CP v2

Tag: Elektros jungtys

  • Lietuva ir Lenkija spartina „Harmony Link“: iki 2030-ųjų – naujas elektros tiltas ir daugiau saugumo

    Lietuva ir Lenkija Varšuvoje aptarė strateginio elektros jungties projekto „Harmony Link“ eigą ir veiksmus, kurie turi priartinti jo įgyvendinimą iki 2030 metų. Kartu derybose daug dėmesio skirta ir tarpvalstybinei energetikos infrastruktūros apsaugai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių regiono prioritetų.

    Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas su Lenkijos kolega Miłoszu Motyka sutarė ruoštis prisijungimo taško susitarimo pasirašymui. Šis dokumentas paprastai apibrėžia techninius sprendinius ir atsakomybes, nuo kurių priklauso statybų, bandymų ir paleidimo grafikai bei sklandus sistemos veikimas.

    Pagal aptartą kryptį, „Harmony Link“ pilnas komercinis veikimas numatomas iki 2030 metų. Lietuva taip pat planuoja siekti Europos Sąjungos finansavimo iš programos Connecting Europe Facility, kuri skirta tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros projektams, didinantiems rinkos integraciją ir tiekimo saugumą.

    Susitikime akcentuota ir praktinė kaimyninė pagalba krizių metu. Po audrų padarinių Lietuvoje Lenkijos avarinės tarnybos buvo prisidėjusios prie elektros tiekimo atkūrimo tūkstančiams gyventojų, o ši patirtis, pasak abiejų šalių, parodė poreikį iš anksto sutarti dėl greitesnių bendrų veiksmų ir geresnės kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Taip pat aptarta Lenkijos iniciatyva Europos Sąjungos Taryboje dėl Ukrainos elektros importo išimties anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymui, siekiant išlaikyti tinklų stabilumą žiemos laikotarpiu. Tokie sprendimai vertinami kaip laikinos priemonės, kurios energetikos krizės sąlygomis gali sumažinti papildomą spaudimą regiono sistemoms.

    „Kaimyniška pagalba ir greita reakcija krizių metu rodo, kad mūsų partnerystė su Lenkija veikia praktiškai“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Jo teigimu, bendras darbas šalinant stichijos padarinius sustiprino supratimą, kad energetikos infrastruktūra turi būti saugoma ne tik fizinėmis, bet ir organizacinėmis priemonėmis. Dėl to Lietuva ir Lenkija ketina plėsti bendradarbiavimą, kad būtų pasirengusios tiek gamtinėms, tiek saugumo rizikoms.

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    Didžiosios Britanijos ir Airijos energetikos jungties projektas buvo pakoreguotas po to, kai „Harry Potter“ gerbėjai atkreipė dėmesį, kad pirminis maršrutas kirstų vietą, vadinamą Dobio namų elfo memorialu. Kabelio projektas vertinamas apie 502 mln. eurų, o sprendimas maršrutą koreguoti priimtas siekiant išvengti trukdžių populiariam lankytinam taškui.

    Kalbama apie „Greenlink“ 190 kilometrų ilgio aukštos įtampos kabelį, jungiantį Didžiąją Britaniją ir Airiją. Jis turėjo būti tiesiamas tarp Veksfordo grafystės Airijoje ir Freshwater West paplūdimio Velse, Pembrokšyre, tačiau būtent ši pakrantė yra ypač svarbi „Harry Potter“ gerbėjams.

    Freshwater West paplūdimyje buvo filmuota scena iš filmo Harry Potter ir mirties relikvijos. Pirma dalis, kurioje žūsta Dobis, o gerbėjai vėliau čia įrengė simbolinį atminimo kampelį. Lankytojai palieka nudažytus akmenėlius ir kojines, taip pagerbdami personažą, tapusį vienu ryškiausių visos serijos herojų.

    Memorialas ir aplinkosaugos klausimai

    Teritoriją prižiūrinti organizacija National Trust dar 2022 metais buvo sutikusi, kad atminimo vieta galėtų išlikti, tačiau kartu ragino nepalikti kojinių dėl galimo poveikio aplinkai. Praktikoje tokie „fanų memorialai“ dažnai atsiduria tarp dviejų interesų: lankytojų noro įprasminti kultūrinę patirtį ir pareigos saugoti gamtines teritorijas nuo šiukšlinimo.

    Situacija įgavo pagreitį, kai paaiškėjo, kad energetikos infrastruktūros planai gali paliesti memorialo zoną. Apie tai sužinoję gerbėjai ėmė aktyviai reikšti nepritarimą ir kreipėsi į projekto vykdytojus bei planuotojus, prašydami rasti kitą techninį sprendimą.

    Šimtai skambučių ir sprendimas keisti planus

    Apie kilusį pasipiktinimą viešai papasakojo energetikos sektoriaus konsultacijų bendrovės „Etchea Energy“ vadovas Simonas Ludlamas, kalbėdamas tinklalaidėje The Energy Revolution. Pasak jo, dėl Dobio memorialo buvo sulaukta šimtų skambučių, o reakcija parodė, kad daliai visuomenės tai nėra tik smulkmena.

    „Turėjome grįžti prie planuotojų ir tiksliai susitarti, kaip pakeisti maršrutą, kad nebeitume per Dobio memorialą“, – sakė Simonas Ludlamas.

    Galiausiai kabelio trasa buvo pakoreguota, o projektas pradėjo veikti 2025 metais. Skelbiama, kad jungtis gali aprūpinti elektra apie 380 000 namų ūkių, o sprendimas keisti maršrutą leido išvengti konflikto su gerbėjų puoselėjama vieta ir sumažinti reputacinę riziką projektui.

    Šis atvejis išryškina, kaip infrastruktūros planavime vis dažniau susikerta techniniai, aplinkosauginiai ir kultūriniai veiksniai. Net ir simbolinės vietos, susijusios su popkultūra, gali tapti realiu argumentu koreguojant didelės vertės projektus, ypač kai kyla rizika viešajam palaikymui ir vietos bendruomenių reakcijoms.

  • Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipras žada dujas Europai jau 2028-aisiais: „Cronos“ projektas ir milijardinė jungtis kelia aistras

    Kipro energetikos ministras Michalis Damianos teigia, kad iš po Kipro pietinės pakrantės esančio „Cronos“ telkinio išgaunamos gamtinės dujos Europos rinką galėtų pasiekti jau 2028 metų pavasarį. Pasak jo, tai būtų naujas šaltinis, galintis prisidėti prie Europos energetinio saugumo ir kainų stabilumo.

    Projektą vysto Prancūzijos „TotalEnergies“ ir Italijos „Eni“, kurios, ministro teigimu, priėmė galutinį investicinį sprendimą pradėti telkinio plėtrą. Kipro valdžia akcentuoja, kad Rytų Viduržemio jūra vis dažniau vertinama kaip alternatyvi tiekimo kryptis, ypač Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių.

    Kaip dujos pasieks Europą?

    Pagal numatomą planą vėliau šiais metais turėtų prasidėti povandeninio vamzdyno statyba, kuri sujungs „Cronos“ su Egipto dujų infrastruktūra maždaug už 105 kilometrų. Statybos, kaip skelbiama, gali trukti iki 18 mėnesių, o dujos būtų nukreipiamos į Egipto šiaurinėje pakrantėje esantį suskystinimo terminalą.

    Tuomet suskystintos gamtinės dujos būtų gabenamos laivais į Europą. Toks kelias laikomas greitesniu ir ekonomiškai palankesniu už naujos, nuo nulio statomos infrastruktūros kūrimą Kipro vandenyse.

    „Tai svarbu Europai dabar, atsižvelgiant į karą Ukrainoje ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, nes Kipras tampa alternatyviu gamtinių dujų šaltiniu“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiek kainuos ir kas gaus dujas?

    Kipro pusė nurodo, kad sprendimas dujas tiekti per Egiptą pasirinktas kaip ekonomiškai pagrįstas: projekto vertė siekia apie 1 730 000 000 eurų. Tai maždaug perpus mažiau, nei galėtų kainuoti kai kurių kitų telkinių vystymas, kai nėra arti esančios infrastruktūros.

    Ministro teigimu, sutarta, kad visa „Cronos“ telkinio produkcija būtų skirta Europos rinkai, tačiau susitarime palikta galimybė dalį apimčių panaudoti Egipto vidaus poreikiams. Tai svarbu Kairo energetiniam balansui, ypač didesnio vartojimo laikotarpiais.

    „Tai gana nedidelis telkinys, todėl mūsų pajamos nebus milžiniškos. Esmė ne piniguose, o tame, kad pradedame būti gamtinių dujų gamintojai“, – sakė Michalis Damianos.

    Kiti telkiniai ir ambicinga elektros jungtis

    „Cronos“ yra vienas iš kelių Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje atrastų telkinių. Kiti didesni projektai, įskaitant „Glafcos“ ir „Pegasus“, siejami su ilgesniu grafiku, o dujų srautai, kaip skelbiama, galėtų prasidėti apie 2033 metus.

    Atskirai Kipro valdžia akcentuoja ir elektros jungties su Graikija projektą, kuris vėliau turėtų apimti ir Izraelį. Prie finansavimo prisijungus Prancūzijos investicijų bendrovei „Meridiam“, projektas įgauna daugiau pagreičio, tačiau jo biudžetas kelia ginčų dėl išaugusių sąnaudų ir galimos įtakos elektros kainoms Kipro vartotojams.

    Europos Sąjunga jau yra numačiusi 658 000 000 eurų paramą šiai jungčiai. Kipro ministras pabrėžia, kad papildomos privačios investicijos ir galimas didesnis ES prisidėjimas būtų esminiai, kad finansinė našta gyventojams neaugtų iki politiškai jautraus lygio.