Kuboje penktadienį įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimas – šalyje visiškai išsijungė nacionalinė elektros energetikos sistema, pranešė Kubos energetikos ministerija. Dėl avarijos be elektros liko apie 9 400 000 gyventojų, o energijos tiekimas skirtinguose regionuose pradėtas atkurti palaipsniui.
Ministerija viešai nurodė, kad įvyko visiškas sistemos atjungimas, tačiau avarijos priežasties nedetalizavo. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, tai jau septintas tokio masto sutrikimas šiais metais, o nuo 2024 metų – dvyliktas atvejis, kai elektros tiekimas nutrūko itin plačiu mastu.
Kodėl gedimai kartojasi?
Kubos elektros gamyba remiasi keliomis didelėmis elektrinėmis, kurių dalis eksploatuojama kelis dešimtmečius ir susiduria su nusidėvėjusia įranga, atsarginių dalių stygiumi bei dažnais remonto sustabdymais. Kai kuriais atvejais gedimai elektrinėse ar perdavimo tinkle sukelia grandininę reakciją ir destabilizuoja visą salos energetikos sistemą.
Papildomą spaudimą kelia kuro tiekimas, nes šalis didelę dalį elektros pagamina degindama importuojamą kurą, o jo trūkumai iš karto atsispindi elektros gamybos pajėgumuose. Energetikos sektoriuje tai reiškia, kad net trumpalaikiai logistikos ar finansavimo sutrikimai gali virsti ilgomis elektros tiekimo pertraukomis.
Saulės parkai – išeitis, bet ne greita
Kubos valdžia pastaraisiais metais deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, pirmiausia – saulės elektrines. Skelbiama, kad fotovoltinių parkų plėtra vykdoma ir su užsienio partnerių parama, tačiau tokie projektai paprastai reikalauja laiko, investicijų ir patikimos infrastruktūros.
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien saulės parkų nepakanka, jei lygiagrečiai neatnaujinamas perdavimo tinklas, nepastatomos balansavimo galios bei nekuriamos energijos kaupimo sistemos. Dėl to, net didėjant atsinaujinančios energijos daliai, trumpuoju laikotarpiu salai išlieka aktuali senų elektrinių patikimumo problema.
Kas toliau gyventojams ir verslui?
Pasikartojantys sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui, sveikatos paslaugoms, maisto tiekimo grandinei ir verslo veiklai, ypač turizmo sektoriui. Kuo dažnesni plataus masto išsijungimai, tuo didesnės tampa ir ekonominės sąnaudos, nes stabdomos paslaugos, sutrinka atsiskaitymai, didėja generatorių ir degalų poreikis.
Artimiausiu metu pagrindinis iššūkis išlieka energetikos sistemos stabilizavimas ir avarijų priežasčių identifikavimas, o vidutiniu laikotarpiu – senstančios generacijos modernizavimas bei diversifikacija. Be sisteminių investicijų ir ilgalaikio plano tokios avarijos Kuboje, tikėtina, ir toliau kartosis.