Tag: Elektroninės cigaretės

  • Mokyklos ieško veiksmingesnės prevencijos: kaip stabdyti psichoaktyviųjų medžiagų plitimą

    Mokyklos ieško veiksmingesnės prevencijos: kaip stabdyti psichoaktyviųjų medžiagų plitimą

    Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija susitiko su mokyklų vaiko gerovės komisijų nariais, kad įvertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikas ir prevencijos spragas ugdymo įstaigose. Aptarta, kokie signalai dažniausiai lieka nepastebėti ir kokių priemonių mokykloms realiai reikia, kad reakcija būtų greitesnė.

    Susitikime pabrėžta, kad vis daugiau iššūkių kelia ankstyvėjantis eksperimentavimo amžius ir kintantis vartojamų medžiagų „peizažas“. Mokyklos susiduria ir su tuo, kad dalis naujų produktų yra sunkiau atpažįstami, o rizikingas elgesys neretai persikelia į erdves ar laiką, kuriuos sudėtinga kontroliuoti.

    Kas trukdo suveikti laiku?

    Vaiko gerovės komisijų atstovai akcentavo, kad ankstyvas rizikingo elgesio atpažinimas dažnai tampa sudėtingiausia grandimi. Požymiai gali būti netiesioginiai, o mokyklos bendruomenei tenka atsakingai derinti vaiko saugumą, pagalbos poreikį ir konfidencialumo reikalavimus.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra tėvų įsitraukimas. Susitikime pažymėta, kad daliai tėvų trūksta aiškios informacijos apie priklausomybių požymius, pagalbos kelius ir prevenciją, todėl bendradarbiavimas ne visada būna nuoseklus, ypač kai problema tik pradeda ryškėti.

    Kokios priemonės svarstomos mokyklose?

    Diskusijose aptartos ir papildomos kontrolės priemonės bendrose mokyklų erdvėse, tarp jų vaizdo stebėjimo kameros bei elektroninių cigarečių detektoriai. Dalyviai vertino, kad jos gali padėti greičiau identifikuoti pažeidimus ir operatyviau reaguoti, tačiau pabrėžė, jog vien kontrolė nepakeičia prevencinio darbo.

    Komisija akcentavo, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai kuria ankstyvoji prevencija, nuoseklus švietimas ir emocinio raštingumo ugdymas, kai vaikai mokosi atpažinti rizikas, valdyti stresą ir ieškoti pagalbos. Sutarta, kad didžiausią rezultatą duoda suderintas darbas, kai mokykla, šeima ir pagalbos institucijos veikia kaip viena sistema.

  • Krekenavoje mokiniams – atviras pokalbis apie kvaišalus, priklausomybę ir realias pasekmes

    Paauglystė ir rizikingi pasirinkimai

    Paauglystė dažnai tampa laiku, kai noras pritapti, smalsumas ir emociniai svyravimai skatina išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad šiame amžiuje ypač svarbios ankstyvos, aiškios ir faktais paremtos prevencinės žinutės.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje surengto užsiėmimo metu su mokiniais kalbėta apie kvaišalų keliamą riziką, priklausomybės mechanizmus ir tai, kodėl „vienas kartas“ paaugliui gali turėti didesnę kainą nei suaugusiajam.

    Kodėl paauglių smegenys jautresnės?

    Mokiniams priminta, kad paauglių smegenys dar vystosi, todėl yra jautresnės cheminiams poveikiams. Psichoaktyviosios medžiagos gali trikdyti dėmesį, atmintį, savikontrolę ir sprendimų priėmimą, o tai tiesiogiai atsiliepia mokymosi rezultatams ir kasdieniam funkcionavimui.

    Akcentuota ir tai, kad ankstyvas vartojimas didina tikimybę greičiau pereiti nuo eksperimentavimo prie žalingo vartojimo. Priklausomybė paprastai veikia ne tik elgesį, bet ir emocinę savijautą: gali stiprėti nerimas, dirglumas, prastėti miegas, didėti konfliktų šeimoje bei mokykloje rizika.

    Mitai apie „mažiau kenksmingus“ produktus

    Užsiėmimo metu aptarta, kad dalis paauglių klaidingai vertina elektronines cigaretes ar kitus nikotino produktus kaip „saugesnę“ alternatyvą. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog nikotinas gali skatinti priklausomybę, o įkvepiami aerozoliai dirgina kvėpavimo takus ir gali bloginti savijautą, ypač fizinio krūvio metu.

    Taip pat kalbėta apie apsinuodijimo riziką ir neteisingą vartojimo „kontrolės“ įsivaizdavimą, kai nežinoma produkto sudėtis ar stiprumas. Pabrėžta, kad pavojus didėja, kai medžiagos maišomos tarpusavyje arba vartojamos neaiškiomis aplinkybėmis.

    „Paaugliai dažnai svarsto, ar priklausomybę sunkiau įveikti fiziškai ar psichologiškai, tačiau praktikoje šie dalykai beveik visada persipina“, – sakė Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė.

    Diskusijoje mokiniai aptarė abstinencijos požymius, aiškinosi, ar psichoaktyviosios medžiagos iš tiesų „nuima stresą“, ir kodėl trumpalaikis palengvėjimas neretai virsta ilgalaikiu sunkumu. Daug dėmesio skirta ir klausimui, ar medžiagos visiškai pasišalina iš organizmo nutraukus vartojimą bei kaip tai susiję su savijauta.

    Susitikimo metu nagrinėtos naujų psichotropinių medžiagų atsiradimo priežastys, jų kintanti sudėtis ir platinimo formos. Mokiniai taip pat aptarė, kokiais būdais jaunimas gali būti klaidinamas, kaip slepiamas platinimas ir kodėl kritinis mąstymas tampa vienu svarbiausių „apsaugos įrankių“ kasdienėse situacijose.

    Užsiėmimo pabaigoje akcentuota, kad prevencija neveikia be atviro dialogo. Jauni žmonės turi žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei susiduria su spaudimu, nerimu ar pasiūlymais išbandyti medžiagas, o tėvų, mokyklos ir specialistų bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga mažinant rizikingą elgesį.

  • Pamirškite alkoholį: gydytojas įvardijo 5 įpročius, kurie greičiausiai sendina organizmą

    Kalbant apie tai, kas greitina senėjimą, dažnas pirmiausia pagalvoja apie alkoholį. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai neretai dar labiau kenkia ilgalaikei sveikatai, nes veikia tyliai ir nuosekliai.

    Gydytojas, širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai įvardijo penkias elgsenas, kurių atsisakymas gali padėti lėtinti su amžiumi susijusius pokyčius. Jo akcentas paprastas: senėjimą spartina ne vienas produktas, o pasikartojančios rutinos, kurios blogina medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą ir uždegiminius procesus.

    Rūkymas ir garinimas

    Rūkymas kenkia praktiškai visoms organizmo sistemoms: didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir onkologinių susirgimų riziką. Net ir nedidelis rūkymo intensyvumas siejamas su prastesniais sveikatos rodikliais bei trumpesne gyvenimo trukme.

    Garinimas dažnai pateikiamas kaip mažiau žalinga alternatyva, tačiau nikotinas išlieka priklausomybę kelianti medžiaga, o aerozoliuose gali būti kvėpavimo takus dirginančių junginių. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis poveikis vis dar tiriamas, todėl saugumo iliuzija gali kainuoti brangiai.

    Sėdimas gyvenimo būdas

    Pasak gydytojo, žmogaus kūnas sukurtas judėti, todėl ilgas sėdėjimas darbe 6 ar 8 valandas iš eilės daro įtaką gliukozės apykaitai ir ląstelių energijos gamybai. Net ir sportuojant vakare, pernelyg ilgos nejudrumo atkarpos dienos metu gali „anuliuoti“ dalį naudos.

    Tyrimai rodo, kad dažnesnės trumpos aktyvumo pertraukos, pavyzdžiui, kelių minučių pasivaikščiojimas kas valandą, gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir mažinti bendrą nuovargį. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne tik sportas, bet ir judėjimas per visą dieną.

    Nutukimas ir ypač pilviniai riebalai

    Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbi ne vien svarstyklių rodoma reikšmė, bet ir riebalų pasiskirstymas. Pilvo srityje susikaupęs, vadinamasis visceralinis riebalas, siejamas su didesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos, širdies ligų ir kai kurių vėžių rizika.

    Visceralinis riebalas nėra tik „energijos atsarga“: jis aktyviai dalyvauja hormonų ir uždegimo reguliavime, todėl gali skatinti lėtinį žemo intensyvumo uždegimą. Ilgainiui tai atsispindi ne tik kraujo tyrimuose, bet ir odos, raumenų bei kraujagyslių „biologiniame amžiuje“.

    Lėtinis stresas

    Kalbama ne apie trumpalaikį jaudulį, o apie ilgai trunkantį aukšto lygio stresą, kai žmogus nuolat gyvena įtampoje dėl darbo praradimo, artimojo ligos, finansinių sunkumų ar santykių problemų. Tokiose situacijose ilgiau išlieka padidėjęs kortizolio ir kitų streso hormonų lygis.

    Nuolatinė įtampa gali bloginti miegą, didinti apetitą, skatinti žalingus įpročius ir silpninti imuninę sistemą. Dėl to susidaro uždaras ratas: prastėja savijauta, mažėja fizinis aktyvumas, o tai dar labiau didina stresą.

    Prastas miegas

    Jei miegas nenuoseklus ar per trumpas, organizmas nespėja tinkamai atsigauti, o ilgainiui didėja širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių sutrikimų ir nuotaikos problemų rizika. Miegas svarbus ir dėl to, kad jo metu vyksta audinių atstatymas bei atminties ir emocijų reguliavimo procesai.

    Gydytojai dažnai pabrėžia miego ritmą: svarbu panašiu metu eiti miegoti ir keltis, riboti ekranų šviesą vakare ir vengti stimuliatorių vėlai dieną. Net kelių savaičių miego režimo korekcijos kai kuriems žmonėms pastebimai pagerina energiją, alkio kontrolę ir emocinį stabilumą.

    Nors alkoholis išlieka svarbus rizikos veiksnys daugeliui ligų, šiame sąraše jis nebuvo pagrindinis akcentas. Esminė žinutė paprasta: senėjimą labiausiai spartina kasdienės, ilgai besitęsiančios elgsenos, kurias galima keisti palaipsniui ir nuosekliai.

  • Kėdainiuose stiprinama nepilnamečių prevencija: dronais stebimos erdvės ir dėmesys elektroninėms cigaretėms

    Kėdainiuose stiprinama nepilnamečių prevencija: dronais stebimos erdvės ir dėmesys elektroninėms cigaretėms

    Kėdainiuose šį mėnesį suintensyvintos prevencinės priemonės, skirtos mažinti nepilnamečių rūkymą ir elektroninių cigarečių vartojimą viešosiose vietose. Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai veikė kartu su Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnais.

    Priemonės akcentas – ne vien pažeidimų fiksavimas, bet ir aiškus signalas jaunimui apie elgesio pasekmes, atsakomybę bei saugaus buvimo mieste taisykles. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra didinti sąmoningumą ir skatinti sveikesnius pasirinkimus.

    Elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių išlieka viena opiausių temų daugelyje savivaldybių, nes šie gaminiai dažnai klaidingai laikomi mažiau kenksmingais. Visuomenės sveikatos specialistai nuolat primena, kad nikotinas gali sukelti priklausomybę, o aerosolyje esantys junginiai nėra neutralūs organizmui.

    Prevencinės priemonės metu pasitelkti bepiločiai orlaiviai, kuriais stebėtos Kėdainių miesto viešosios erdvės, kuriose dažniausiai buriuojasi jaunimas. Lygiagrečiai pareigūnai ir savivaldybės specialistai lankėsi parkuose, skveruose bei kitose susibūrimo vietose ir vertino nepilnamečių elgesį.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencinių veiksmų esmė – ankstyvas problemų atpažinimas ir rizikingo elgesio mažinimas, o ne baudimas dėl bausmės. Vis dėlto už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, o bauda gali siekti iki 90 eurų.

    Anot pareigūnų, ilgalaikis rezultatas pasiekiamas tik tada, kai veikia visa grandinė: tėvai, mokykla, bendruomenė ir institucijos. Kėdainiuose akcentuojama, kad saugi viešoji aplinka yra bendras tikslas, todėl apie pastebimas problemas raginama kalbėtis ir reaguoti laiku.