CP v2

Tag: Elektros perdavimas

  • Kinija dykumoje stato saulės sieną: iš orbitos matomas žirgas ir 100 GW planas stebina pasaulį

    Kinija dykumoje stato saulės sieną: iš orbitos matomas žirgas ir 100 GW planas stebina pasaulį

    Šiaurės Kinijoje, Vidinės Mongolijos Kubuqi dykumoje, sparčiai plečiamas vienas didžiausių pasaulyje saulės energetikos projektų. Šimtai kilometrų fotovoltinių modulių čia keičia dykumos kraštovaizdį, o dalį infrastruktūros galima įžvelgti net palydovinėse nuotraukose.

    Kubuqi dar visai neseniai buvo siejama su kopomis ir atšiauriomis sąlygomis, tačiau dabar joje formuojamas ištisinis saulės elektrinių koridorius. Skelbiama, kad atkarpomis jis siekia apie 400 kilometrų ilgį, o kai kur plotis artėja prie 5 kilometrų.

    Kinijos tikslas šiame regione iki dešimtmečio pabaigos yra išauginti įrengtąją galią iki 100 gigavatų. Toks mastas prilygtų didelės valstybės elektros sistemos galiai, o pagaminta energija planuojama tiekti ir į Pekino, Tiandzino bei Hebėjaus regiono vartojimo centrus.

    Išskirtiniu projekto simboliu tapo Junma saulės elektrinė, kurios panelių išdėstymas suformuoja milžinišką šuoliuojančio žirgo vaizdą. Šis sprendimas įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausias vaizdas, sukurtas iš fotovoltinių modulių.

    Vis dėlto tai ne vien vizualinis objektas: nurodoma, kad ši elektrinė per metus pagamina apie 2 milijardus kilovatvalandžių elektros. Toks kiekis gali reikšmingai prisidėti prie regiono vartojimo, priklausomai nuo paklausos, tinklo apkrovų ir sezoniškumo.

    Projektas siejamas ir su aplinkosauginiais eksperimentais, kurie pastaraisiais metais vis dažniau aptariami saulės parkų kontekste. Aukščiau montuojami moduliai gali mažinti vėjo greitį prie žemės, slopinti drėgmės garavimą ir sudaryti sąlygas augmenijai atsigauti, o palydoviniai stebėjimai kai kuriose vietovėse fiksuoja didesnį žalumos plotą.

    Mokslininkai vertina, ar tokie pokyčiai ilgainiui gali paveikti mikroklimatą, tačiau aiškūs atsakymai priklausys nuo ilgesnio laikotarpio duomenų. Pagrindinis praktinis iššūkis išlieka kitas: kaip patikimai perduoti didžiulius elektros srautus į didmiesčius, esančius daugiau nei 1 300 kilometrų atstumu.

    Dėl to Kinija lygiagrečiai investuoja į aukštos įtampos perdavimo infrastruktūrą, jungiančią Vidinę Mongoliją su labiausiai apgyvendintais šalies regionais. Energetikos ekspertai tokias iniciatyvas sieja ne tik su klimato tikslais, bet ir su energetinio saugumo strategija bei mažesne priklausomybe nuo importuojamų iškastinių išteklių.

  • 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Zarasų rajone: kaip ir iki kada teikti pasiūlymus

    Zarasų rajono savivaldybėje pradedamas visuomenės informavimas apie numatomą inžinerinių tinklų projektą – 330 kV elektros oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą. Projektą inicijuoja „Litgrid“, o projektinius pasiūlymus rengia UAB „Energetikos projektavimo institutas“.

    Numatoma statybos rūšis – esamo statinio rekonstravimas, todėl darbai daugiausia bus susiję su esamos infrastruktūros atnaujinimu ir pritaikymu eksploatacijos bei patikimumo reikalavimams. Skelbiama, kad projektas apima Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančius ruožus, kuriuose yra žemės ūkio, miškų ūkio ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių paskirties sklypai.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Islandijos plente 67, darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 valandos. Savivaldybės informacijoje taip pat nurodyta, kad pateikiamos pagrindinės projekto dalys, įskaitant bendrąją, sklypo plano ir architektūrinę dalis.

    Gyventojams ir suinteresuotiems asmenims svarbu įvertinti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos žemės naudojimui, privažiavimui, servitutams ar apsaugos zonoms. Elektros oro linijoms taikomi specialieji žemės naudojimo reikalavimai, todėl praktikoje dažniausiai aktualūs klausimai susiję su darbų organizavimu ir apribojimais greta linijos.

    Kaip pateikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu arba elektroniniu paštu projektuotojui. Terminas pasiūlymams pateikti nurodytas iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Projektuotojo įgaliotu asmeniu įvardijamas Algis Virbalas, taip pat pateikiami kontaktiniai duomenys, kuriais gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir dokumentų peržiūros. Praktikoje rekomenduojama pasiūlymuose aiškiai nurodyti konkretų vietos ruožą ar situaciją, kuri kelia klausimų, ir pridėti motyvus ar faktines aplinkybes.

    Kada vyks viešasis susirinkimas?

    Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu 2026 metų birželio 22 dieną 16.10 valandos. Savivaldybė nurodo, kad prisijungus prašoma pateikti vardą, pavardę ir kontaktą, kad dalyvis būtų įtrauktas į viešojo susirinkimo dalyvių sąrašą.

    Toks nuotolinis formatas pastaraisiais metais taikomas vis dažniau, nes leidžia dalyvauti platesniam gyventojų ratui, ypač kai projektai apima dideles teritorijas ir kelias gyvenamąsias vietoves. Vis dėlto gyventojams svarbu pasiruošti iš anksto, peržiūrėti projektinius dokumentus ir susiformuluoti klausimus dėl sprendinių, darbų etapų bei galimos įtakos aplinkai ir sklypų naudojimui.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.