Tag: Elektroninė prekyba

  • UOKiK skyrė „Allegro“ beveik 55 mln zlotų baudą dėl klaidinančių „žalių“ pažadų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) skyrė „Allegro“ beveik 55 mln zlotų baudą, nusprendusi, kad bendrovė klaidino klientus ekologiniais pažadais.

    Kaip teigiama, įmonė skatino rinktis „Allegro One“ pristatymą, žadėdama, kad už kas 10 atsiimtų siuntų bus pasodintas vienas medis. Tačiau, UOKiK vertinimu, realybėje tai veikė kitaip.

    Institucija nustatė, kad dalis medžių augo jau anksčiau, o kai kurie apskritai taip ir nebuvo pasodinti. Be to, sodinimai esą buvo planuojami pagal prognozes, o vėliau medžiai „priskiriami“ konkretiems klientams.

    UOKiK taip pat kritikavo, kad vartotojai nebuvo pakankamai aiškiai informuojami apie papildomas sąlygas, kurias reikėjo įvykdyti, kad medis būtų pasodintas arba priskirtas klientui.

    Neužteko vien atsiimti 10 siuntų

    UOKiK nurodo, kad vien fakto, jog klientas atsiėmė 10 siuntų, nepakako. Visos siuntos turėjo būti pristatytos gavėjui per vienerius kalendorinius metus.

    Nuo 2024 metų sausio atsirado dar vienas reikalavimas: klientas per nustatytą laiką turėjo parengti medžiui skirtą dedikaciją.

    Tačiau, kaip skelbia UOKiK, ilgą laiką tokios dedikacijos įrašyti nebuvo įmanoma, nes atitinkama funkcija „Allegro One“ skydelyje buvo išjungta.

    Bauda padalyta į dvi dalis

    Bendra bauda siekia 54 mln 728 tūkst. zlotų. UOKiK ją išskyrė į dvi dalis pagal nustatytas praktikas.

    Už teiginius, leidusius manyti, kad surinkus 10 siuntų bus pasodintas naujas medis, skirta 29 mln 852 tūkst. zlotų bauda. Už, institucijos vertinimu, nepakankamai aiškų informavimą apie papildomas sąlygas – dar 24 mln 876 tūkst. zlotų.

    UOKiK vadovas Tomasz Chróstny pabrėžė, kad „žalios“ deklaracijos turi būti tikros, konkrečios ir patikrinamos, antraip jos gali klaidinti vartotojus ir tapti vadinamojo greenwashingo pavyzdžiu.

    Po padidinamuoju stiklu – ir kitos įmonės

    Institucija primena, kad „Allegro“ nėra vienintelė bendrovė, sulaukusi priekaištų dėl galimai nesąžiningų ekologinių deklaracijų.

    UOKiK nurodo, kad nuo 2025 metų su greenwashingu susiję kaltinimai buvo pareikšti ir kitoms įmonėms, tarp jų – DHL, DPD, InPost, „Bolt“, „Tchibo“, „Zara“ bei „L’Oréal Polska“.

    Pasak institucijos, ši istorija rodo, kad aplinkai draugišką įvaizdį kuriantys pažadai įmonėms gali kainuoti brangiai, jei už jų nestovi aiškūs ir patikrinami veiksmai.

  • Portugalijos vartotojų gynėjai įspėja: dalis „Black Friday“ nuolaidų – tik iliuzija

    Portugalijos vartotojų gynėjai įspėja: dalis „Black Friday“ nuolaidų – tik iliuzija

    Artėjant „Black Friday“, Portugalijoje vartotojų organizacija DECO PROteste perspėja: dalis „nuolaidų“ gali būti apgaulingos, o kai kurie produktai prieš akcijas kainavo mažiau.

    Kaip skelbia „Euronews“, organizacija lapkričio 2–3 dienomis patikrino keturių didžiųjų prekybininkų internetines parduotuves – „Auchan“, „El Corte Inglés“, „Euronics“ ir „FNAC“ – ir teigia radusi pažeidimų, susijusių su kainų mažinimo taisyklėmis.

    Pasak DECO PROteste atstovo Nuno Pais de Figueiredo, Portugalijoje galioja aiški nuostata: nuolaida turi būti skaičiuojama nuo mažiausios kainos, taikytos per paskutines 30 iš eilės einančių dienų iki kainos sumažinimo pradžios.

    Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į dažną schemą, kai likus savaitei ar dešimčiai dienų iki „Black Friday“ kainos pakeliamos, o vėliau reklamuojama tariama nuolaida, kuri realiai pirkėjui nesuteikia jokio sutaupymo.

    Kaip, anot DECO, „nuolaidos“ tampa apgaulingos

    DECO PROteste teigia pastebėjusi atvejų, kai į akcijas įtrauktos prekės iki jų pradžios buvo parduodamos pigiau. Tokiais atvejais reklaminė kaina su „nuolaida“ gali būti net didesnė už ankstesnę.

    Vienas pavyzdys – „FNAC“ lapkričio 2 dieną „Black Friday“ kampanijoje nurodytos „Samsung“ belaidės ausinės už 249,99 euro. Organizacijos teigimu, toje pačioje internetinėje parduotuvėje spalio 12–18 dienomis jos kainavo 199,99 euro, t. y. 50 eurų mažiau.

    Dar viena praktika, kuri, pasak vartotojų gynėjų, gali klaidinti pirkėjus – nuolaidų lyginimas su gamintojo ar tiekėjo rekomenduojama kaina (PVPR). Tokia palyginimo bazė gali sudaryti įspūdį, kad sutaupoma daugiau, nei iš tiesų.

    DECO primena, kad prekybininkai privalo aiškiai parodyti naują kainą ir mažiausią anksčiau taikytą kainą, o procentinė nuolaida – neprivaloma.

    Kur kreiptis ir kaip nepermokėti per išpardavimus

    Jei pirkėjas įtaria klaidinančią reklamą, jis gali pateikti skundą per oficialią parduotuvės skundų knygą arba kreiptis į DECO PROteste ar Portugalijos rinkos priežiūros instituciją ASAE.

    DECO PROteste ragina pirkėjus prieš išpardavimus apsispręsti, ko konkrečiai ieškoma, ir stebėti kainas dar iki akcijų. Organizacijos atstovas taip pat pataria atsargiai vertinti pasiūlymus, kurie atrodo „per geri, kad būtų tiesa“.

    „Black Friday“ šiemet vyksta lapkričio 27 dieną, tačiau dalis prekybininkų akcijas pradeda dar mėnesio pradžioje, pratęsdami jas į „Black Week“ ar „Cyber Monday“ kampanijas.

  • ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    Pietryčių Azijos šalys pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninę prekybą regione – nuo mokėjimų iki duomenų perdavimo per sienas.

    Ministrai šeštadienį Maniloje pasirašė Skaitmeninės ekonomikos pagrindų susitarimą (Digital Economy Framework Agreement), skelbia „Euronews“. Tai pirmasis atskiras, teisiškai įpareigojantis ASEAN dokumentas, skirtas būtent skaitmeninei ekonomikai.

    Susitarimas turėtų įsigalioti 2027 metų gegužę – praėjus 180 dienų po pasirašymo – ir pakeisti 2019 metais bloko priimtą elektroninės prekybos susitarimą, nurodė Singapūro prekybos ministerija.

    Dokumentas atsirado tuo metu, kai e. prekyba ir skaitmeninės paslaugos Pietryčių Azijoje sparčiai auga, tačiau verslui vis dar tenka prisitaikyti prie skirtingų taisyklių kiekvienoje šalyje.

    Kas keisis verslui

    Susitarimu siekiama didinti elektroninių sąskaitų, siuntimo dokumentų ir elektroninių parašų pripažinimą. Tikslas – sumažinti popierizmą ir palengvinti tarptautines procedūras.

    Taip pat numatyta gerinti skirtingų valstybių mokėjimo sistemų suderinamumą, kad įmonėms būtų paprasčiau atsiskaityti su tiekėjais ir gauti lėšas iš užsienio klientų.

    Be to, susitarimas nustato taisykles komercinių ir finansinių duomenų perdavimui per sienas. Kartu siekiama riboti reikalavimus bendrovėms šiuos duomenis laikyti tik vietoje, pabrėžė Singapūro prekybos ministerija.

    Išimtys dėl privatumo ir saugumo

    Singapūro ministro pirmininko pavaduotojas Gan Kim Yong teigė, kad išliks išimtys, skirtos spręsti privatumo, verslo konfidencialumo ir nacionalinio saugumo klausimus.

    Pasak jo, šalims taip pat bus palikta galimybė judėti skirtingu tempu – priklausomai nuo to, kaip sparčiai jos diegia skaitmenines sistemas ir infrastruktūrą.

    Iki 5 mlrd. dolerių įgyvendinimui

    Azijos plėtros bankas šeštadienį paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas – iki 2030 metų pritraukti iki 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų) viešojo ir privataus finansavimo, kad susitarimas būtų įgyvendintas.

    Lėšos būtų skirtos skaitmeninei infrastruktūrai, tarpvalstybiams mokėjimams, tapatybės patvirtinimo internetu sprendimams, taip pat kibernetinio saugumo stiprinimui.

    Gan Kim Yong pripažino, kad derybas komplikavo skirtingas šalių „skaitmeninis pasirengimas“. Dabar vyriausybės identifikuoja projektus, susijusius su mokėjimais, skaitmeninėmis tapatybėmis ir elektroniniais prekybos dokumentais, kurie galėtų būti parengti iki susitarimo įsigaliojimo.

    Sparčios skaitmeninės ekonomikos augimo prognozės taip pat stiprina spaudimą suvienodinti taisykles: „Google“, „Temasek“ ir „Bain & Company“ prognozuoja, kad sandorių apimtis pagrindiniuose regiono skaitmeniniuose sektoriuose šiemet pasieks 368 mlrd. JAV dolerių (333 mlrd. eurų), o iki 2035 metų viršys 1 trln. JAV dolerių (905 mlrd. eurų).

    Singapūro verslo federacijos vadovas Kok Ping Soon, kurio žodžius citavo prekybos ministerija, pabrėžė, kad galutinis sėkmės matas bus tai, kaip pokyčius realiai pajus įmonės.

  • Generatyvinis DI taps „naujais vartais“ į pirkinius: kaip agentai keis apsipirkimą ir mokėjimus

    Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau vadinamas naujais „vartais“ į apsipirkimą – idėja paprasta: vietoje to, kad pats žingsnis po žingsnio ieškotumėte prekės, lygintumėte pasiūlymus ir galiausiai apmokėtumėte pirkinius, šią grandinę galima perduoti DI agentui.

    Tokį modelį – agentinę prekybą – aptaria „DlaHandlu.pl“ publikuotas interviu su „Visa“ atstovu Mateuszu Oleksy. Anot jo, DI šiandien dažniausiai naudojamas informacijai gauti ar produktams surasti, tačiau kitas etapas būtų autonomiškesnis: vartotojas nurodo biudžetą, pristatymo terminą ir pageidavimus, o agentas pats inicijuoja pirkimą pagal iš anksto sutartas taisykles.

    Pokytis gali apimti visą apsipirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo. DI agentas galėtų vienu metu peržvelgti skirtingus šaltinius, palyginti kainas, prieinamumą ir pristatymo sąlygas, o tuomet pereiti prie mokėjimo, jei vartotojas tam suteikęs leidimą.

    Kartu auga ir reikalavimai skaidrumui: kuo agentas savarankiškesnis, tuo svarbiau, kad žmogus aiškiai žinotų, kokius duomenis agentas naudoja, galėtų riboti jo veiksmus ir prireikus atšaukti sutikimus.

    Platformų ir e. parduotuvių vaidmuo keisis

    Interviu pabrėžiama, kad agentinė prekyba gali sumažinti tradicinių paieškos sistemų, programėlių ir didžiųjų prekyviečių reikšmę kaip vietos, kur vartotojas pats pradeda ir užbaigia pirkimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos dings – veikiau keisis jų vaidmuo ir būdas, kaip pasiekiami jose sukaupti pasiūlymai.

    Vietoje įprasto naršymo per kelis puslapius, užklausų rašymo ir dešimčių rezultatų peržiūros, dalį darbo perimtų agentas, kuris žino vartotojo kriterijus ir gali ieškoti paraleliai skirtinguose kanaluose. Autonominių pirkimų perėjimas, pasak pašnekovo, turėtų vykti palaipsniui.

    Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali likti vieta, kur pateikiama pasiūla, tačiau pirkėjas ne visada naudosis jų sąsaja tiesiogiai. Kita kryptis – pačių platformų kuriami agentiniai sprendimai, kurie leistų joms išlaikyti pozicijas kaip vienam pagrindinių apsipirkimo „interfeisų“.

    Patogumas prieš kontrolę: kodėl svarbūs duomenys

    Agentinė prekyba žada patogumą: užuot atlikę daug veiksmų (paieška, rekomendacijų tikrinimas, palyginimas, krepšelis, pristatymo duomenys, apmokėjimas, siuntos sekimas), vartotojai vis dažniau tiesiog suformuluotų užduotį agentui.

    Tačiau tekste akcentuojama, kad didesnė autonomija nebūtinai reiškia geresnę patirtį. Nurodoma, jog „Visa“ tyrime JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip viena svarbiausių sąlygų įvardijama duomenų kontrolė: dauguma respondentų teigė, kad ji jiems svarbi, o nemaža dalis be tokios kontrolės agentu nesinaudotų.

    Pasitikėjimą, kaip teigiama interviu, lems balansas: agentas taupo laiką, bet žmogus pats nusprendžia, kiek laisvės jam suteikti – pavyzdžiui, kada sprendimus būtina patvirtinti rankiniu būdu, o kada agentas gali veikti savarankiškai.

    Lojalumas prekės ženklams ir nauji reikalavimai pardavėjams

    Agentui ieškant „geriausio varianto“, kyla klausimas, ar tai nepakenks vartotojų lojalumui prekės ženklams. Interviu pabrėžiama, kad agentas nebūtinai sieks mažiausios kainos – jis optimizuos pirkimą pagal kriterijus, kuriuos nustatys žmogus: kainą, pristatymo greitį, kokybę, grąžinimo politiką ar konkrečią mėgstamą markę.

    Vis dėlto nurodoma, kad dalis įmonių tokios tarpininkavimo grandies baiminasi. Remiantis „Adyen“ „2026 EMEA Research“, 38 proc. Lenkijos įmonių nerimauja, jog DI kaip pirkimų tarpininkas gali silpninti tiesioginį ryšį su klientu ir mažinti lojalumą.

    Pardavėjams tai reiškia naują praktinę užduotį: pasiūlymai turi būti suprantami ne tik žmogui, bet ir agentui. Tekste akcentuojama, kad produktų informacija, kaina, prieinamumas, pristatymo ir grąžinimo sąlygos turi būti išsamios, aktualios ir „mašiniškai perskaitomos“, kad agentas galėtų teisingai palyginti pasiūlymus.

    Mokėjimų saugumas: kas turės atpažinti agentą

    Atskira tema – mokėjimai ir saugumas. Interviu teigiama, kad bazinės technologijos jau egzistuoja ir nereikia visko kurti nuo nulio: minimos tokios priemonės kaip tokenizacija, passkeys ir rizikos vertinimo mechanizmai mokėjimų tinkle.

    Naujovė ta, kad sistema turės atpažinti ne tik vartotoją, bet ir jo vardu veikiantį agentą: susieti jį su konkrečiu sutikimu ir patikrinti, ar mokėjimas atitinka nustatytus limitus bei taisykles. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kad mokėjimas būtų saugus, bet ir kad būtų aišku, kas jį inicijuoja ir kokiu pagrindu.

    Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje kartu su bankais buvo testuojamas pasirengimas tokioms DI inicijuojamoms transakcijoms, o PKO Bank Polski ir mBank įvardijami tarp pažangiausių bankų Europoje šioje srityje.

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

  • ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    ES nuo lapkričio 1 dienos apmokestins visas siuntas: ką tai reikš pirkėjams ir kainoms

    Kas keičiasi nuo lapkričio 1 dienos?

    Europos Sąjunga nuo lapkričio 1 dienos įveda 2 eurų tvarkymo mokestį visoms į ES patenkančioms siuntoms. Jis taikomas nepriklausomai nuo prekės vertės ir skirtas padengti muitinės patikrinimų bei administravimo sąnaudas.

    Šis mokestis papildo anksčiau įvestą 3 eurų rinkliavą mažos vertės siuntoms iki 150 eurų. ES institucijų teigimu, priemonių prireikė dėl sparčiai augančių pigių siuntų srautų, daugiausia iš Kinijos.

    Kas mokės ir kur keliaus pinigai?

    Numatoma, kad mokestį sumokės elektroninės prekybos platformos, pardavėjai arba vežėjai, o jį surinks visos 27 ES valstybės narės. 75 proc. surinktų lėšų bus pervedama į ES biudžetą, o likę 25 proc. liks nacionaliniuose biudžetuose.

    ES pareigūnai aiškina, kad siekiama dviejų tikslų: suvienodinti konkurencines sąlygas ir kompensuoti neproporcingai dideles sąnaudas, kurias muitinėms sukuria e. komercijos siuntų tikrinimas.

    „Muitų logika yra vienodos konkurencinės sąlygos: visos į ES patenkančios prekės turi sumokėti pagrįstą mokestį. Tvarkymo mokesčio logika – padengti kontrolės kaštus, nes e. komercija muitinėms kainuoja neproporcingai daug“, – sakė ES pareigūnas.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams ir kainoms?

    Nors formaliai mokestis nukreiptas platformoms ar logistikos grandinei, praktikoje jis gali atsispindėti galutinėje kainoje. Mažos vertės pirkiniams keli papildomi eurai sudaro reikšmingą dalį sumos, todėl tikėtina, kad dalis pirkėjų keis įpročius.

    ES skaičiuoja, kad net ir po priemonių kasdien į bloką vis dar patenka apie 5 000 000 siuntų. Komisija nurodo, kad 2024 metais 91 proc. tokių siuntų buvo atkeliaujančios iš Kinijos, o tai didina spaudimą Europos mažmenininkams.

    Kodėl ES griežtina kontrolę?

    ES institucijos pabrėžia, kad problemos siejamos ne tik su konkurencija, bet ir su produktų sauga bei atitiktimi taisyklėms. Dalis prekių, parduodamų per tarptautines prekyvietes, neatitinka ES reikalavimų, o atsakomybės grandinė neretai būna miglota.

    Dėl to Europos Komisija yra pasiūliusi griežtesnį požiūrį, kai už neatitiktį visada būtų aiškiai atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas ES. Pastaraisiais metais taip pat skelbtos sankcijos ir tyrimai dėl pavojingų ar neteisėtų produktų, siejamų su „Temu“, „Shein“ ir „AliExpress“ prekyba.

    Įvestos rinkliavos ES vertinamos kaip tarpinis sprendimas iki 2028 metų, kai planuojama paleisti naują informacinių technologijų muitinės sistemą. Tikimasi, kad ji leis efektyviau apdoroti augančius srautus ir greičiau identifikuoti rizikingas siuntas.

  • Juodieji išpardavimai startuoja anksčiau: „Breuninger.com“ skelbia Black Month ir nuolaidas

    Artėjant lapkričiui, kai daugelis pirkėjų planuoja didžiuosius metų pirkinius, prabangios mados e. parduotuvė „Breuninger.com“ paskelbė pradedanti Black Month kampaniją. Ji žymi tendenciją, kuri pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje: Black Friday vis dažniau virsta ne vienos dienos, o kelių savaičių išpardavimų sezonu.

    „Breuninger.com“ nurodo, kad pirmasis pasiūlymas numato 35 eurų nuolaidą užsakymams, kurių vertė siekia bent 175 eurus. Tokie ankstyvi skatinimai skirti pirkėjams, kurie garderobą atnaujina dar iki lapkričio pabaigos, ieško drabužių žiemai ar dovanų šventėms.

    Vis dažniau akcijos išskaidomos etapais, kad pirkėjai turėtų daugiau laiko palyginti kainas ir suplanuoti biudžetą. Rinkos stebėtojai pažymi, kad ilgėjantis išpardavimų laikotarpis mažina vienos dienos pirkimo spaudimą, tačiau kartu skatina dažniau tikrinti pasiūlymus ir grįžti į parduotuvę kelis kartus.

    Black Month vietoje vienos dienos

    Pasak „Breuninger.com“, Black Month laikotarpiu planuojami keli išpardavimų etapai ir papildomos akcijos dizainerių bei prabangos segmentui. Tokia schema įprasta tarptautinėms platformoms, kurios pirkėjams siūlo ne vieną bendrą nuolaidą, o trumpus, aiškiai apibrėžtus pasiūlymų langus.

    Ruošiantis žiemos sezonui, populiariausi pirkiniai paprastai būna šilti paltai, vilnoniai megztiniai, avalynė ir aksesuarai, taip pat apranga kelionėms bei slidinėjimui. Šventiniu laikotarpiu pirkėjai dažnai renkasi universalius, lengviau išmainomus pirkinius, pavyzdžiui, skareles, diržus ar dovanų korteles.

    Trumpa prabangos išpardavimo fazė

    Parduotuvė taip pat skelbia apie riboto laiko PRIVATE LUXURY SALE etapą, kurio metu numatoma iki 30 proc. nuolaida atrinktiems prabangos prekės ženklams. Akcijos laikotarpis įvardijamas nuo spalio 30 dienos iki lapkričio 1 dienos, o nuolaidai pritaikyti reikės įvesti kodą.

    Tokios trumpos, kelių dienų kampanijos dažnai taikomos tam, kad pirkėjai greičiau priimtų sprendimą, o prekės būtų išparduodamos ribotais kiekiais. Vartotojų teisių specialistai primena prieš perkant įvertinti grąžinimo sąlygas, pristatymo terminus ir palyginti kainas, ypač jei nuolaidos taikomos su minimalia krepšelio suma.

    Ką verta pasitikrinti prieš perkant

    Per išpardavimų sezoną svarbiausia iš anksto nusistatyti biudžetą ir turėti aiškų pirkinių sąrašą, kad nuolaidos nevirstų impulsyviais sprendimais. Taip pat verta pasitikrinti galutines pristatymo kainas, mokesčius, prekių dydžių lenteles ir tai, ar nuolaida netaikoma tik ribotoms kategorijoms.

    Didėjant pirkimams internetu, auga ir kainų dinamika: tos pačios prekės kaina per kelias dienas gali keistis, todėl pirkėjai vis dažniau stebi pasirinktus modelius iš anksto. Būtent dėl to Black Month tipo kampanijos tampa patrauklios tiems, kurie nori apsipirkti ramiau, nelaukdami vienos konkrečios dienos.

  • Lenkijos „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų skolintą kapitalą: plečia automobilių dalių platformą Europoje

    Lenkijos „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų skolintą kapitalą: plečia automobilių dalių platformą Europoje

    Lenkijoje įkurta internetinė automobilių dalių platforma „Autofixer“ pritraukė 3 mln. eurų vadinamosios rizikos skolos finansavimą. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs plėtrai Europoje, platformos tobulinimui ir komandos augimui.

    Finansavimą suteikė investicijų bendrovė „Orbit Capital“, dirbanti su augimo stadijos įmonėmis ir teikianti tiek skolos, tiek nuosavo kapitalo sprendimus. Rizikos skola dažniausiai pasirenkama tuomet, kai įmonei reikia papildomo kapitalo spartesniam augimui, bet norima išvengti esamų akcininkų dalies praskiedimo.

    Kas yra rizikos skola?

    Rizikos skola paprastai suteikiama sparčiai augančioms įmonėms, kurios jau turi aiškų verslo modelį ir augančias pajamas, tačiau siekia greičiau investuoti į plėtrą. Skirtingai nei naujas akcijų paketas, toks finansavimas leidžia pritraukti lėšų neperleidžiant dalies kontrolės investuotojams.

    Tokio tipo sandoriuose itin svarbūs įmonės pinigų srautai, augimo tempas ir gebėjimas aptarnauti skolą. „Autofixer“ teigia, kad 2026 metų eigoje pasiekė teigiamą mėnesinį EBITDA rodiklį, o tai paprastai laikoma vienu iš signalų, jog įmonė gali stabiliau finansuoti veiklą.

    Kokią problemą sprendžia „Autofixer“?

    Bendrovės kuriamos paslaugos idėja remiasi praktiška problema: internetu įsigyti tinkamą automobilio detalę dažnai sudėtinga. Net to paties modelio automobiliuose skirtingais gamybos metais ar komplektacijose naudojamos skirtingos dalys, o vizualiai panašūs komponentai ne visada būna tarpusavyje suderinami.

    „Autofixer“ jungia transporto priemonės duomenis su dalių katalogais, tiekėjų pasiūla ir istorine informacija apie ankstesnius suderinamumo atitikimus. Įmonė nurodo, kad automatizavimui naudoja ir dirbtinį intelektą, kuris padeda struktūruoti aprašymus bei dalių numerius ir taip sumažinti netinkamos prekės pasirinkimo riziką.

    „Vairuotojui neteisingos detalės pirkimas reiškia ne tik grąžinimą. Tai reiškia, kad remontas vėluoja, o paiešką tenka pradėti iš naujo“, – sakė „Autofixer“ vadovas Szymon Jezierski.

    Plėtra Europoje ir augimo skaičiai

    Pasak bendrovės, per pirmus dešimt 2026 metų mėnesių platformoje apdorota daugiau nei 840 000 užsakymų, o iki metų pabaigos tikimasi peržengti 1 000 000 ribą. Įmonė skaičiuoja, kad 2026 metais pajamos gali siekti apie 52 mln. eurų, o iki šiol šiemet sugeneruota apie 41 mln. eurų.

    Plėtros kryptimi artimiausiu metu įvardijama Čekija, kur pardavimų pradžia, bendrovės teigimu, numatoma per maždaug mėnesį. Taip pat planuojama toliau investuoti į technologiją, kuri vairuotojus detalių pasirinkimo procese vestų aiškiais žingsniais, ir kurti automobilio eksploatacijai skirtą programėlę.

    „Finansavimas iš „Orbit Capital“ suteikia resursų kitam augimo etapui: investuosime į platformos gerinimą, komandos plėtrą ir įėjimą į naujas Europos rinkas“, – teigė Szymon Jezierski.

    „Autofixer“ buvo įkurta 2021 metais, o komandą sudaro ir verslininkai, anksčiau dirbę su elektroninės prekybos projektais Lenkijoje. Bendrovė pabrėžia, kad patirtis e. prekybos mastelio didinime ir logistikos valdyme padeda greičiau augti ir automobilių dalių segmente.

  • „Notino“ atveria flagmaną Varšuvoje: kodėl didžiausioje rinkoje lažinasi už fizines parduotuves?

    Europos grožio prekių mažmenininkė „Notino“ atidaro naują flagmanų parduotuvę Varšuvoje, prekybos centre Złote Tarasy. Bendrovė pabrėžia, kad šis žingsnis yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiama gerinti pirkėjų patirtį ir internete, ir fizinėse erdvėse. Įmonė taip pat akcentuoja, kad Lenkija jai yra didžiausia rinka pagal apyvartą.

    „Notino“ skelbia, kad Varšuvos lokacija papildo jau veikiančių fizinių parduotuvių tinklą Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Bendrovės teigimu, plėtra didžiuosiuose miestuose padeda stiprinti ryšį su pirkėjais, kurie nori prekes pamatyti gyvai, palyginti ir išbandyti. Tokia kryptis atliepia pastarųjų metų mažmeninės prekybos tendenciją, kai elektroninė prekyba vis dažniau derinama su fiziniais kontakto taškais.

    Omnikanalė strategija keičia pirkimą

    Varšuvos flagmanas kuriamas pagal omnikanalės prekybos principus, kai e. prekyba ir fizinė parduotuvė veikia kaip viena sistema. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai gali atrasti produktus internete, vėliau juos apžiūrėti gyvai, o patikusį krepšelį užbaigti bet kuriame kanale. Toks modelis dažnai mažina grąžinimų riziką ir didina pasitikėjimą, ypač kalbant apie kvapus ir kosmetiką, kur svarbus individualus pojūtis.

    „Lenkija sudaro 15 proc. mūsų apyvartos ir yra didžiausia rinka, todėl pozicijų stiprinimas čia yra strateginis prioritetas“, – sakė „Notino“ bendravadovas Bartosz Kliś.

    Ką žada Varšuvos flagmanas

    „Notino“ teigimu, naujoje erdvėje lankytojai ras kvapų, makiažo, odos ir plaukų priežiūros produktus, o pati parduotuvė sukurta taip, kad skatintų atradimą. Žadama ir nišinių kvapų zona, taip pat įvairių regionų parfumerijos kryptys bei „Notino Collection“ asortimentas. Tokia koncepcija atspindi rinkos pokyčius, kai pirkėjai vis dažniau ieško išskirtinių, mažiau masinių pasirinkimų.

    „Nors „Notino“ pirmiausia yra internetinis prekybininkas, fizinių parduotuvių tinklas yra svarbi kliento patirties dalis“, – sakė „Notino“ mažmeninės prekybos direktorė Justyna Derdzikowska.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad parduotuvė atliks ir praktinę funkciją – taps užsakymų atsiėmimo tašku, taip mažinant pristatymo laukimo laiką. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi Europoje, nes pirkėjai tikisi greitesnio prekių gavimo ir daugiau pasirinkimo, kaip atsiimti ar grąžinti siuntas. „Notino“ pažymi, kad be plėtros rinkose, kuriose jau veikia, įmonė investuoja ir į šalis, kur anksčiau neturėjo fizinių parduotuvių.

  • „Shein“ plečia logistikos centrą prie Vroclavo: po ES muitų pokyčių žada dar tūkstančius darbo vietų

    Kinijos e. prekybos platforma „Shein“ pranešė plečianti Europos logistikos centrą netoli Vroclavo. Bendrovė teigia, kad 2026 metais šiame objekte sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar kelis tūkstančius žmonių.

    Plėtra siejama su pasikeitusiu reguliavimu Europos Sąjungoje: nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES nebetaikoma ilgą laiką galiojusi muitų lengvata siuntoms, kurių vertė iki 150 eurų, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Pokytis aktualus tiek siuntoms iš Kinijos, tiek iš kitų ne ES rinkų.

    Vienas pagrindinių sprendimo tikslų – suvienodinti konkurencijos sąlygas ES veikiančioms įmonėms ir ne Bendrijoje įsikūrusiems pardavėjams. Iki šiol mažos vertės siuntos dažnai pasiekdavo pirkėjus be muitų, todėl už ES ribų veikiančios platformos galėjo išlaikyti mažesnes kainas.

    Lenkija tampa e. prekybos logistikos tašku

    Pasikeitus taisyklėms, e. prekybos platformoms tampa mažiau patrauklu siųsti pavienes mažos vertės siuntas tiesiai pirkėjams. Vietoje to vis dažniau pasirenkamas modelis, kai prekės iš anksto atgabenamos į didelius sandėlius ES viduje, o vėliau paskirstomos regiono klientams.

    Dėl geografinės padėties, išvystytos kelių infrastruktūros ir didelės sandėliavimo pasiūlos Lenkija per pastaruosius metus sustiprino pozicijas kaip vienas svarbiausių e. prekybos logistikos centrų regione. Šią kryptį renkasi ne tik „Shein“ – rinkoje aktyviai ieškoma didelių sandėlių plotų, o dalis įmonių plečia jau turimas bazes.

    Kokių specialistų ieškos „Shein“

    „Shein“ nurodo, kad daugiausia naujų darbuotojų reikės logistikos, tiekimo grandinės valdymo ir sandėlio operacijų srityse. Tarp prioritetinių krypčių minimos muitinės procedūros, projektų valdymas, kelių transportas, duomenų ir kaštų analizė bei pirkimų funkcijos.

    Sandėlio operacijų komandoms planuojama samdyti žmones, kurie dirbtų su atsargų valdymu, inventorizacija ir kokybės užtikrinimu. Taip pat numatomos pozicijos darbuotojų saugos ir aplinkosaugos srityse, nuostolių prevencijoje, automatikos sistemų priežiūroje bei procesų optimizavime.

    Įmonė taip pat akcentuoja technologinę centro pusę: teigiama, kad objekte naudojami robotizuoti užsakymų komplektavimo sprendimai ir automatizuotos rūšiavimo linijos, leidžiančios sparčiau apdoroti didelius siuntų srautus. Tokia automatizacija tampa viena ryškiausių tendencijų Europos e. prekybos sandėliuose, kur svarbiausi rodikliai – greitis, klaidų mažinimas ir kaštų kontrolė.

    „Per pastaruosius ketverius metus veiklą Žemutinėje Silezijoje išplėtojome iki vieno svarbiausių „Shein“ logistikos centrų pasaulyje. Mūsų augimo mastas ir tempas rodo, kokį svarbų vaidmenį Lenkija įgijo „Shein“ veikloje Europoje“, – sakė „Shein“ atstovas Lenkijoje Michałas Kania.

    Bendrovė taip pat tikina, kad plėtra turi platesnį poveikį vietos verslams: su „Shein“ veikla siejama tiek tiekimo, tiek paslaugų grandinė, o dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvauja kaip partneriai. „Shein“ primena, kad Lenkijos rinkoje veikia nuo 2022 metų, kai pradėjo siūlyti vietinę svetainės ir programėlės versiją.