CP v2

Tag: Elektroninė prekyba

  • Į parduotuvę nebereikės: „ChatGPT“ parodys, kaip ant jūsų atrodys drabužiai ir aksesuarai

    „ChatGPT“ plečia apsipirkimo internete galimybes ir pristato funkciją, kuri gali pakeisti įprastą drabužių pasirinkimo procesą. Vartotojai gali įkelti savo nuotrauką ir paprašyti DI vizualizuoti, kaip ant jų galėtų atrodyti pasirinktas drabužis ar aksesuaras.

    Naujoji galimybė integruojama į apsipirkimo rezultatų aplinką kaip atskiras mygtukas „Try On“. Idėja paprasta: vietoj spėjimo pagal modelio nuotraukas ar dydžių lenteles vartotojas gauna personalizuotą vaizdinį įvertinimą.

    Kaip veikia virtuali „pasimatavimo“ funkcija?

    Norint išbandyti virtualią „pasimatavimo“ funkciją, pakanka įkelti asmenukę arba viso ūgio nuotrauką. Tuomet, pasirinkus prekę iš paieškos rezultatų, „ChatGPT“ sugeneruoja vaizdą, kuriame matoma, kaip drabužis galėtų atrodyti ant konkretaus žmogaus.

    Platforma leidžia įkelti ir paties drabužio nuotrauką, pavyzdžiui, ekrano kopiją iš el. parduotuvės. Tuomet galima paprašyti parodyti tą konkretų drabužį ant savęs, net jei jis nėra pateiktas sistemos siūlomų prekių sąraše.

    Naujos funkcijos ir ribos

    „OpenAI“ nurodo, kad šios galimybės remiasi vaizdų generavimo ir redagavimo modeliu, skirtu geriau atkurti apšvietimą, tekstūras ir tiksliau vykdyti instrukcijas. Praktikoje tai reiškia, kad DI siekia natūraliau suderinti drabužį su vartotojo poza ir nuotraukos apšvietimu.

    Kartu atsirado ir funkcija „Favorites“, leidžianti patinkančias prekes išsisaugoti vienoje vietoje ir prie jų grįžti vėliau. Toje pačioje bibliotekoje gali būti saugomi ir sugeneruoti virtualios peržiūros vaizdai.

    Vis dėlto tokios vizualizacijos nėra tas pats, kas realus pasimatavimas. Rezultatas priklauso nuo nuotraukos kokybės, pozos, apšvietimo, o taip pat nuo to, kiek tiksliai DI atkuria audinio kritimą ir realius dydžius.

    Konkurencija su „Google“ ir auganti tendencija

    Virtualaus pasimatavimo sprendimai rinkoje nėra naujiena: panašias galimybes anksčiau pristatė „Google“, o dalis mados prekybininkų jau kurį laiką testuoja skaitmeninius įrankius grąžinimų mažinimui. Pagrindinis tikslas yra sumažinti nusivylimą gavus prekę ir tiksliau pataikyti į vartotojo lūkesčius.

    Tokios DI funkcijos yra platesnės tendencijos dalis, kai apsipirkimas vis labiau pereina į paieškos ir asistento pokalbio formatą. Vartotojai gali aprašyti norimą stilių, progą ar biudžetą ir gauti pasiūlymus, o vizualizacija tampa papildomu argumentu prieš paspaudžiant pirkimo mygtuką.

    Augant šių įrankių populiarumui, vis daugiau dėmesio skiriama ir privatumo klausimams. Kadangi funkcijai reikalingos asmeninės nuotraukos, vartotojams svarbu įvertinti, kaip jos apdorojamos, kiek laiko saugomos ir kokios nustatymų parinktys leidžia riboti jų naudojimą.

  • „OpenAI“ paleido ChatGPT virtualią matavimosi kabiną: štai ką būtina žinoti prieš keliant savo nuotrauką

    „OpenAI“ paleido ChatGPT virtualią matavimosi kabiną: štai ką būtina žinoti prieš keliant savo nuotrauką

    „OpenAI“ pranešė apie naujas ChatGPT funkcijas, skirtas apsipirkimui internete: virtualią drabužių pasimatavimo galimybę ir patikusį prekių sąrašą, kurį galima išsisaugoti vėlesniam laikui. Naujovės diegiamos globaliai ir remiasi naujausia vaizdų generavimo technologija, kuri geriau perteikia audinių tekstūrą bei apšvietimą.

    Virtualus pasimatavimas leidžia pamatyti, kaip drabužis ar aksesuaras atrodytų ant konkretaus žmogaus. Tam reikia įkelti savo nuotrauką, dažniausiai tinkamiausia yra daryta iš priekio, o tuomet pasirinkti dominančią aprangos detalę iš paieškos rezultatų arba iš savo turimos ekrano kopijos.

    Naudotojams taip pat siūloma patogesnė prekių „įkvėpimų“ tvarkymo funkcija: rastus variantus galima išsaugoti programėlėje ir prie jų grįžti vėliau. Ta pati vieta paprastai kaupia ir sugeneruotus pasimatavimo vaizdus, todėl lengviau lyginti skirtingus derinius ir priimti sprendimą ne iš karto.

    Kaip veikia pasimatavimas

    Funkcija sukurta taip, kad pirkimo kelias būtų kuo trumpesnis: nuo idėjos iki konkrečių pasiūlymų. ChatGPT gali ieškoti drabužių pagal tekstinį aprašymą, pagal įkeltą nuotrauką ar net pagal ekrano kopiją iš elektroninės parduotuvės, o tuomet pateikti vizualizaciją, kaip pasirinktas daiktas atrodytų ant jūsų.

    Praktikoje rezultatų kokybė labiausiai priklauso nuo įkeltos nuotraukos: apšvietimo, aprangos prigludimo, kūno padėties ir to, ar matosi visa figūra. „OpenAI“ akcentuoja, kad atnaujintas vaizdų generavimo modelis turėtų tiksliau atkartoti detales, ypač audinio faktūrą ir kritimą.

    Pagrindinė rizika: privatumas

    Didžiausias klausimas, susijęs su šia funkcija, išlieka duomenų sauga, nes pasimatavimui būtina įkelti asmeninę nuotrauką. Vartotojams svarbu pasitikrinti paskyros nustatymus, nes kai kuriais atvejais įkeltas turinys gali būti naudojamas modelių tobulinimui, jei ši parinktis nėra išjungta.

    Ekspertai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja įkelti kuo mažiau jautrių duomenų: vengti nuotraukų, kuriose matomi identifikuojantys fonai, dokumentai ar kiti asmeninę informaciją atskleidžiantys objektai. Jei tikslas yra įvertinti stilių, dažnai pakanka neutralaus fono ir aiškaus, gerai apšviesto kadro.

    Kodėl „OpenAI“ to reikia

    Šis žingsnis rodo, kad „OpenAI“ ieško tvirtesnės vietos e. prekybos grandinėje, kur dirbtinis intelektas gali tapti ne tik pokalbių asistentu, bet ir pirkinių paieškos bei sprendimų priėmimo įrankiu. Bendrovė anksčiau bandė įvairius komercinius scenarijus, o dabar akcentas krypsta į patogesnį produktų atradimą ir išsaugojimą.

    Rinka tuo pat metu juda panašia kryptimi: vizualinė paieška, rekomendacijos ir virtualus pasimatavimas tampa vis dažnesnėmis funkcijomis, nes jos mažina grąžinimų tikimybę ir taupo laiką. Pavyzdžiui, „Google“ pastaraisiais metais taip pat plėtė virtualaus pasimatavimo sprendimus paieškoje, todėl konkurencija dėl pirkėjo dėmesio vis labiau persikelia į patogumą ir pasitikėjimą.

  • „Lietuvos paštas“ Alytuje atidarė naują logistikos centrą: žada greitesnes siuntas ir daugiau paštomatų

    „Lietuvos paštas“ Alytuje sujungė iki šiol atskirai veikusius siuntų ir logistikos padalinius ir persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. Bendrovė teigia, kad šis žingsnis turėtų paspartinti siuntų skirstymą, o darbuotojams sudaryti patogesnes darbo sąlygas.

    Naujojo Alytaus logistikos centro plotas siekia beveik 1 000 kvadratinių metrų. Patalpos pritaikytos tiek kurjerių ir laiškininkų darbui, tiek intensyvesniems skirstymo procesams, kurie pastaraisiais metais auga dėl elektroninės prekybos plėtros.

    „Atvertas naujas siuntų skirstymo centras Dzūkijos sostinėje leis geriau tvarkyti augančius siuntų srautus ir greičiau pristatyti siuntinius šio regiono gyventojams“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą tampa būtinos keičiantis klientų įpročiams, vis dažniau renkantis siuntas atsiimti paštomatuose. Bendrovės vertinimu, modernizuotas centras turėtų didinti darbo našumą ir mažinti vėlavimų riziką piko laikotarpiais.

    „Investuodami į bendrovės tinklo infrastruktūrą, siekiame ne tik efektyvesnių procesų, bet ir patogesnės kasdienės darbo aplinkos kolegoms“, – sakė „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Alytaus logistikos centre dirba apie 40 darbuotojų, tarp jų – laiškininkai, LP EXPRESS kurjeriai, logistikos ir skirstymo operatoriai bei specialistai. Alytaus miesto ir rajono gyventojus aptarnauja 14 laiškininkų, o dar 13 kurjerių rūpinasi siuntų paėmimu ir pristatymu į paštomatus platesniame regione.

    LP EXPRESS tinklas Alytaus regione pastaruoju metu plečiamas atsižvelgiant į didėjančius srautus. „Lietuvos paštas“ skelbia, kad per metus per paštomatus pristatytų siuntų skaičius šiame regione augo beveik 28 proc., todėl didinamas paštomatų talpumas ir diegiami nauji įrenginiai.

    Vien šiais metais Alytuje pastatyti du nauji ir išplėsti keturi esami paštomatai, papildomai įrengiant 130 siuntų dėžučių. Iš viso mieste veikia 11 LP EXPRESS paštomatų, artimiausiu metu planuojama plėtra Simne, o kitais metais paštomatas turėtų atsirasti ir Dauguose.

    Pokyčius sveikina ir savivaldybė, akcentuodama miesto vaidmens augimą logistikos grandinėje. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad didesnis ir modernesnis centras reiškia ne tik patogesnę kasdienybę darbuotojams, bet ir greitesnį paslaugų teikimą regiono gyventojams.

    „Lietuvos paštas“ nurodo, kad šalyje paslaugos teikiamos per 163 pašto skyrius, mobilųjį laiškininkų tinklą ir paštomatų infrastruktūrą Baltijos šalyse. Bendrovė teigia siekianti, kad siuntų pristatymas būtų patogus tiek gyventojams, tiek verslui, o didžiausias dėmesys artimiausiais metais bus skiriamas tinklo efektyvumui ir prieinamumui.

  • ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    2004 metų lūžis Europoje

    2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt valstybių, o Bendrija išsiplėtė iki 25 narių. Daugeliui jų tai reiškė ne tik politinį grįžimą į Vakarų erdvę, bet ir labai praktišką pokytį verslui: atviresnes rinkas, aiškesnes taisykles ir lengvesnę prekybą.

    Įstojimas suteikė prieigą prie bendrosios rinkos, kurioje veikia vienodi standartai ir laisvas prekių judėjimas. Įmonėms tai sumažino administracinę naštą ir leido greičiau plėstis į kitas šalis, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

    Kaip bendroji rinka augina įmones

    Latvijoje įsikūrusi „MADARA Cosmetics“ yra vienas pavyzdžių, kaip po įstojimo atsiradęs pasitikėjimas ir platesnė rinka padėjo galvoti tarptautiniu mastu. Įmonė pradėjo nuo nedidelės komandos ir vietinių žaliavų, o vėliau išsiplėtė į didžiąsias Europos rinkas.

    Verslui itin svarbu tai, kad kosmetikos sektoriuje galioja vienodesnis reguliavimas visoje ES. Tai reiškia mažiau skirtingų reikalavimų etiketėms, sudėčiai ir atitikčiai, todėl eksportas tampa paprastesnis, o įmonės gali daugiau investuoti į produktų kūrimą ir plėtrą.

    „Būdami ES dalimi nuo pirmos dienos, mes nuo pat pradžių kūrėme įmonę su globaliu mąstymu“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

    Prie augimo prisidėjo ir elektroninė prekyba, leidžianti mažesnėms įmonėms pasiekti pirkėjus be brangios fizinės plėtros. Pastaraisiais metais Vakarų Europoje ryškėja didesnė paklausa vadinamajai švariai kosmetikai, tačiau kartu vartotojai tikisi ir aiškiai pagrįsto veiksmingumo.

    Žalioji transformacija atvėrė naują nišą

    Čekijoje veikianti saulės energetikos produktų didmenininkė „Raylyst Solar“ rodo kitą tendenciją: augimą skatina žalioji ekonomika ir spartėjanti energetikos transformacija. Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje didina saulės modulių ir susijusios įrangos poreikį, o bendroji rinka palengvina prekių judėjimą.

    Įmonė pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas ir procedūrų supaprastinimas leidžia greičiau aptarnauti klientus skirtingose šalyse. Be to, bendra rinka didina darbo jėgos mobilumą, todėl įmonėms paprasčiau samdyti specialistus iš kitų ES valstybių.

    Praėjus 20 metų po didžiausios ES plėtros, matyti ilgalaikė kryptis: sumažėję prekybos kaštai, labiau susietos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės mažesnėms šalims auginti tarptautinius prekės ženklus. Tuo pačiu ES plėtra tęsėsi ir vėliau, o diskusijos dėl naujų narių rodo, kad bendrosios rinkos patrauklumas išlieka didelis.

  • Lenkiją užlieja klastotės: per pusmetį sulaikyta 13,5 mln prekių, DI keičia kovos taisykles

    Lenkijoje klastotų prekių srautai auga, o muitinės ir mokesčių tarnybų statistika rodo, kad problema tampa nebe pavienė, o sisteminė. Finansų ministerijos duomenimis, 2025 metais aptikta 6,6 mln suklastotų prekių, kurių deklaruojama vertė siekė apie 155 mln eurų, tai yra 167 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Dar iškalbingesnė 2026 metų pradžia: per pirmąjį pusmetį sulaikyta 13,5 mln vienetų, kurių vertė įvertinta maždaug 55 mln eurų. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau prekių nei per visus 2025 metus, nors bendra vertė buvo mažesnė.

    Kokios klastotės dominuoja?

    Didžiausią dalį pagal vertę 2026 metų pirmąjį pusmetį sudarė laikrodžių, juvelyrikos ir galanterijos klastotės. Šiai grupei priskirtų sulaikytų prekių vertė siekė apie 36 mln eurų, tai yra beveik du trečdaliai visos aptiktos sumos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien statistika neatsako, ar augimas labiau susijęs su išaugusia prekyba klastotėmis, ar su efektyvesniais patikrinimais. Praktikoje dažniausiai veikia abu veiksniai, o dalis rinkos, tikėtina, išlieka nematoma oficialiose suvestinėse.

    Klastotės keliasi į internetą

    Spartėjanti elektroninė prekyba klastotojams supaprastino kelią iki pirkėjo, ypač kai prekės platinamos per tarptautines platformas ir siuntos keliauja mažais paketais. Dėl to daugiau dėmesio skiriama ne tik sienų kontrolei, bet ir platformų pareigoms prižiūrėti, kas parduodama jų ekosistemose.

    Europos Komisija 2026 metų liepą skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą už įsipareigojimų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pažeidimus, susijusius su rizikų vertinimu ir ribojimu, įskaitant nelegalias, nesaugias ir klastotas prekes. Tai signalas visam sektoriui, kad klastočių prevencija vertinama kaip sisteminė vartotojų ir rinkos apsaugos dalis.

    DI tampa nauju ginklu

    Kovos pusėje vis dažniau pasitelkiamas DI, kuris iš nuotraukų gali identifikuoti smulkias detales, medžiagų struktūras ar gamybos ypatumus, kurių žmogus plika akimi nepastebi. Autentiškumo tikrinimo bendrovė „Entrupy“ nurodo, kad remiasi daugiau nei 90 mln etaloninių vaizdų baze, o vidutinis patikros laikas esą trunka trumpiau nei minutę.

    „Vien tik aptiktų klastočių statistika neleidžia vienareikšmiškai pasakyti, ar augimą lemia rinka, ar tarnybų efektyvumas. Greičiausiai reikšmingi abu veiksniai, o aptikti atvejai tėra ledkalnio viršūnė“, – sakė Wojciechas Biernackis iš Grant Thornton Legal.

    Augant apimtims, klastočių žala vertinama plačiau nei vien prarasti pardavimai. Įmonėms tai reiškia didesnes išlaidas prekės ženklo apsaugai, intelektinės nuosavybės gynimui, papildomoms patikroms ir klientų aptarnavimui, kai pirkėjai susiduria su nekokybiška produkcija.

    „Pasekmės toli peržengia prarastas pajamas. Klastotės mažina įmonių pelningumą, silpnina prekių ženklų vertę ir verčia didinti išlaidas intelektinės nuosavybės apsaugai, todėl mažiau lėšų lieka plėtrai ir inovacijoms“, – sakė Krzysztof Kośmider, „Accenture“ vadovas Lenkijoje.

    Tarptautinis kontekstas rodo, kad problema nėra vien Lenkijos. OECD vertinimu, pasaulinė klastotų prekių rinka siekia beveik 500 mlrd Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 460 mlrd eurų, o pramonės ataskaitos rodo augantį poreikį greitoms patikroms, ypač prabangos segmente.

    Vis dėlto net ir technologijoms stiprėjant, klastotės išlieka greitai prisitaikanti rinka: pardavėjai keičia aprašymus, nuotraukas, siuntimo maršrutus ir naudoja trumpalaikes paskyras. Dėl to institucijos ir platformos vis dažniau kalba apie kompleksines priemones, kuriose derinami patikrinimai, duomenų analizė ir atsakomybės didinimas visoje tiekimo grandinėje.

  • Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Žyma „Made in Uzbekistan“ vis dažniau matoma ant vis įvairesnių prekių – nuo tekstilės ir tradicinių amatų iki elektronikos, buitinės technikos bei maisto produktų. Uzbekistano įmonės plečia gamybą ir vis aktyviau pereina nuo paprasto gamintojo vaidmens prie atpažįstamų prekių ženklų kūrimo.

    Šį posūkį sustiprina bendra pramonės ir eksporto plėtra. Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais pramonės gamyba augo 6,8 proc., o eksportas šoktelėjo 24 proc. ir siekė apie 29 mlrd. eurų.

    Vietinių prekių reputacija keičiasi

    Ryškiausiai pokytis matomas kūrybinių industrijų sektoriuje, kuriame vietiniai dizaineriai formuoja naują kokybės ir identiteto standartą. Platforma ir parduotuvė „Teplo Store“ pradėjo nuo vietinių kūrėjų mugių 2018 metais, o vėliau išaugo į nuolatinę erdvę, festivalius ir internetinę prekybą.

    Šiandien parduotuvė pristato apie 100 dizainerių, o festivaliai suburia iki 150 dalyvių, iš viso per platformą yra praėję daugiau nei 200 kūrėjų. Viena iš įkūrėjų Charos Kamalova sako, kad per kelerius metus pasikeitė ir pirkėjų požiūris į vietoje pagamintas prekes.

    „Dabar tapo savotiškai madinga palaikyti vietinius prekių ženklus“, – sakė Charos Kamalova.

    Anot jos, anksčiau Uzbekistane pagaminti produktai dažnai buvo siejami arba su tradiciniais amatais, arba su pigiais masinės gamybos gaminiais. Nepriklausomi dizaineriai padėjo sukurti trečią kategoriją, paremtą idėja, pateikimu ir kokybe.

    Tradicinis meistriškumas išlieka svarbia tapatybės dalimi, tačiau jis vis dažniau pritaikomas šiuolaikiniams produktams. Dizainerė Gulnoza Jo‘rayeva daugiau nei 12 metų dirba su adras audiniu ir natūraliu šilku, o jos veikla nuo namų gamybos išaugo iki atstovavimo septyniose vietose Uzbekistane.

    Gamyboje dalyvauja jauni dizaineriai, siuvėjos ir menininkai, o didelė proceso dalis išlieka rankų darbo ir paremta tradicinėmis technikomis. Paklausa plečiasi ir už šalies ribų – produkcija siunčiama į įvairias valstybes, o klientai teiraujasi dėl plėtros į kitas vietoves.

    Kelias į užsienį: galimybės ir barjerai

    Kai kurie prekių ženklai jau bando paklausą užsienyje. „Teplo Store“ pusmečiui buvo atidariusi laikino formato parduotuvę Londono Soho rajone ir dalyvavo Londono dizaino bienalėje, taip tiesiogiai pristatydama Uzbekistano kūrėjų darbus tarptautiniams pirkėjams.

    „Matėme žmones iš viso pasaulio, ne tik Londono gyventojus, ir jų susidomėjimas buvo labai didelis“, – sakė Charos Kamalova.

    Prie eksporto prisideda ir skaitmeniniai kanalai: internetinės platformos leidžia pirkėjams už Uzbekistano ribų įsigyti vietinių kūrėjų produkciją, o tarptautinės elektroninės prekybos aikštelės atveria papildomus kelius skirtingų sektorių gamintojams. Vis dėlto perėjimas nuo vietinės gamybos prie tarptautinės prekybos reikalauja logistikos, muitinės procedūrų, dokumentacijos ir sertifikavimo žinių.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad šie procesai ypač sudėtingi nepriklausomiems kūrėjams, kurių stiprybė – dizainas ir gamyba, bet ne tarptautinė prekyba. Panašūs iššūkiai būdingi ir kitiems sektoriams: prezidento Shavkato Mirziyoyevo pristatytoje eksportuotojų apklausoje 40 proc. respondentų nurodė sunkumus ieškant užsienio pirkėjų.

    Toje pačioje apžvalgoje 36 proc. įmonių teigė susiduriančios su prisitaikymu prie tarptautinių standartų ir sertifikavimo reikalavimų, 37 proc. – su eksporto finansavimo instrumentų trūkumu, o 33 proc. – su informacijos, rinkodaros ir prekių ženklo kūrimo kompetencijų spragomis.

    Valstybės planas: daugiau eksporto, daugiau prekių ženklų

    Rugpjūtį per prezidento atvirą dialogą su verslu paskelbtos priemonės turėtų sumažinti dalį kliūčių ir paskatinti nacionalinių prekių ženklų eksportą. Tarp planų – „Export Navigator“ sistema, skirta padėti įmonėms žengti į užsienio rinkas ir greičiau susigaudyti konkurencijos, muitų, sertifikavimo bei logistikos reikalavimuose.

    Taip pat ketinama atrinkti 100 didesnį eksporto potencialą turinčių produktų ir suteikti jiems tikslinę pagalbą. Numatomos iki 43 000 eurų subsidijos nacionalinių prekių ženklų reklamai užsienyje ir produktų pritaikymui tarptautiniams reikalavimams.

    Skelbiama, kad būtų kompensuojama pusė išlaidų, susijusių su užsienio prekių ženklodaros specialistų pasitelkimu, taip pat dalis sandėliavimo ir pardavimų kaštų prekyvietėse. Be to, konsultacijoms dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose planuojama skirti paramą, padengiant 80 proc. paslaugų kainos, kaip dalį maždaug 860 mln. eurų eksporto skatinimo paketo.

    Uzbekistano verslui tai yra bandymas įtvirtinti naują etapą, kai vietinė kilmė neapsiriboja vien tradiciniais amatais, o apima ir modernią gamybą, dizainą bei sparčiai augančias vartojimo prekių kategorijas. Artimiausias išbandymas – ar daugiau gamintojų pavyks paversti vietoje pagamintas prekes prekių ženklais, atpažįstamais ir už Uzbekistano ribų.

  • Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    83 mlrd. eurų šešėlinė rinka

    Į Europos Sąjungą patenkančių klastočių mastas išlieka didžiulis: vertinama, kad beveik 5 proc. importuojamų prekių yra padirbtos. Tai kasmet kainuoja teisėtai veikiančiam verslui dešimtis milijardų eurų, o nuostoliai jau siejami su maždaug 83 mlrd. eurų suma.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši rinka seniai peržengė prabangių rankinių ar laikrodžių ribas. Klastotės vis dažniau aptinkamos kasdienėse kategorijose, kurios tiesiogiai veikia vartotojų saugumą ir sveikatą.

    Uostuose ieškoma „paslėptų“ klastočių

    Ispanijos Alikantės uoste pareigūnai kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF ir Ispanijos muitine tikrina jūrinius konteinerius, ieškodami padirbtų prekių. Tokie patikrinimai atliekami todėl, kad klastotės dažnai gabenamos sumaišytos su legaliomis siuntomis ir vizualiai atrodo įtikinamai.

    Pasak pareigūnų, neteisėta prekyba vis labiau primena gerai sustyguotą tarptautinį verslo modelį, kuriame išnaudojamos logistikos grandinės, elektroninė prekyba ir siuntų skaidymas į mažesnes partijas.

    Didžiausia grėsmė – ne piniginei

    Ekspertai įspėja, kad didžiausią pavojų kelia ne vien finansiniai nuostoliai, o rizika saugai. Ypač problematiškos automobilių detalės, nes padirbti komponentai gali būti nepraėję jokių privalomų bandymų, o gedimo kaina kelyje gali būti kritinė.

    Be automobilių dalių, klastojami ir elektronikos gaminiai, vaistai bei maisto produktai. Tokiose kategorijose pavojus gali būti sunkiai pastebimas iki tol, kol įvyksta incidentas, o žala gali paliesti ne vien pirkėją, bet ir jo aplinką.

    Institucijos pabrėžia ir kitą aspektą: pirkdami klastotes vartotojai neretai netiesiogiai finansuoja organizuotą nusikalstamumą. Pareigūnai sieja šias pajamas su platesniais nusikaltimais, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, todėl ragina atsargiai vertinti neįtikėtinai pigius pasiūlymus.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą, kilmės dokumentus, garantijos sąlygas ir neįprastai mažą kainą. Kuo rizikingesnė prekės kategorija, tuo svarbiau rinktis oficialius tiekėjus, nes suklastoto gaminio pasekmės gali būti negrįžtamos.

  • Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholmo „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų: kuria pirkimo pasą DI valdomai prekybai

    Stokholme įsikūręs startuolis „eComID“ pritraukė 14,6 mln. eurų pradinės investicijos (seed) etapui. Bendrovė teigia kurianti vadinamąjį pirkimo pasą – tapatybės ir pirkėjo konteksto sluoksnį, kuris padėtų elektroninei prekybai tiksliau personalizuoti pasiūlymus naudojant DI.

    Investicijų etapui vadovavo „Systemiq Capital“, prisidėjo „Regeneration.VC“, „Course Corrected“, „Stadium“ ir ankstesnis investuotojas „CapitalT“. Strateginiu investuotoju išliko „H&M Group“, pirmąkart į startuolį investavusi 2023 metais.

    Kas yra pirkimo pasas

    „eComID“ idėja remiasi tuo, kad net pažangios e. parduotuvės dažnai turi labai mažai informacijos apie pirkėją, ypač pirmojo apsilankymo metu. Įprastai matomas tik krepšelis ar naršymo istorija, bet ne tokie dalykai kaip dydis, tinkamumas, stiliaus pomėgiai ar grąžinimų įpročiai.

    Startuolis sako, kad pirkimo pasas leistų pirkėjui „neštis“ aktualų kontekstą per kelis susietus prekės ženklus. Šį kontekstą esą naudoja „eComID“ DI agentas „Vera“, kuris gali padėti parinkti dydį, vykdyti pokalbiu paremtą paiešką ir pateikti labiau pritaikytas rekomendacijas tiesiog pačių prekės ženklų svetainėse.

    „DI be konteksto visada pradeda nuo nulio. Geriausia apsipirkimo patirtis turėtų priminti parduotuvę, kuri jau žino, kaip padėti“, – sakė „eComID“ bendraįkūrėjas ir vadovas Oscaras Rundqvistas.

    Skaičiai ir partneriai

    Pasak bendrovės, nuo starto 2024 metais „eComID“ pradėjo dirbti su daugiau nei 60 prekės ženklų ir kas mėnesį pasiekia apie 20 mln. pirkėjų. Startuolis taip pat teigia, kad iki šiol augo neturėdamas specialios pardavimų ar rinkodaros komandos.

    „eComID“ skelbia, kad pirkėjai, naudojantys sprendimą, vidutiniškai patiria 30 proc. mažesnį prekių grąžinimų lygį, o prekės ženklai mato apie 10 proc. didesnę konversiją. Mados ir avalynės segmente grąžinimai laikomi viena brangiausių e. prekybos problemų, todėl dydžių parinkimas ir tikslesnės rekomendacijos tampa strategine investicijų kryptimi.

    Tarp įvardijamų partnerių – COS, „J.Lindeberg“, „Axel Arigato“, NN07, „Peak Performance“, „Haglöfs“, „Asket“ ir „Stadium“. Bendrovė taip pat nurodo, kad yra sertifikuota pagal ISO/IEC 27001:2022, atitinka SOC 2 Type 2 reikalavimus ir laikosi BDAR.

    Kam bus naudojamos investicijos

    Gautą kapitalą „eComID“ planuoja skirti plėtrai į naujas tarptautines rinkas, pirkimo paso diegimo spartinimui ir dydžių bei prekių atradimo funkcijų gilinimui. Taip pat numatoma stiprinti komandą ir infrastruktūrą, kad sprendimas galėtų aptarnauti daugiau pasaulinių prekės ženklų.

    Investuotojai pabrėžia, kad personalizavimas tampa vis labiau susietas su konteksto kokybe: be patikimų duomenų apie pirkėjo poreikius DI rekomendacijos lieka apytikslės. „eComID“ statymas yra paprastas: jei pirkėjas sutinka dalintis kontekstu, parduotuvės gali mažinti grąžinimus ir gerinti patirtį nuo pirmo apsilankymo.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.

  • ES skyrė „AliExpress“ 550 mln eurų baudą: kodėl dėl klastočių ir pavojingų prekių taikomos naujos taisyklės

    Europos Sąjunga Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skyrė 550 mln eurų baudą. Pasak ES institucijų, platforma neįgyvendino pakankamų priemonių, kad veiksmingai sumažintų klastočių, pavojingų ir iš nelegalių šaltinių kilusių prekių pasiūlą.

    Bauda skirta remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris didžiosioms interneto platformoms numato griežtesnes pareigas valdant rizikas ir užtikrinant vartotojų saugumą. ES vertinimu, vien formalaus taisyklių deklaravimo nepakanka, jei realiai nepasiekiami apčiuopiami rezultatai mažinant pažeidimus.

    Kas kliuvo reguliuotojams?

    ES pareigūnai nurodė, kad „AliExpress“ taikomos neteisėtų prekių aptikimo ir šalinimo sistemos nebuvo pakankamai efektyvios. Kritika siejama su tuo, kad ilgą laiką platformoje esą buvo galima rasti įtartinų prekių, įskaitant suklastotą aprangą, rizikingą kosmetiką ir nesaugius žaislus.

    Reguliuotojų vertinimu, tokiose situacijose svarbu ne tik reaguoti į vartotojų ar teisių turėtojų pranešimus, bet ir aktyviai užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams. Tai apima pardavėjų patikros stiprinimą, rizikingų kategorijų kontrolę ir greitesnį neteisėto turinio šalinimą.

    „AliExpress“: bauda neproporcinga

    Platforma su sprendimu nesutinka ir teigia, kad bauda neatspindi jos vykdomų sisteminių patobulinimų. Bendrovė pabrėžė, jog pastaruoju metu ėmėsi proaktyvių veiksmų, skirtų kovai su klastotėmis ir nesaugiais produktais.

    „Nesutinkame su šiandienos sprendimu ir neproporcinga bauda, kuri tinkamai neatspindi mūsų sistemos bei reikšmingų, proaktyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“, – sakė „AliExpress“.

    Šis sprendimas laikomas signalu visoms didelėms e. prekybos ir skelbimų platformoms, kad ES vis griežčiau vertins realų atitikties lygį, o ne vien deklaracijas. Skaitmeninių paslaugų akto praktinis taikymas reiškia, kad platformoms tenka didesnė atsakomybė už tai, kaip greitai ir efektyviai jos užkerta kelią neteisėtai prekybai.

    Skelbiama, kad „AliExpress“ Europoje turi apie 193 mln vartotojų, kurie perka reguliariai arba bent kartais. Tokia auditorija, ES požiūriu, didina ir potencialią žalą, jei rizikingos prekės nėra laiku identifikuojamos bei pašalinamos.