Jungtinės Karalystės valdžia neleido į šalį atvykti mažiausiai septyniems užsienio piliečiams, tarp jų ir europarlamentarui bei keliems kraštutinių dešiniųjų pažiūrų komentatoriams. Kaip skelbiama, sprendimas priimtas prieš gegužės 16 dieną Londone planuotą mitingą, kurį rengia aktyvistas Tommy Robinson.
Britų Vidaus reikalų ministerija atvykimą sustabdė per elektroninio kelionės leidimo sistemą, vadinamą ETA. Ji Jungtinėje Karalystėje pradėta taikyti 2026 metais ir skirta vizų nereikalaujantiems keliautojams, tačiau leidimas gali būti atšauktas, jei pareigūnai nustato riziką viešajam interesui.
Sprendimo priežastys ir fonas
Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood viešai nurodė bendrą motyvą: šių asmenų buvimas šalyje esą nėra palankus viešajam gėriui. Jungtinės Karalystės teisėje tai yra vienas iš pagrindų atsisakyti įleisti asmenį net ir tada, kai formaliai jis atitinka kelionės be vizos sąlygas.
Metropoliteno policija iš anksto perspėjo renginio organizatorius, kad jie bus laikomi atsakingais, jei kalbose bus kurstoma neapykanta ar smurtas. Pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į didelę apkrovą tą pačią dieną: Londone numatyti ir kiti masiniai renginiai, įskaitant demonstraciją, susijusią su palestiniečių Nakbos dienos minėjimu, bei Anglijos taurės finalą Wembley stadione.
Praėjusiais metais analogiškas mitingas sutraukė daugiau nei 100 000 dalyvių, o policija fiksavo 25 sulaikymus ir pranešė apie sužeistus pareigūnus. Dėl šios patirties šiųmetis renginys vertinamas kaip padidintos rizikos, o prevencinės priemonės, pasak pareigūnų, turi užkirsti kelią riaušėms ir neapykantos nusikaltimams.
Kas įvardijami tarp neįleistųjų
Apie draudimą socialiniuose tinkluose pranešė keli viešojoje erdvėje žinomi asmenys, pateikę ir sprendimą patvirtinančias žinutes. Tarp minimų pavardžių yra Lenkijos europarlamentaras Dominik Tarczyński, flamandų politikas Filip Dewinter, taip pat komentatorės Eva Vlaardingerbroek iš Nyderlandų ir Ada Lluch iš Ispanijos.
Dalis jų viešuose pasisakymuose garsėja griežta antiimigracine retorika ir kontroversiškais pareiškimais apie musulmonus bei daugiakultūriškumą. Tarp kraštutinių dešiniųjų aplinkoje paplitusių šūkių minimas ir remigracijos terminas, kurį kritikai, įskaitant žmogaus teisių organizacijas ir dalį tyrėjų, sieja su diskriminacinėmis idėjomis dėl masinio migrantų ir jų palikuonių išsiuntimo.
Į viešą diskusiją įtraukti ir keli JAV veikėjai, teigiantys, kad taip pat negavo leidimo atvykti. Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer konkrečių pavardžių neatskleidė, tačiau pareiškė, kad vyriausybė netrukdys taikiems protestams, o į šalį neįleis tų, kurie, valdžios vertinimu, atvyksta kurstyti smurto.
„Mes neleisime žmonėms atvykti į Jungtinę Karalystę, grasinti bendruomenėms ir skleisti neapykantą mūsų gatvėse“, – sakė Keir Starmer.
Ką tai reiškia praktikoje
Teisiškai toks draudimas nebūtinai reiškia baudžiamąjį persekiojimą: tai administracinis sprendimas dėl sienos kontrolės, grindžiamas rizikos vertinimu. Jungtinės Karalystės praktikoje šis instrumentas taikytas įvairioms kategorijoms asmenų ir ankstesnių vyriausybių laikais, įskaitant tuos, kurie buvo siejami su ekstremizmu ar neapykantos kurstymu.
Ginčas dėl sprendimo greitai peraugo į platesnę diskusiją apie žodžio laisvę. Žmogaus teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje numatyta Žmogaus teisių įstatyme, tačiau kartu leidžiama riboti tam tikrus pasisakymus, kai siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti visuomenės saugumą ar kitų asmenų teises.
Tuo pat metu šalies viešojoje erdvėje aštrėja debatai dėl migracijos politikos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, grynoji migracija 2025 metais, skaičiuojant iki birželio pabaigos, sumažėjo daugiau nei du trečdalius, palyginti su ankstesniais rekordais, o kritikai ir šalininkai šiuos skaičius interpretuoja skirtingai.
Sprendimas neleisti atvykti keliems politiniams veikėjams ir influenceriams greičiausiai taps dar vienu precedentu, kuriame susiduria dvi vertybės: teisė į politinę raišką ir valstybės pareiga užtikrinti viešąją tvarką. Atskirais atvejais tai gali būti apskųsta ar ginčijama, tačiau praktikoje galutinį saugumo rizikos vertinimą sienos kontrolėje paprastai lemia valdžios institucijos.
