Tag: Elektros linijos

  • „Tauron Dystrybucja“ pasirašė 44,5 mln. zl. sutartį: modernizuos 110 kV elektros liniją

    Lenkijoje bendrovė „Atrem“ su „Tauron Dystrybucja“ pasirašė sutartį modernizuoti svarbią dvigrandę 110 kV elektros perdavimo liniją. Sutarties vertė siekia 44,5 mln. Lenkijos zlotų (bruto).

    Numatyta modernizuoti liniją maršrutu Jaworzno 1 – Siersza – Włodzimierz – Trzebinia – Jaworzno 1 – Trzebinia. Tai viena iš techninės infrastruktūros atnaujinimo investicijų, susijusių su elektros tinklo patikimumu regione.

    Pagal pasirašytą susitarimą darbų įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos. Nurodoma, kad sutartis sudaryta 2026 metų lapkričio 18 dieną.

    Kartu pateikiami ir „Atrem“ veiklos rodikliai: preliminariai skaičiuojama, kad 2026 metų sausio 1–rugsėjo 30 dienomis įmonės pajamos siekė 237,19 mln. zlotų, kai tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu buvo 191,96 mln. zlotų.

    Augančios pajamos ir užsakymų portfelis

    Skaičiuojama, kad „Atrem“ pajamos per metus minėtu laikotarpiu padidėjo 23,6 proc. Tokie duomenys rodo, kad įmonės veiklos apimtys per metus augo.

    Taip pat skelbiama, kad 2026 metų spalio 28 dieną „Atrem“ užsakymų portfelis sudarė 301,4 mln. zlotų. Šis rodiklis paprastai atspindi jau pasirašytų sutarčių ir suplanuotų darbų apimtį artimiausiam laikotarpiui.

  • Kodėl žvirbliai saugiai tupi ant elektros laidų, o gandrai kartais žūsta: lemia vienas dalykas

    Paukščiai ant elektros laidų atrodo kaip kasdienis vaizdas, tačiau jis apgaulingas: vieniems tai saugi poilsio vieta, kitiems gali tapti mirtinais spąstais. Dažniausiai klausimas kyla paprastas: kodėl mažas žvirblis nenukenčia, o didesni paukščiai, pavyzdžiui, gandrai, kartais patiria elektros traumų?

    Esminis skirtumas yra ne „atsparumas“ elektrai, o tai, ar paukštis uždaro elektrinę grandinę. Kol srovė neturi kelio tekėti per kūną tarp dviejų skirtingo elektrinio potencialo taškų, pavojus gerokai mažesnis.

    Maži paukščiai, tokie kaip žvirbliai ar kregždės, paprastai nutupia ant vieno laido ir abiem kojomis liečia tą patį laidininką. Tokiu atveju tarp paukščio kojų dažniausiai nebūna reikšmingo įtampos skirtumo, todėl srovė per kūną praktiškai neteka.

    Paprasčiau tariant, paukštis tampa tarsi sistemos dalimi, bet ne tiltu tarp dviejų skirtingų taškų. Kol jis neliečia kito laido ar įžemintos konstrukcijos, elektros smūgio tikimybė išlieka nedidelė.

    Dideli paukščiai turi ilgesnes kojas ir platesnį sparnų mostą, todėl jiems lengviau vienu metu paliesti du skirtingus taškus. Pavyzdžiui, tupėdamas ar leisdamasis gandras gali prisiliesti prie kito laido, izoliatoriaus, metalinės atramos dalies ar kitos įžemintos konstrukcijos.

    Tuomet susidaro kelias srovei tekėti per kūną, o tai ir sukelia elektros traumą. Rizika išauga ir tada, kai paukštis šlapias, kai laidai ar atramos arti vienas kito, taip pat kai paukštis tupia ant atramų, o ne ant paties laido.

    Elektros linijos paukščiams pavojingos ne vien dėl galimo nutrenkimo srove. Daliai rūšių didelę grėsmę kelia susidūrimai su laidais, ypač migruojant, prastomis oro sąlygomis ar skrendant sutemose, kai laidai pastebimi prasčiau.

    Tyrimuose, kuriuose vertinamas paukščių žuvimas prie elektros infrastruktūros, dažnai pabrėžiama, kad susidūrimų sukeltų žūčių gali būti daugiau nei nutrenkimų srove. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai paukštis neliečia skirtingų taškų, pati infrastruktūra vis tiek gali kelti rimtą riziką.

    Elektros tinklų operatoriai įvairiose šalyse diegia sprendimus, kurie mažina paukščių žuvimą: izoliacines apsaugas ant pavojingų atramų vietų, atbaidymo ar nukreipimo elementus, geriau matomus laidų žymeklius. Tokios priemonės dažniausiai taikomos ten, kur fiksuojamos dažnesnės nelaimės arba kur netoliese yra perimvietės ir migracijos keliai.

    Gyventojams svarbu prisiminti, kad radus sužeistą paukštį prie elektros linijų pirmiausia reikėtų įvertinti saugumą ir nesiartinti prie galimai pavojingos vietos. Apie incidentą verta pranešti atitinkamoms tarnyboms ar gyvūnų globos specialistams, o ne bandyti problemą spręsti savarankiškai.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.