduje

    Rugsėjo 5 dienos naktį Vilniuje pirmą kartą surengtos Vilniaus naktys sutraukė minias: keturi renginyje dalyvavę klubai didžiąją laiko dalį dirbo maksimaliu pajėgumu. Iniciatyva, kurią koordinavo Vilniaus naktinis biuras, tapo Vilniaus dienų programos dalimi ir vienai nakčiai sujungė skirtingas miesto erdves.

    Renginyje dalyvavo „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Vienas 10 eurų kainavęs bilietas suteikė teisę judėti tarp visų keturių vietų, todėl lankytojai galėjo susidaryti savo maršrutą pagal atlikėjus, nuotaiką ar norą atrasti naują klubą.

    Programos ašimi tapo Lietuvos elektroninės muzikos scena: per naktį pasirodė 19 vietos atlikėjų ir prodiuserių. Skirtingi klubai kuravo savitas kryptis, tad viena iniciatyva apėmė kelias scenos nišas ir leido patirti platesnį Vilniaus naktinio gyvenimo pjūvį.

    Piko metu prie kai kurių vietų susidarė eilės, o srautai buvo reguliuojami pagal saugumo ir talpos reikalavimus. Organizatoriai akcentavo, kad dalis lankytojų kantriai laukė, kiti keitė planus ir rinkosi mažiau užpildytas erdves, o vėliau naktį judėjimas tarp klubų tapo sklandesnis.

    Tokį kelių erdvių formatą naktinės kultūros miestuose galima sutikti ir Europoje, kur elektroninė muzika dažnai pasklinda po skirtingas vietas vienu metu. Vilniuje šis modelis išbandytas lokaliai, o didelis lankytojų skaičius parodė, kad auditorijai aktualu ne tik vienas koncertas ar vakarėlis, bet ir galimybė per vieną naktį pamatyti kelias scenas.

    „Praėjusį savaitgalį vykusios Vilniaus naktys parodė šio formato galimybes: keturi klubai veikė kaip vienas organizmas, o žmonės galėjo laisvai rinktis maršrutą pagal muziką ir nuotaiką“, – sakė „Gallery 1986“ programos vadovas Paulius Austrevičius.

    Visose vietose galiojo bendros renginio taisyklės: neįleisti stipriai apsvaigusių ar agresyviai besielgiančių asmenų, priminti apie pagarbą kitų riboms ir atsakingą elgesį. Klubuose buvo pateikta papildoma prevencinė informacija, dalyti ausų kištukai ir gėrimų apsaugos priemonės, skirtos mažinti nepageidaujamų situacijų riziką.

    „Norime, kad Vilniaus naktinė kultūra būtų labiau matoma, kad žmonės atrastų, kas vyksta jų mieste, ir vertintų vietos kūrėjus“, – sakė Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė.

    Vilniaus naktyse pasirodė Angelou, Valdagger, Y2KATI, Under Black Helmet, Patricia Kokett, Très Sticky ir kiti vietos scenos vardai. Organizatoriai leidžia suprasti, kad sėkmingas startas gali atverti kelią formatui sugrįžti, o klubų bendradarbiavimas tapo vienu ryškiausių šios nakties akcentų.

  • „Vilniaus dienos“ atveria naktinę pusę: 4 klubai, vienas bilietas ir maršrutas iki ryto

    Festivalis „Vilniaus dienos“ šiemet plečia programą ir siūlo pažinti sostinę ne tik dieną, bet ir naktį. Rugsėjo 5 dieną Vilniaus naktinio biuro iniciatyva pristatomas naujas renginys „Vilniaus naktys“, kviesiantis gyventojus ir miesto svečius atrasti naktinę kultūrą.

    Vienai nakčiai į bendrą programą įsijungs keturi skirtingi klubai: „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Organizatoriai skelbia, kad vienas bilietas, kainuojantis 10 eurų, leis laisvai judėti tarp visų renginyje dalyvaujančių vietų.

    Klubai išsidėstę taip, kad tarp jų pėsčiomis galima nueiti maždaug per 20 minučių. Dėl to lankytojai raginami neapsistoti vienoje erdvėje, o susidėlioti naktinį maršrutą, palyginti skirtingas programas ir atrasti sau artimiausią sceną.

    „Vilniaus dienos visada kvietė pažinti miestą per kultūrą, žmones ir viešąsias erdves. Tačiau Vilnius gyvena ir po sutemų, o tą miestą kuria klubai, muzikantai, kultūros organizatoriai ir jų bendruomenės“, – sakė Vilniaus naktinio biuro vadovė Laura Vaišnorė.

    Pasak organizatorių, „Vilniaus naktys“ orientuotos ne tik į aktyvius klubinėtojus. Renginys turėtų būti patrauklus ir pirmą kartą naktinį gyvenimą norintiems išbandyti žmonėms, studentams ar miesto svečiams, kuriems vieno vakaro formatas leidžia saugiai ir paprastai susipažinti su skirtingomis erdvėmis.

    Renginyje dalyvaujančios vietos atspindi skirtingus naktinės kultūros sluoksnius. „Anna Mesha. Butas“ pristatoma kaip miesto centro erdvė su kruopščiai kuruojama muzika, „Cornercafé“ siejama su DJ baro atmosfera ir elektroninės muzikos bendruomene, „Elastica“ išsiskiria industrine aplinka netoli stoties, o „Gallery 1986“ – didelės apimties muzikos ir meno erdve buvusioje radijo gamykloje.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja atsakingą naktinį gyvenimą. Renginio metu klubuose bus dalijamos saugesnio naktinio gyvenimo atmintinės, o grįžimui namo siūloma rinktis Vilniaus naktinius autobusų maršrutus.

    „Vilniaus naktys“ vyks nuo 23.00 iki 6.00 valandos, o pilna programa ir atlikėjai, pasak organizatorių, bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Bilietai platinami internetu.

  • Vilnius atveria naktinę pusę: keturi klubai su vienu bilietu taps „Vilniaus dienų“ dalimi

    Vilnius atveria naktinę pusę: keturi klubai su vienu bilietu taps „Vilniaus dienų“ dalimi

    Šių metų „Vilniaus dienos“ programą papildys naujas renginys „Vilniaus naktys“, kviečiantis pažinti sostinę po sutemų. Iniciatyvą rugsėjo 5 dieną rengia Vilniaus naktinis biuras, o idėja paprasta – vieną naktį miestas tampa maršrutu, o klubai – festivalio stotelėmis.

    Vienai nakčiai keturi Vilniaus klubai – „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“ – bus sujungti į bendrą programą. Organizatorių teigimu, vienas 10 eurų kainuojantis bilietas leis laisvai judėti tarp visų renginyje dalyvaujančių vietų.

    Renginio sumanymas paremtas vadinamuoju klubų „crawling“ formatu, kuris pastaraisiais metais vis dažniau naudojamas Europos miestuose, siekiant paskatinti lankytojus ne „užstrigti“ vienoje erdvėje, o atrasti skirtingas scenas. Vilniuje tai ypač aktualu dėl kompaktiško centro ir tankaus kultūrinių erdvių tinklo, leidžiančio daug ką pasiekti pėsčiomis.

    Kas lauks skirtingose erdvėse?

    Organizatoriai pabrėžia, kad keturi pasirinkti klubai atspindi skirtingas Vilniaus naktinės kultūros kryptis ir auditorijas. Programos detalės ir atlikėjai bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis, tačiau jau dabar aišku, kad akcentas bus dedamas į skirtingas atmosferas, o ne vieną muzikos žanrą.

    „Anna Mesha. Butas“ pristatomas kaip miesto centro erdvė, išsiskirianti elegantiška aplinka ir kuruojama muzika. „Cornercafé“ – DJ baro formatą puoselėjanti vieta, siejama su elektroninės muzikos bendruomenėmis ir kolektyvinėmis iniciatyvomis.

    „Elastica“ veikia industrinėje aplinkoje netoli geležinkelio stoties ir yra siejama su techno bei underground scena. „Gallery 1986“ – didelės apimties muzikos ir meno erdvė buvusioje pramoninėje teritorijoje, kurioje vyksta koncertai, elektroninės muzikos renginiai ir tarpdisciplininiai pasirodymai.

    Akcentas – saugumas ir grįžimas namo

    Renginio organizatoriai akcentuoja atsakingą naktinį gyvenimą ir saugesnės aplinkos principus, kurie pastaruoju metu vis dažniau tampa standartine didesnių miestų naktinės kultūros dalimi. Klubuose lankytojai ras saugesnio naktinio gyvenimo atmintines, o pirmiesiems atvykusiems žadami specialiai renginiui sukurti atributai.

    „Vilniaus dienos visada kvietė pažinti miestą per kultūrą, žmones ir viešąsias erdves. Tačiau Vilnius gyvena ir po sutemų – būtent tada atsiveria kita miesto pusė, kurią kuria klubai, muzikantai, kultūros organizatoriai ir jų bendruomenės“, – sakė Vilniaus naktinio biuro vadovė Laura Vaišnorė.

    Pasak organizatorių, „Vilniaus naktys“ orientuotos ne tik į nuolatinius klubų lankytojus, bet ir į miesto svečius, pirmakursius bei vilniečius, kurie nori pirmą kartą saugiai ir paprastai išbandyti naktinę kultūrą. Grįžti namo po renginio siūloma naudojantis Vilniaus naktinių autobusų maršrutais.

    „Vilniaus naktys“ vyks rugsėjo 5 dieną nuo 23.00 iki 6.00 valandos. Bilietus jau galima įsigyti internetu, o išsami programa bus paskelbta artimiausiu metu.

  • Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje savo namuose rastas miręs prancūzų didžėjus Kavinsky, vietos tarnyboms patvirtinus, kad pradėtas aplinkybių aiškinimas. Jam buvo 50 metų, o tikrasis vardas buvo Vincent Belorgey.

    Paryžiaus prokuratūra nurodė, kad pradėtas tyrimas mirties priežastims nustatyti. Pirminėje informacijoje teigiama, kad įvykio vietoje įtariamųjų nenustatyta.

    Kas buvo Kavinsky?

    Kavinsky buvo vienas ryškiausių prancūziškos elektroninės muzikos bangos, vadinamos French touch, vardų. Šis judėjimas išgarsino Prancūzijos klubinę sceną visame pasaulyje ir siejamas su tokiais atlikėjais kaip Daft Punk, Justice ar Cassius.

    Savo karjerą jis pradėjo dar 2000-ųjų pradžioje, o vėliau pasirodė didelėse scenose ir festivaliuose. Muzikos industrijoje Kavinsky išsiskyrė retro sintezatorių skambesiu, kuris padėjo formuoti synthwave krypties populiarėjimą.

    Kodėl Nightcall tapo simboliu?

    Vienas žinomiausių jo kūrinių buvo Nightcall, įtrauktas į 2011 metais pasirodžiusio filmo Drive garso takelį. Lėto tempo, tamsios nuotaikos kūrinys tapo atpažįstamu filmo estetikai ir ilgainiui peržengė kino auditorijos ribas.

    Kūrinys naują dėmesio bangą sulaukė po pasirodymo Paryžiaus 2024 olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, kur Kavinsky pasirodė kartu su belgų dainininke Angèle ir grupe Phoenix. Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad jo muzika išlieka aktuali ir po daugiau nei dešimtmečio.

    Reakcijos ir tolesni žingsniai

    Į žinią sureagavo ir Prancūzijos kultūros lauko atstovai. Kultūros ministrė Catherine Pégard socialiniuose tinkluose paskelbė užuojautą, pabrėždama, kad šalis neteko išskirtinio balso, kurio muzika jungė nostalgiją ir šokio ritmą.

    Kol kas institucijos daugiau detalių apie mirtį neskelbia, o tyrimo eiga turėtų atsakyti į klausimus dėl priežasčių ir aplinkybių. Artimiausiomis dienomis tikimasi oficialių pranešimų iš teisėsaugos bei atlikėjo atstovų.

  • Prancūzijos rinktinė 2026 metų pasaulio čempionate įvarčius švęs su „Daft Punk“ One More Time

    Prancūzijos rinktinė 2026 metų pasaulio čempionate įvarčius švęs su „Daft Punk“ One More Time

    Nauja taisyklė pakeitė stadionus

    2026 metų pasaulio futbolo čempionate sirgaliai stebi ne tik atkrintamąsias kovas, bet ir virtinę taisyklių naujovių. Tarp jų – dažnesnis vaizdo arbitražo naudojimas, laiko taupymo priemonės ir griežtesnis teisėjų požiūris į konfliktines situacijas.

    Viena aptarinėjamų naujovių – taisyklė, leidžianti teisėjui skirti raudoną kortelę žaidėjui, jei šis konfliktinės akistatos metu prisidengia burną kalbėdamas su varžovu. Taisyklės tikslas – mažinti galimybes slėpti įžeidinėjimus, tačiau ji jau kelia diskusijų dėl interpretavimo.

    Įvarčių dainos – šalių pasirinkimas

    Tarp pokyčių yra ir sirgaliams malonesnė naujiena: rinktinėms leista pasirinkti oficialias įvarčių dainas, kurios skamba po pelnyto įvarčio ar kitais svarbiais rungtynių momentais. Tai čempionatui suteikė daugiau vietinio identiteto ir tapo papildomu emociniu akcentu stadionuose.

    Skirtingos šalys pasirinko skirtingus sprendimus – nuo roko iki popmuzikos ar tradicinių ritmų, pritaikytų stadiono atmosferai. Tokia praktika futbolo kultūroje nėra nauja klubų lygiu, tačiau pasaulio čempionate ji tapo labiau formalizuota ir matoma kaip turnyro dalis.

    Prancūzija pasirinko „Daft Punk“

    Daugiausia dėmesio šįkart sulaukė Prancūzijos sprendimas: oficialia įvarčių daina tapo „Daft Punk“ kūrinys One More Time. Tai vienas žinomiausių prancūziško elektroninės muzikos judėjimo simbolių, skambantis stadionuose kaip šventimo signalas po įvarčių.

    Kūrinys, pirmą kartą išleistas 2000 metais albume Discovery, išlieka atpažįstamas ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių. Čempionatų metu tokie pasirinkimai dažnai turi ir praktinį efektą – gerai žinomos dainos greitai įtraukia tribūnas į bendrą skandavimą, o transliacijose tampa lengvai identifikuojamu rinktinės ženklu.

    Prancūzija turnyrą pradėjo pergale 3:1 prieš Senegalą, o One More Time per stadiono garso sistemą nuskambėjo kelis kartus po įvarčių. Rinktinės kitas mačas numatytas Filadelfijoje, kur prancūzai susitiks su Iraku.

    Muzikos industrijoje tokie momentai paprastai pastebimi ir srautinių perklausų statistikoje: dideli sporto renginiai neretai laikinai pakelia pasirinktų kūrinių klausomumą platformose. Prancūzijos atveju tai dar ir simboliškas gestas šalies elektroninės muzikos tradicijai, kuri jau seniai peržengė klubų scenas ir tapo popkultūros dalimi.

  • Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Festivalis, kuriame susitinka muzika ir kosmosas

    2026 metais Paryžiaus apylinkėse vykęs „Cercle“ festivalis šiemet išsiplėtė iki trijų dienų ir, organizatorių teigimu, tapo didžiausiu per visą renginio istoriją. Skelbiama, kad kasdien jis sutraukė maždaug po 20 000 lankytojų, o bendra atmosfera priminė ne vien elektroninės muzikos renginį, bet ir kultūros bei mokslo parodą.

    Vienas ryškiausių šių metų akcentų – pirmą kartą įgyvendintas bendras projektas su Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Organizatoriai pabrėžė, kad tai buvo ne reklaminė partnerystė, o programos bendraautorystė, kai kosmoso institucijos prisidėjo prie turinio ir edukacinių patirčių.

    Scenos tarp lėktuvų ir raketų

    Renginio erdve tapo Musée de l’Air et de l’Espace teritorija šalia Paryžiaus Le Buržė oro uosto. Šis 1919 metais įkurtas aviacijos ir kosmoso muziejus laikomas vienu seniausių ir žinomiausių pasaulyje, o jo kolekcijoje – daugiau nei 150 orlaivių, taip pat palydovai, raketos, varikliai ir kiti istoriją iliustruojantys eksponatai.

    Tarp „Ariane“ raketų, „Concorde“ ir didžiulio „Airbus A380“ festivalis pastatė tris scenas, kuriose pasirodė Eric Prydz, Röyksopp, ARTBAT, Ben Böhmer, Monolink, Michael Bibi, Adriatique ir kiti. Tokia aplinka tapo ne tik dekoracija, bet ir renginio tapatybės dalimi – muzika buvo sąmoningai įkomponuota į aviacijos ir kosmoso kontekstą.

    ESA į festivalį atvežė mokslą

    Greta koncertų programa buvo papildyta atskira „CUPOLA“ zona – kupolo formos erdve, kurioje vyko astronautų ir mokslininkų pranešimai bei diskusijos apie kosmoso tyrimus. Čia lankytojai galėjo išgirsti, kaip skirtingoje atmosferoje keičiasi garso sklidimas ir kodėl, pavyzdžiui, Marse žmogus garsus galėtų suvokti kitaip nei Žemėje.

    „Marse skirtingi garso dažniai sklinda nevienodu greičiu, todėl jie mus pasiekia skirtingu vėlavimu, o Žemėje taip nevyksta“, – sakė vienas ESA mokslininkų.

    Ši kryptis atspindi platesnę ESA komunikacijos tendenciją: kosmoso agentūros vis dažniau ieško ne tik formalių pranešimų, bet ir kultūrinių formatų, kurie pasiektų jaunesnes auditorijas. Festivalis šiuo atveju tapo platforma, kur emocinė patirtis ir mokslinis pasakojimas veikia vienu metu.

    Simbolinis startas iš TKS ir artistų įspūdžiai

    Vienu simboliškiausių momentų tapo festivalio atidarymas, įgarsintas Prancūzijos ESA astronautės Sophie Adenot sveikinimu, įrašytu iš Tarptautinės kosminės stoties. Organizatoriai tai pristatė kaip išskirtinį bandymą sujungti elektroninės muzikos sceną su realia kosmoso misijų kasdienybe.

    Brazilų DJ ir prodiuserė ANNA, pasirodžiusi „Concorde“ scenoje, teigė, kad vieta pakeitė ir jos seto sprendimus. Ji priminė, kad karjerą pradėjo dar paauglystėje tėvo klube, o šiandien kuria bei remiksuoja tarptautinio lygio atlikėjams ir vis dažniau eksperimentuoja su ambient, meditatyvia muzika.

    „Kai rinkausi kūrinius, kuriuos grosiu, planas buvo vienoks, bet galiausiai viskas pasikeitė. Ši vieta prašosi kažko kitokio, platesnio ir ypatingesnio“, – sakė ANNA.

    „Cercle“ per dešimtmetį išaugo iš idėjos filmuoti DJ pasirodymus išskirtinėse pasaulio vietose į tarptautinį reiškinį, kuriam didelę auditorijos dalį atnešė „Youtube“ platformoje publikuojami vaizdo įrašai. 2026 metų festivalis parodė, kad šis formatas evoliucionuoja dar toliau – į renginį, kuriame vienoje erdvėje susijungia koncertas, audiovizualinis šou ir gyvas mokslo populiarinimas.

  • „Daft Punk“ narys Thomas Bangalter pristato naują albumą Mirage: baletas 16 šokėjų

    „Daft Punk“ narys Thomas Bangalter pristato naują albumą Mirage: baletas 16 šokėjų

    Praėjus penkeriems metams po „Daft Punk“ išsiskyrimo, vienas garsiausio elektroninės muzikos dueto narių Thomas Bangalter tęsia ryškų posūkį į akademinę sceną. Prancūzų kompozitorius paskelbė apie naują leidinį Mirage – Ballet For 16 Dancers, kuris pasirodys 2026 metais birželio 5 dieną.

    Naujasis darbas pristatomas kaip platus ir atmosferiškas elektroninio minimalizmo kūrinys, sukurtas baletui. Bangalter muziką komponavo bendradarbiaudamas su choreografu Damienu Jalet ir šiuolaikinio meno kūrėju Kōhei Nawa, o projektas orientuotas į scenos judesio kaitą ir nuotaikų virsmus.

    Kryptis po „Mythologies“

    Bangalter solo kūryboje jau buvo aiškiai parodęs, kad po „Daft Punk“ laikotarpio nebijo keisti formos ir žanro. 2023 metais pasirodęs jo albumas Mythologies nustebino tuo, kad elektroninę šokių muziką pakeitė ilgos trukmės klasikinė kompozicija, artima baroko ir šiuolaikinio minimalizmo estetikai.

    Mirage tęsia šią kryptį, tačiau grįžta prie elektroninės kalbos, tik šį kartą ji pajungta baleto dramaturgijai. Tokie projektai tampa vis dažnesni ir platesnėje muzikos industrijoje, kur kompozitoriai bei prodiuseriai ieško erdvių, kur muzika veikia ne vien kaip albumo formatas, bet ir kaip sceninis pasakojimas.

    Ne tik albumas, bet ir renginys

    Kartu su albumo anonsu Bangalter pranešė ir apie didelės apimties įtraukų renginį, numatytą 2026 metais birželio 20 dieną Art Basel mugės metu Šveicarijoje. Skelbiama, kad tai bus instaliacija Warehouse Artefacts, jungianti muziką ir vizualų meną.

    Projektą papildys Vokietijos prodiuserio Rampa didžėjaus pasirodymas bei menininko Julian Charrière vizualinė dalis. Organizatoriai šį sumanymą apibūdina kaip patirtį, kuri taikosi į muzikos ir šiuolaikinio meno sandūrą, kur svarbi ne vien klausymo, bet ir erdvinė, jutiminė patirtis.