CP v2

Tag: Elektros perdavimo tinklai

  • „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    „Litgrid“ ir Vilniaus savivaldybė rado sprendimą: oro linijas keis kabeliai po žeme

    Memorandumas dėl tinklo ir miesto planų

    „Litgrid“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė glaudžiau derinti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijas su sostinės vystymo planais. Tikslas – iš anksto matyti, kur infrastruktūros sprendimai gali tapti ne kliūtimi, o miesto plėtros dalimi.

    Šalys teigia, kad ankstesnis projektų suderinimas leistų greičiau identifikuoti teritorijas, kur tinklo modernizavimą galima suplanuoti kartu su gatvių tvarkymu, viešųjų erdvių atnaujinimu ar didesniais investiciniais projektais. Vienas dažniausiai svarstomų sprendimų – perdavimo oro linijų ar jų atkarpų kabeliavimas.

    Kodėl svarstomas kabeliavimas?

    Požeminiai kabeliai miestams patrauklūs tuo, kad mažina vizualinę taršą ir palieka daugiau lankstumo teritorijų planavimui. Tokie sprendimai dažniau taikomi tankiai apgyvendintose zonose, kur kiekvienas infrastruktūros koridorius konkuruoja su būstu, viešosiomis erdvėmis ir susisiekimu.

    „Elektros perdavimo tinklo ir miesto plėtra turi būti planuojamos kompleksiškai, kad sprendiniai gyventojams kurtų kuo didesnę vertę“, – sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

    Kabeliavimas gali prisidėti ir prie atsparumo didinimo, nes požeminė infrastruktūra paprastai yra mažiau pažeidžiama audrų, apledėjimo ar vėjo sukeliamų incidentų. Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių tinklų patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga tapo prioritetu dėl augančių ekstremalių orų ir saugumo rizikų.

    Kas bus daroma toliau?

    Memorandume numatyta, kad „Litgrid“ ir savivaldybė keisis informacija apie planuojamus ir vykdomus projektus, kartu identifikuos bendro intereso iniciatyvas ir vertins technines, teisines bei finansines galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad kabeliavimo ar kitų sprendinių realumas bus tikrinamas atskirai kiekvienoje teritorijoje.

    „Elektros linijų tiesimas po žeme padeda suderinti saugumą ir miesto poreikius, o šis susitarimas sukuria aiškesnį bendradarbiavimo modelį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad papildomi sprendiniai neturi nepagrįstai didinti elektros vartotojams tenkančių kaštų. Todėl numatoma vertinti skirtingus finansavimo modelius, įskaitant suinteresuotų šalių prisidėjimą, kai siekiama papildomos naudos miestui.

  • Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Juodkalnijos elektros perdavimo sistemos operatorius CGES pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Prancūzijos plėtros agentūra AFD. Finansavimas suteikiamas su valstybės garantija ir bus skirtas Perućica bei Pljevlja 2 pastočių modernizacijai.

    CGES teigimu, Perućica pastotės rekonstrukcija turėtų sudaryti prielaidas į elektros sistemą integruoti iki 350 megavatų hidroenergetikos pajėgumų. Tuo metu Pljevlja 2 modernizavimas orientuotas į tinklo pralaidumo ir patikimumo didinimą bei geresnes jungtis su Transbalkaniniu elektros tinklu.

    Projektas siejamas ir su šalies energetikos transformacija, nes Juodkalnija palaipsniui mažina priklausomybę nuo anglimi kūrenamos elektros gamybos. Elektros perdavimo infrastruktūros atnaujinimas laikomas būtina sąlyga, kad daugiau atsinaujinančių išteklių galėtų stabiliai veikti tinkle, o sistema atlaikytų didesnius srautų svyravimus.

    AFD šis sandoris yra pirmasis investicinis žingsnis Juodkalnijos energetikos sektoriuje. Tai taip pat signalas, kad Prancūzija siekia ilgalaikės partnerystės regione, o elektros tinklų atsparumas ir modernizacija tampa vienu iš strateginių prioritetų.

    „Ši investicija žymi ilgalaikės AFD ir Juodkalnijos partnerystės pradžią, siekiant tvaresnės šalies plėtros“, – sakė finansų ministras Novica Vuković.

    Prie projekto parengimo prisidėjo ir Prancūzijos perdavimo sistemos operatoriaus „RTE“ tarptautinė padalinio veikla. Nuo 2024 metais teikta techninė pagalba buvo skirta stiprinti CGES kompetencijas ir užtikrinti, kad modernizavimas būtų derinamas su europiniais elektros tinklų standartais bei praktika.

    Platesniame kontekste AFD aktyvumas Juodkalnijoje sutampa su bendra Europos kryptimi investuoti į tinklų atnaujinimą, nes būtent tinklai vis dažniau tampa „siaurąja vieta“ sparčiai augant atsinaujinančiai generacijai. Modernizuojamos pastotės ir perdavimo mazgai didina sistemos patikimumą, mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau valdyti tarpvalstybinius elektros srautus.

    Tuo pat metu modernizacijos iniciatyvos vyksta ir elektros skirstymo grandyje: Juodkalnijos skirstymo operatorius CEDIS anksčiau pranešė pasirašęs trišalės techninio bendradarbiavimo partnerystės susitarimą su AFD ir Prancūzijos EDF tarptautinių tinklų padaliniu. Atskirai skelbta ir apie Masdar bei nacionalinės energetikos bendrovės EPCG planus plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

  • PSE pradeda elektros tinklų skaitmeninimą: Piaseczno pastotėje diegs skaitmeninę apsaugos automatiką

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSE pasirašė sutartį dėl skaitmeninės apsaugos automatikos sistemos diegimo Piaseczno elektros pastotėje. Projektas apima 220 kV skirstyklą ir bus įgyvendinamas kaip bandomasis, kuriuo siekiama įvertinti technologijos veikimą realiomis tinklo sąlygomis.

    Skaitmeninis sprendimas bus diegiamas greta jau veikiančios įprastos, analoginės automatikos, taip sumažinant riziką ir išvengiant įtakos pastotės darbui. PSE pabrėžia, kad vienas pagrindinių tikslų yra patikrinti, kaip skaitmeninė sistema suderinama su tradicine infrastruktūra ir kokių pakeitimų reikėtų platesniam diegimui.

    „Pirmosios skaitmeninės pastotės mūsų sistemoje veiks greta pastočių, įrengtų įprastu būdu. Prieš diegdami plačiau turime kruopščiai patikrinti, kaip šios dvi technologijos veikia kartu, todėl statome lygiagrečią sistemą, atliksime pilnus bandymus ir bandomąją eksploataciją, o tik tuomet spręsime dėl tolesnių žingsnių“, – sakė PSE viceprezidentas Włodzimierz Mucha.

    Skaitmeninės pastotės ir skaitmeninė apsaugos automatika energetikoje paprastai siejama su greitesniu gedimų nustatymu, tikslesniais matavimais ir geresne duomenų integracija. Tokie sprendimai gali padėti efektyviau valdyti sistemą, ypač augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant tinklo apkrovų kintamumui.

    Darbus vykdys Zakład Produkcyjny Aparatury Elektrycznej (ZPrAE) iš Siemianowice Śląskie, veikianti nuo 1995 metais ir besispecializuojanti apsaugos automatikos įrangoje. PSE nurodo, kad projekto įgyvendinimas turėtų trukti dvejus metus.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą bei pastotes, užtikrinantis sistemos balansavimą ir patikimą elektros tiekimą. Skaitmeninimo projektai šiame sektoriuje vertinami kaip vienas iš žingsnių didinant tinklo atsparumą ir pasirengimą tolesnei energetikos transformacijai.

  • PSE pasirašė 21,1 mln. eurų sutartį: „Elektrotim“ plės 220 kV skirstyklą Lešniuve

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rugpjūčio 21 dieną pasirašė sutartį su bendrove „Elektrotim“ dėl svarbios tinklo plėtros investicijos. Sutarties objektas – 220 kV skirstyklos išplėtimas 220/110 kV Lešniuvo pastotėje (Liubušo vaivadijoje).

    Projektu siekiama sudaryti technines sąlygas prijungti fotovoltinę elektrinę Niedźwiedź bei kitus išorinius vartotojus ar gamintojus. Tokios investicijos paprastai reikalingos tam, kad regioninis tinklas galėtų saugiai priimti naujus galios srautus ir išlaikytų patikimą darbą augant generacijai iš saulės.

    Sutarties vertė – apie 21,1 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio ir apie 26 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Numatoma, kad darbai bus įgyvendinti per 38 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos.

    PSE pastaraisiais metais spartina tinklo modernizavimą, nes į perdavimo ir skirstomuosius tinklus sparčiai ateina atsinaujinančių išteklių elektrinės, o vartojimo profilis keičiasi. Skirstyklų ir pastočių rekonstrukcijos leidžia didinti pralaidumus, gerinti valdymą bei mažinti apribojimų riziką, kai dėl tinklo ribojimų tenka riboti generaciją.

    „Elektrotim“ paskelbė ir savo finansinius rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pardavimo pajamos siekė kiek daugiau nei 81,1 mln. zlotų, o grynasis pelnas – daugiau nei 1,7 mln. zlotų. Palyginimui, 2025 metų pirmąjį ketvirtį pajamos sudarė apie 90,8 mln. zlotų, o grynasis pelnas – beveik 4,3 mln. zlotų.

    Konvertavus į eurus, 2026 metų pirmojo ketvirčio pajamos sudarė apie 19 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 400 tūkst. eurų. 2025 metų pirmojo ketvirčio pajamos atitiktų apie 21,3 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 1 mln. eurų.

    Naujoji PSE sutartis „Elektrotim“ yra reikšminga apimtimi ir trukme, todėl gali padėti stabilizuoti darbų portfelį keliems metams į priekį. Tuo pat metu tokie perdavimo infrastruktūros projektai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip greitai ir kokiu mastu į tinklą gali būti integruojami nauji saulės ir vėjo parkai.

  • Karščiai spaudžia: Lenkijos PSE vėl skelbia galios rinkos „prišaukimą“ piko valandomis 17–22

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) rugpjūčio 6 dieną paskelbė galios rinkos prišaukimo laikotarpius, kurie galios vakarinio piko metu. Pasak bendrovės, prišaukimas numatytas nuo 17 iki 22 valandos, suskaidant į penkias vienos valandos atkarpas.

    Toks sprendimas dažniausiai taikomas tada, kai dėl karščių išauga elektros vartojimas, ypač dėl kondicionavimo ir didesnių apkrovų versle. Vasarą papildomą įtampą sistemai gali kelti ir hidrologinės sąlygos bei aukšta vandens temperatūra, ribojanti dalies šiluminių elektrinių darbą.

    Galios rinka Lenkijoje veikia kaip mechanizmas, kuriuo apmokama ne tik už pagamintą elektrą, bet ir už pasirengimą užtikrinti reikiamą pajėgumą sistemos stabilumui. Kitaip tariant, rinkos dalyviai gauna atlygį už tai, kad kritiniu metu galėtų greitai pateikti galią į tinklą arba sumažinti vartojimą, jei to paprašo operatorius.

    Prišaukimo paskelbimas reiškia, kad visi subjektai, turintys galios įsipareigojimus pagal galios rinkos sutartis, privalo juos įvykdyti nurodytu laikotarpiu. Elektros gamintojai turi pateikti operatoriui sutartą galią, o dalis vartotojų, dalyvaujančių paklausos valdyme, turi sumažinti savo elektros poreikį.

    PSE anksčiau buvo informavusi, kad energetikos sistema yra pasirengusi dengti didesnį vartojimą karštomis dienomis ir artimiausiu metu turėtų pakakti reikiamo rezervinio pajėgumo. Kartu bendrovė neatmetė, kad prišaukimai gali būti skelbiami ir toliau, jei apkrovos piko metu išliks aukštos.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir pastotes, kurios užtikrina energijos perdavimą bei paskirstymą. Operatorius koordinuoja sistemos darbą realiuoju laiku, kad būtų išlaikyta patikima elektros tiekimo pusiausvyra, ypač staigių paklausos šuolių metu.

  • 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Visagine: kur susipažinti ir iki kada teikti pastabas

    330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Visagine: kur susipažinti ir iki kada teikti pastabas

    Koks projektas planuojamas?

    Visagino savivaldybės teritorijoje pradedamas visuomenės informavimas apie numatomą 330 kV elektros oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimo projektą. Darbų tikslas – atnaujinti esamą aukštos įtampos infrastruktūrą, užtikrinant patikimesnį perdavimą ir ilgesnį tinklo tarnavimo laiką.

    Projekto užsakovas – AB „Litgrid“. Pagal pateiktą informaciją, numatoma statybos rūšis yra statinio rekonstravimas, o ne naujos linijos tiesimas, todėl vertinama esama trasa ir jos elementų modernizavimas.

    Kur vyks darbai ir kas rengia pasiūlymus?

    Projektas apima 330 kV elektros oro liniją Ignalinos AE–Utena, esančią Visagino savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad darbai siejami su konkrečiais žemės sklypais ir koordinatėmis, o teritorijų naudojimo paskirtys įvairios – nuo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių iki miškų ūkio bei pramonės ir sandėliavimo teritorijų.

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Energetikos projektavimo institutas“. Projekto įgaliotas atstovas nurodomas Algis Virbalas, o gyventojai ir suinteresuotos institucijos kviečiami teikti pastabas dėl sprendinių, jų poveikio aplinkai ir kaimynystei.

    Kaip susipažinti ir kada teikti pastabas?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Islandijos pl. 67, darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 valandos. Taip pat numatyta galimybė peržiūrėti projektinę medžiagą nuotoliniu būdu, tačiau publikacijoje pateiktos internetinės nuorodos šiame tekste nėra skelbiamos.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu UAB „Energetikos projektavimo institutas“, Islandijos pl. 67, LT-49171, Kaunas, taip pat elektroniniu paštu projekto įgaliotam atstovui. Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 23 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų birželio 23 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu. Organizatoriai prašo prisijungus nurodyti vardą, pavardę bei kontaktus, kad dalyvis būtų įtrauktas į susirinkimo dalyvių sąrašą.

    Tokie projektai paprastai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir vietos bendruomenėms, nes aukštos įtampos linijų rekonstrukcija gali reikšti laikinus ribojimus darbų zonoje, technikos judėjimą ir trumpalaikius nepatogumus. Viešas derinimo etapas skirtas tam, kad pastabos būtų įvertintos dar iki galutinių sprendinių tvirtinimo.

    Informacija apie projektą ir vizualinė medžiaga pateikiama Visagino savivaldybės administracijos skelbime. Dėl konkrečių sprendinių, terminų ir projektinių brėžinių apimties rekomenduojama kreiptis į nurodytus projekto rengėjus.

  • Lenkijos pirmajai atominei elektrinei – svarbus žingsnis: pastotei Choczewo gautas aplinkos leidimas

    Lenkijos pirmajai atominei elektrinei – svarbus žingsnis: pastotei Choczewo gautas aplinkos leidimas

    Lenkijoje žengtas svarbus žingsnis rengiantis pirmajai šalies atominei elektrinei: Gdansko regiono aplinkos apsaugos direktorius priėmė aplinkosauginį sprendimą planuojamai elektros pastotei, kuri turės išvesti būsimos jėgainės generuojamą galią į tinklą.

    Apie sprendimą pranešė Energetikos ministerija. Pastotė bus statoma Choczewo savivaldybėje, netoli Biebrowo, ir bus pirmasis tokio tipo objektas Lenkijoje, pritaikytas priimti elektros srautą iš atominės elektrinės.

    Projektas apima beveik 21 hektaro ploto pastotės įrengimą, 400 kV perdavimo infrastruktūros plėtrą ir techninį atominės elektrinės prijungimą prie nacionalinio elektros perdavimo tinklo. Kartu numatyti sprendimai, reikalingi patikimam energijos tiekimui ir sistemos stabilumui užtikrinti.

    Pagal planą elektros energija iš atominės elektrinės į pastotę bus perduodama blokinėmis linijomis, kurias statys Polskie Elektrownie Jądrowe. Toliau energija į šalies tinklą bus skirstoma trimis 400 kV oro linijomis, kurias eksploatuos perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne.

    Aplinkosauginis leidimas paprastai yra vienas svarbiausių etapų tokio masto infrastruktūros projektuose, nes jis apibrėžia poveikio aplinkai valdymo sąlygas ir atveria kelią tolesnėms projektavimo bei leidimų procedūroms. Lenkijos atominės energetikos planai glaudžiai siejami su siekiu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti energetinį saugumą, todėl perdavimo tinklo parengtis čia tampa kritiniu veiksniu.

  • „PSE“ iki 2027 metų planuoja 55 konkursus už iki 1,2 mlrd. eurų: kas bus statoma ir kur

    Iki 2027 metų numatyti konkursai

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) paskelbė iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos planuojanti skelbti pirkimus statybos ir įrangos tiekimo darbams. Bendra planuojamų konkursų vertė siekia iki maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Pagal PSE pateiktą planą, iki šio laikotarpio numatoma 33 konkursai statybos ir montavimo darbams bei dar 22 konkursai investicinei įrangai ir tiekimams. Toks apimties grafikas yra vienas didesnių pastarųjų metų perdavimo tinklo investicijų paketuose.

    Kur bus investuojama

    PSE nurodo, kad pirkimai apims elektros pastočių statybą ir rekonstrukciją bei atskirų perdavimo linijų atkarpų įrengimą. Tokios investicijos paprastai siejamos su tinklo patikimumo didinimu ir galimybe prijungti daugiau naujų gamybos pajėgumų.

    Perdavimo tinklo plėtra regione tampa vis aktualesnė dėl sparčiau augančios atsinaujinančios energetikos dalies ir poreikio stiprinti elektros srautų valdymą. Didesnis tinklo laidumas ir modernizuotos pastotės mažina perkrovų riziką ir padeda užtikrinti sistemos stabilumą.

    Didžiausi projektai: 400 kV ir jungtis su Lietuva

    Didžiausios vertės planuose įvardyti du konkursai, kurių kiekvieno vertė gali siekti iki maždaug 140 mln. eurų. Pirmasis numatytas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir susijęs su dvigrandės 400 kV linijos Gdańsk Błonia–Olsztyn Mątki statyba.

    Antrasis didžiausias konkursas planuojamas 2027 metų pirmąjį ketvirtį ir apima 220 kV linijos statybą nuo Ełko iki Lenkijos ir Lietuvos sienos. Šis projektas įvardijamas kaip dalis antrosios elektros jungties su Lietuva „Harmony Link“ kontekste.

    Pačios PSE teigimu, įmonė valdo aukščiausių įtampų 400 kV ir 220 kV perdavimo tinklą, kurio linijų ilgis viršija 16 tūkst. kilometrų, taip pat eksploatuoja 110 elektros pastočių. Toks mastas reiškia, kad net ir pavienių koridorių modernizavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sistemos pralaidumui ir patikimumui.

  • Lenkijoje statys beveik 40 km 400 kV perdavimo liniją: kam reikalinga jungtis prie Baltijos vėjo parkų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl naujos 400 kV elektros perdavimo linijos ruožo statybos, kurio ilgis sieks apie 39,5 kilometro. Rangos darbus vykdys bendrovė „Aldesa“, o projektą užsako nacionalinis perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

    Naujas ruožas sujungs statomą Choczewo elektros pastotę su esamu perdavimo tinklu šiaurinėje Lenkijos dalyje. Trasa drieksis per kelias Pamario vaivadijos savivaldybes, todėl darbai apims skirtingas teritorijas ir sudėtingą inžinerinį derinimą.

    „Beveik 40 kilometrų 400 kV linijos statyba yra sudėtingas inžinerinis iššūkis, reikalaujantis tikslaus darbų koordinavimo įvairiame reljefe. Tai strategiškai svarbi investicija Lenkijos energetiniam saugumui“, – sakė „Aldesa“ vadovas Lenkijoje Rafałas Kańskis.

    Pagal sutartį numatyta parengti techninę dokumentaciją, įrengti pamatų konstrukcijas, sumontuoti plienines atramas ir pakloti didelės pralaidos fazinius laidus. Dalis pagrindinių komponentų bus tiekiami kaip užsakovo pateikiamos investicinės medžiagos, todėl rangovui teks užtikrinti suderinamumą ir montavimo tikslumą.

    PSE šį projektą įvardija kaip platesnės perdavimo tinklo plėtros programos dalį, orientuotą į naujus elektros gamybos šaltinius. Pagrindinis tikslas – parengti tinklą didesniems srautams ir patikimam galios išvedimui, ypač didėjant jūrinio vėjo energetikos apimtims Baltijos jūroje.

    400 kV klasės linijos tokiose schemose paprastai pasirenkamos dėl galimybės perduoti didelius elektros kiekius didesniais atstumais ir mažesniais nuostoliais, taip pat dėl sistemos stabilumo. Tinklo stiprinimas šiaurėje aktualus ir dėl sezoniškumo: vėjo generacija neretai pasiekia pikus, todėl perdavimo infrastruktūra turi būti pasirengusi staigiems srautų pokyčiams.

    Investicijos į aukštos įtampos tinklą šiame regione siejamos ir su platesne Europos kryptimi sparčiau integruoti atsinaujinančią energetiką. Kuo greičiau atsiranda tinklo pralaidumas ir jungtys su esama infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad nauji vėjo parkai susidurs su prijungimo ribojimais ar gamybos „apkarpymu“ dėl tinklo perkrovų.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.