CP v2

Tag: Elektros lizdai

  • Pasaulyje – per 15 kištukų tipų: kodėl jų nesuvienodinsime, nors keliautojai pyksta?

    Atvykus į Londoną, Tokiją ar Niujorką neretai paaiškėja, kad telefono įkroviklio kištukas tiesiog netinka į vietinį lizdą. Pasaulyje šiandien naudojama daugiau nei 15 buitinių elektros kištukų ir lizdų tipų, todėl keliautojams tenka suktis su adapteriais.

    Toks margumynas atsirado ne dėl inžinierių užgaidų, o dėl istorijos. Elektros tinklai masiškai plėstis pradėjo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai buitiniai prietaisai buvo skirti vieniems namams, o tarptautinės kelionės nebuvo kasdienybė.

    JAV vienu iš ankstyvųjų atjungiamų kištukų sprendinių laikomas Harvey Hubbello patentuotas modelis, vėliau tapęs plokščių kontaktų standarto pagrindu. Europoje įsitvirtino kitos kryptys: Vokietijoje paplito Schuko tipo lizdai su šoniniais įžeminimo kontaktais, Prancūzijoje – lizdai su iš sienos išlendančiu įžeminimo kaiščiu.

    Skiriasi ne tik forma

    Skirtumai apsiriboja ne vien kištuko geometrija. Šiaurės Amerikoje paplitęs maždaug 110–120 voltų tinklas ir 60 hercų dažnis, o didžioji Europos dalis naudoja 220–240 voltų tinklą ir 50 hercų dažnį.

    Didesnė įtampa leidžia perduoti tą pačią galią mažesne srove, todėl galima naudoti plonesnius laidus ir sumažinti nuostolius. Kita vertus, tai reikalauja geresnių saugumo sprendimų, todėl Europoje plačiai paplito įžeminimas ir įleisti lizdai, mažinantys atsitiktinio prisilietimo riziką.

    Kodėl pasaulis neperėjo prie vieno standarto?

    Tarptautinė elektrotechnikos komisija yra siūliusi universalų sprendinį, tačiau realybėje jis neprigijo. Pagrindinė priežastis paprasta: vieningo standarto įvedimas reikštų milžiniškas išlaidas, nes tektų keisti lizdus, kištukus, įrangą ir dalį infrastruktūros milijarduose objektų.

    Prie kaštų prisidėtų ir reguliavimo klausimai, nes elektros instaliacijų reikalavimai skiriasi tarp šalių. Net ir technologiškai geras sprendinys be plataus politinio bei ekonominio susitarimo paprastai netampa kasdienybe.

    Ką tai reiškia keliautojams?

    Vieningo pasaulinio lizdų standarto artimiausiu metu tikėtis sunku, todėl praktiškiausia prieš kelionę pasitikrinti, koks tipas naudojamas šalyje. Gera žinia ta, kad dauguma šiuolaikinių telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių įkroviklių veikia plačiame 100–240 voltų diapazone.

    Dėl to dažniausiai problema lieka tik fizinė: reikia tinkamo adapterio. Universalus kelioninis adapteris ir kokybiškas įkroviklis su apsaugomis tampa ne prabanga, o elementaria būtinybe, ypač dažnai keliaujantiems.

  • „Lucid“ pasiekė Gineso rekordą: „Gravity“ visą naktį maitino DJ transliaciją per buitinius lizdus

    „Lucid“ pasiekė Gineso rekordą: „Gravity“ visą naktį maitino DJ transliaciją per buitinius lizdus

    Elektromobilių gamintojas „Lucid“ papildė savo pasiekimų sąrašą Gineso pasaulio rekordu, tačiau šįkart jis susijęs ne su įkrovimo sparta ar nuvažiuojamu atstumu. Rekordas užfiksuotas dėl elektrinio visureigio „Gravity“ funkcijos, leidžiančios automobiliui tiekti elektrą iš baterijos į išorinius įrenginius.

    Kalbama apie vadinamąją vehicle-to-load, arba V2L, galimybę, kai aukštos įtampos baterija tampa ne tik energijos šaltiniu važiavimui, bet ir nešiojamąja elektros stotele. „Lucid Gravity“ salone įrengti trys įprasti buitiniai elektros lizdai, o bendra jų atiduodama galia siekia iki 1,8 kilovato.

    Kaip buvo užfiksuotas rekordas

    Gineso rekordas pasiektas surengus internetinę DJ miksavimo transliaciją, kurią maitino vienas „Lucid Gravity“ automobilis. Prie iniciatyvos prisidėjo Saudo Arabijos elektroninės muzikos duetas „Dish Dash“, o renginyje dalyvavo 61 DJ.

    Kiekvienas dalyvis grojo po 8 minutes, todėl bendra transliacijos trukmė viršijo 8 valandas. Gineso rekordų knygoje pasiekimas įvardytas kaip daugiausia žmonių internetinėje DJ miksavimo vaizdo estafetėje.

    Kodėl V2L tampa vis svarbesnė

    Nors toks scenarijus daugumai vairuotojų skamba egzotiškai, V2L funkcija praktiškai praverčia kasdienybėje: ji leidžia pakrauti įrangą išvykoje, maitinti buitinius prietaisus stovyklaujant ar suteikti energijos avariniu atveju. Dalis gamintojų V2L laiko viena reikšmingiausių elektrinio transporto naudų, ypač didėjant ekstremalių oro reiškinių ir trumpalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizikai.

    Rinkoje matyti ir kita kryptis, kai elektromobiliai siūlo dar galingesnius sprendimus namams. Pavyzdžiui, „Ford F-150 Lightning“ buvo minimas kaip vienas modelių, galinčių per integruotas sistemas atiduoti iki 9,6 kilovato galios per kelis 120 ir 240 voltų lizdus, tad kai kuriais atvejais tai priartėja prie dalies namų ūkio poreikių.

    Kuo „Gravity“ skiriasi nuo ankstesnių „Lucid“ modelių

    „Lucid“ elektromobiliai dažnai siejami su efektyvumu, dinamika ir pažangiomis baterijų technologijomis, tačiau ankstesniame bendrovės modelyje „Air“ tokios energijos eksporto funkcijos nebuvo. „Gravity“ tapo pirmuoju gamintojo automobiliu, kuriame V2L integruota kaip gamyklinė galimybė, taip išplečiant automobilio panaudojimą už važiavimo ribų.

    Tokie rekordai paprastai atlieka ir rinkodaros vaidmenį, tačiau kartu primena, kad elektromobilis gali tapti ne tik transporto priemone, bet ir energijos infrastruktūros dalimi. V2L sprendimų plėtra Europoje ir JAV laikoma tarpine grandimi į platesnį vehicle-to-home ir vehicle-to-grid pritaikymą, kai automobilio baterija galėtų padėti balansuoti elektros tinklą ar maitinti namus.