Tag: Elektroninis paštas

  • „Komentarų“ portalo „Daidžest“: vietoj naujienų – raginimas patvirtinti el. paštą

    Publikacija su pavadinimu „Дайджест“ iš esmės nėra naujienų tekstas – joje pateikiami tik sistemos pranešimai vartotojams apie prisijungimą ir registraciją.

    Tekste nurodoma, kad prieš tęsiant reikia pasitikrinti elektroninį paštą, nes išsiųstas laiškas su patvirtinimo nuoroda. Kartu kartojami raginimai „užsiregistruoti“ arba „prisijungti“, jei paskyra jau sukurta.

    Likusi turinio dalis skirta ilgoms teisinėms pastaboms: aiškinama apie „COMMENTS“ ir „COMMENTS.UA“ prekės ženklus, cituojamą autorinių teisių apsaugą bei medžiagos naudojimo sąlygas.

    Taip pat pabrėžiama, kad dalis medžiagos gali būti paimta iš interneto, o skiltyje „Daidžest“ pateikiamos informacijos tikslumas gali būti negarantuojamas. Nurodoma, jog turinys skirtas asmenims nuo 21 metų.

  • Raketinės atakos Ukrainoje: gyventojams primenama pasitikrinti el. paštą dėl patvirtinimo laiško

    Pateiktame originaliame tekste nėra jokios patikimos informacijos apie raketines atakas ar karinius įvykius – matoma tik prisijungimo ir registracijos lango ištrauka bei pranešimas vartotojams pasitikrinti el. paštą.

    Tekste nurodoma, kad prieš tęsiant veiksmus platformoje vartotojui buvo išsiųstas laiškas su nuoroda paskyrai patvirtinti, todėl raginama patikrinti savo elektroninio pašto dėžutę.

    Taip pat pateikiamas įspėjimas dėl autorių teisių: teigiama, kad cituojant ar atkuriant medžiagą be aktyvios nuorodos į šaltinį tai būtų laikoma Ukrainos autorių teisių įstatymo pažeidimu.

    Be to, prierašuose pažymima, kad partnerių naujienos publikuojamos kaip pranešimai spaudai, reklaminė medžiaga žymima, o skiltyje „Dайджест“ gali būti informacijos iš interneto, už kurios tikslumą esą neprisiimama atsakomybės.

    Kadangi ši ištrauka nepateikia jokio straipsnio turinio apie „raketines atakas“, parengti faktinės publikacijos šia tema remiantis vien šiuo tekstu neįmanoma.

  • Ukrainiečių portalas vietoje naujienų rodo registraciją: skaitytojus prašo patvirtinti el. paštą

    Pateiktame puslapyje vietoje naujienų turinio rodomas registracijos ir prisijungimo langas bei pranešimas apie būtinybę patvirtinti elektroninį paštą.

    Tekste nurodoma, kad prieš tęsiant reikia pasitikrinti el. paštą – esą vartotojui išsiųstas laiškas su patvirtinimo nuoroda.

    Taip pat matomas standartinis teisinis prierašas apie registruotus prekių ženklus „COMMENTS“ ir „COMMENTS.UA“ Ukrainoje bei įspėjimas dėl autorių teisių.

    Kita prierašo dalis informuoja, kad partnerių naujienos skelbiamos kaip „Press-release“, reklaminė medžiaga yra specialiai pažymima, o skiltis „Digest“ gali talpinti internete rastą informaciją, už kurios tikslumą neatsakoma.

  • Kyjivo metro: keleiviams priminta pasitikrinti el. paštą dėl paskyros patvirtinimo

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • 35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    1991 metų rugpjūčio 17 dieną iš Varšuvos universiteto buvo išsiųstas pirmasis elektroninis laiškas, simboliškai laikomas Lenkijos interneto pradžia. Tuomet žinutė neturėjo aiškaus adresato, o pats ryšys buvo labiau eksperimentas nei revoliucija, kuri netrukus pakeis kasdienybę.

    Kaip pasakojo fizikas Rafalas Pietrakas, tą dieną užmegztas pirmasis Lenkijos ryšys su pasauliniu internetu. Linija vedė į Varšuvos universiteto kompiuterių centrą, o iš ten į patalpas Hožos gatvėje, kur buvo telkiama dalis tuometės infrastruktūros ir specialistų.

    Ryšys veikė naudojant TCP/IP protokolų šeimą, kuri apibrėžia, kaip kompiuteriai keičiasi duomenimis tinkle. Tuo metu su Kopenhaga kanalas buvo dalijamas su „Bitnet“, senesniu akademiniu tinklu, labiau priklausomu nuo uždarų sprendimų ir didžiųjų gamintojų įrangos.

    Dr. Jacekas Gajewskis yra aiškinęs, kad elektroninis paštas Lenkijoje egzistavo ir anksčiau, tačiau kitu formatu ir kitais techniniais keliais. Pagrindinis lūžis buvo tai, kad TCP/IP buvo atviras standartas, prieinamas įvairioms institucijoms ir technologijoms, todėl ilgainiui tapo interneto pamatu.

    Pradžia nebuvo lengva ir dėl politikos bei institucinių sprendimų. Anot tuometinių dalyvių, reikėjo įtikinti valdžios atstovus, kad naujas ryšio būdas turi perspektyvą, o eksperimentams svarbų vaidmenį suvaidino universiteto vadovų sprendimai leisti mokslininkams dirbti su tinklu.

    Patys kūrėjai tuo metu į darbą žiūrėjo kaip į praktinį įrankį mokslui ir komunikacijai, o ne kaip į istorinį lūžį. Dr. J. Gajewskio vertinimu, masinį interneto šuolį vėliau stipriai paspartino paieškos sistemų atsiradimas ir naršymo patogumas, dėl kurių tinklas tapo suprantamas ne tik specialistams.

    Per kelis dešimtmečius internetas iš akademinės terpės persikėlė į kiekvieną namų ūkį ir telefoną, o vartojimo mastas tapo milžiniškas. Remiantis „Mediapanel“ „Gemius“ ir PBI duomenimis, 2025 metų pabaigoje internetu naudojosi beveik 30 mln. Lenkijos gyventojų nuo 7 iki 75 metų amžiaus.

    Kartu keitėsi ir interneto struktūra. R. Pietrakas atvirai pripažino, kad didelę erdvės dalį perėmė korporacijos, o pradinis atviro interneto idealas traukiasi prieš platformų ekonomiką, reklamos modelius ir uždaras ekosistemas.

    „Internetas pasuko kryptimi, nuo kurios prieš 35 metus bandžiau jį atitraukti: jį perėmė korporacijos“, – sakė Rafalas Pietrakas.

    Dr. J. Gajewskis panašiai apibūdina technologinę kaitą: ankstesnę „Bitnet“ ir IBM dominavimo logiką pakeitė kitų didžiųjų žaidėjų įtaka. Tai reiškia, kad vartotojams patogumas didėjo, tačiau priklausomybė nuo kelių ekosistemų taip pat tapo ryški.

    Šiandien papildoma nežinomybė yra dirbtinis intelektas, keičiantis paiešką, turinio kūrimą ir informacijos sklaidą. Ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad interneto ateitį nulems ne tik ryšio sparta ar įrenginiai, bet ir tai, kaip bus valdoma turinio kokybė, dezinformacija, privatumas bei algoritmų skaidrumas.