CP v2

Tag: Elektros sauga

  • Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Naudojate ilgintuvą kasdien? Ekspertai įspėja: ši klaida gali baigtis trumpuoju jungimu

    Ilgintuvas daugeliui tapo įprasta išeitimi, kai namuose trūksta elektros lizdų. Tačiau energetikos specialistai primena, kad tai nėra universalus sprendimas visiems prietaisams, o netinkamas naudojimas gali baigtis perkaitimu, trumpuoju jungimu ar net gaisru.

    Pagrindinė problema ta, kad dauguma ilgintuvų yra pritaikyti tik tam tikrai maksimaliai apkrovai. Kai į vieną ilgintuvą sujungiami keli didelės galios prietaisai, laidai ir kontaktai kaista, o ilgainiui tai spartina nusidėvėjimą ir didina gedimų riziką.

    Kas dažniausiai sukelia riziką?

    Dažniausios klaidos yra kelių ilgintuvų jungimas tarpusavyje ir bandymas vienu metu maitinti daug energijos vartojančius įrenginius. Tokiais atvejais apkrova gali viršyti leidžiamas ribas, o prastėjantis kontaktas tampa papildomu šilumos šaltiniu.

    Dar viena rizika kyla, kai ilgintuvas naudojamas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, prispaudžiamas baldais, uždengiamas kilimu ar paliekamas susuktas. Tokios sąlygos blogina šilumos išsisklaidymą, todėl perkaitimas gali įvykti greičiau, net jei bendra galia iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė.

    Kokius prietaisus geriau jungti tiesiai?

    Specialistai pataria didelės galios prietaisus jungti tiesiai į sieninį lizdą, ypač jei jie ilgai veikia be pertraukų. Prie tokių įrenginių dažniausiai priskiriami elektriniai šildytuvai, virduliai, mikrobangų krosnelės, orkaitės ar kiti kaitinimo elementus turintys prietaisai.

    Jei kyla abejonių, verta pasižiūrėti prietaiso etiketėje nurodytą galią vatais ir įvertinti, kiek įrenginių vienu metu bus prijungta. Svarbu ir tai, kad ilgintuvas turėtų aiškiai nurodytą maksimalią leidžiamą apkrovą, o neaiškios kilmės ar be žymėjimų gaminių geriau vengti.

    Ką verta patikrinti namuose?

    Praktinis žingsnis, kurį rekomenduoja elektrikai, yra reguliariai apžiūrėti laidus ir kištukus. Jei matyti įtrūkimai, izoliacijos pažeidimai, lydyto plastiko kvapas ar kištukas lizde laikosi laisvai, tokį ilgintuvą reikėtų nedelsiant pakeisti.

    Saugumą didina ir elementarios taisyklės: nenaudoti pažeistų laidų, nejungti ilgintuvų grandinėmis, neperkrauti vieno lizdo, o kilus klausimams pasitarti su specialistu. Tai ypač aktualu senesniuose būstuose, kur elektros instaliacija gali būti nepritaikyta didesnei šiuolaikinių prietaisų apkrovai.

  • Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Ar per perkūniją būtina ištraukti kištukus? Specialistai atsakė ir paneigė mitus

    Artėjant intensyvesniam perkūnijų sezonui, vis daugiau žmonių klausia, ar audros metu reikia ištraukti prietaisų kištukus iš elektros lizdų. Nors daliai tai atrodo kaip perdėtas atsargumas, specialistai pabrėžia, kad šis veiksmas gali realiai sumažinti riziką sugadinti elektroniką.

    Žaibo išlydis, pataikęs į pastatą ar netoliese esančią elektros liniją, gali sukelti įtampos šuolį tinkle. Tokie šuoliai kartais „keliauja“ pastato instaliacija ir pasiekia į lizdus įjungtus įrenginius, ypač jautrius televizorius, maršrutizatorius, kompiuterius ar buitinę elektroniką.

    „Patikimiausia apsauga nuo žaibo sukelto viršįtampio buitinei elektronikai yra atjungti prietaisus nuo elektros tinklo“, – teigia meteorologijos ir civilinės saugos rekomendacijose cituojami specialistai.

    Daugelis daugiabučių ir individualių namų turi žaibosaugos sprendimus, tačiau jie ne visada apsaugo nuo netiesioginių padarinių, kai įtampa į tinklą patenka per išorines linijas. Dėl to rekomenduojama išjungti ir atjungti brangesnę elektroniką, o jei įmanoma, papildomai naudoti viršįtampių apsaugas arba kokybiškus ilgintuvus su apsauga.

    Svarbu suprasti, kad vien telefonas ar nešiojamas kompiuteris pats savaime nepritraukia žaibo. Vis dėlto pavojus atsiranda tada, kai audros metu prietaisas įkraunamas iš elektros tinklo, nes žaibo sukeltas viršįtampis gali persiduoti per laidus ir sukelti ne tik gedimą, bet ir elektros traumų riziką.

    Perkūnijos metu atsargumo verta imtis ir dėl vandentiekio. Jei žaibas pataiko į pastatą, elektros energija gali plisti metaliniais vamzdžiais ar kitomis laidžiomis konstrukcijomis, todėl rekomenduojama vengti dušo, vonios, indų plovimo ar net rankų plovimo, ypač senesnės infrastruktūros būstuose.

    Dar vienas populiarus mitas yra tas, kad guminiai batų padai ar automobilio padangos esą patikimai apsaugo nuo žaibo. Specialistai aiškina, kad žaibo išlydžio energija yra tokia didelė, jog tokia „apsauga“ realiai neturi reikšmingos įtakos, o saugumą automobilyje labiausiai užtikrina metalinis kėbulas, veikiantis kaip Faradėjaus narvas.

    Taip pat patariama nesėdėti prie atviro lango ir nestovėti arti langų net ir jiems esant uždarytiems. Netoliese trenkus žaibui, smūgio banga gali pažeisti stiklą, o šukės gali sužeisti, be to, kai kurie rėmų ar konstrukcijų elementai gali tapti laidininkais.

    Ekspertai primena ir dar vieną dažną klaidą: manyti, kad jei nelyja, audra per toli ir pavojaus nėra. Žaibas gali trenkti keliolikos kilometrų atstumu nuo audros branduolio, todėl saugiausia į patalpą pasitraukti vos išgirdus pirmuosius griaustinius.

    Po perkūnijos nereikėtų skubėti grįžti į lauką. Plačiai taikoma saugos taisyklė yra palaukti 30 minučių nuo paskutinio girdėto griaustinio, nes pavieniai žaibai gali trenkti ir audrai traukiantis.

    Jei po žaibo smūgio pastebite apdegusius laidus, kibirkščiavimą ar jaučiate degėsių kvapą, svarbiausia kuo greičiau išjungti elektros tiekimą, neignoruoti požymių ir kviesti pagalbą. Tokiais atvejais rizika kyla ne tik prietaisams, bet ir žmonių saugumui.

  • Kodėl paukščių ant laidų nenutrenkia elektra: paprastas paaiškinimas ir kada visgi kyla pavojus

    Paukščiai, ramiai tupintys ant elektros laidų, daugeliui atrodo tarsi „apsaugoti“ nuo srovės. Iš tiesų čia veikia ne ypatinga paukščių anatomija, o elementarios elektros taisyklės: srovė teka tik tada, kai atsiranda įtampos skirtumas.

    Elektros srovė yra krūvio judėjimas laidininku, o ji „pasirenka“ kelią, kuriuo lengviausia tekėti. Kad srovė pereitų per kūną, jis turi atsidurti tarp dviejų skirtingos įtampos taškų ir uždaryti grandinę.

    Kai paukštis abiem kojomis liečia tą patį laidą, abi jo kojos yra praktiškai tame pačiame elektriniame potenciale. Įtampos skirtumas tarp kojų būna labai mažas, todėl per paukščio kūną beveik nėra „varomosios jėgos“, kuri priverstų srovę tekėti.

    Tokiu atveju elektra ir toliau teka pačiu laidu, nes jis yra geras laidininkas, o paukščio kūnas nėra „patogesnis“ kelias. Paukštis taip pat neliečia žemės, todėl nesukuria tiesioginio kelio srovei nutekėti į žemę.

    Pavojus atsiranda tada, kai paukštis vienu metu paliečia du skirtingos įtampos taškus. Taip nutinka, jei jis viena koja atsiremia į laidą, o kita paliečia kitą laidą arba įžemintą konstrukciją, pavyzdžiui, stulpą ar skersinį.

    Didžiausia rizika kyla didesniems paukščiams, nes jų sparnų mostas ar kūno dydis lengviau „pasiekia“ antrą laidą ar metalinę atramos dalį. Dėl šios priežasties elektros tinkluose naudojami įvairūs sprendimai, mažinantys trumpų sujungimų tikimybę: izoliatoriai, apsauginiai gaubtai ir atbaidymo priemonės ant atramų.

    Žmogus dažniausiai gauna smūgį, kai paliečia laidą būdamas ant žemės ar kitos laidžios dangos. Tuomet kūnas tampa grandinės dalimi tarp aukštesnės įtampos taško ir žemės, todėl srovė gali tekėti per audinius, sukeldama sunkius sužalojimus.

    Net ir trumpas kontaktas gali būti pavojingas, nes lemiamas veiksnys yra ne tik įtampa, bet ir per kūną tekanti srovė bei kontakto sąlygos. Todėl elektros įrenginių ir oro linijų artumoje saugos taisyklės galioja nepriklausomai nuo to, kaip „saugiai“ atrodo laidai iš šalies.

  • Kraunate telefoną ne ta tvarka? Paprastas įprotis, kuris ilgainiui gali trumpinti baterijos laiką

    Telefoną krauname kasdien, dažnai net kelis kartus, todėl įpročiai atrodo savaime suprantami. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad net smulkmenos, pavyzdžiui, kokia tvarka prijungiate įkroviklį, ilgainiui gali turėti įtakos baterijos dėvėjimuisi.

    Dažniausiai gamintojų rekomenduojamas scenarijus yra pirmiausia įkroviklį prijungti prie elektros lizdo, o tik tada kištuką jungti prie telefono. Taip maitinimo šaltinis stabilizuojamas anksčiau, o telefonas rečiau patiria trumpus įtampos šuolius, kurie teoriškai gali spartinti komponentų senėjimą.

    Įjungiant įkroviklį į tinklą gali įvykti trumpalaikis įtampos pokytis, ypač jei elektros instaliacija sena arba naudojami ilgi prailgintuvai. Kai telefonas tuo metu jau prijungtas, toks momentinis šuolis pirmiausia „pasiekia“ įrenginį, todėl saugesnė praktika yra pirma „užkurti“ įkroviklį, o tik po to jungti telefoną.

    Vis dėlto skirtumas dažniausiai nėra dramatiškas, ypač naudojant kokybiškus, su apsaugomis pagamintus maitinimo adapterius. Praktikoje daug didesnę įtaką baterijos sveikatai turi karštis, netinkami priedai ir nuolatinis įkrovimas iki 100 proc.

    Didžiausia rizika kyla naudojant pigų, nesertifikuotą arba įrenginiui neskirtą įkroviklį. Tokie priedai gali nestabiliai tiekti srovę, labiau kaisti, o kraunant telefoną ilgą laiką didėja ir baterijos degradacijos tikimybė.

    Dėl to saugiausia rinktis originalius arba patikimų gamintojų įkroviklius ir laidus, kurie atitinka konkretaus modelio specifikacijas. Tai ypač aktualu greitojo įkrovimo režimams, kuriuose įtampa ir srovė dinamiškai reguliuojamos pagal suderinamumą.

    Ličio jonų baterijos geriausiai jaučiasi, kai kasdienis įkrovimo intervalas dažniau sukasi maždaug tarp 20 ir 80 proc. Nuolatinis laikymas ties 100 proc. ir ilgalaikis kaitinimas gali paspartinti talpos mažėjimą, todėl naudinga vengti ilgų naktinių įkrovimų, jei įrenginys neturi pažangių baterijos apsaugos režimų.

    Taip pat verta pasirūpinti, kad telefonas nekrautųsi po pagalve, tiesioginėje saulėje ar automobilyje karštą dieną. Net ir naudojant gerą įkroviklį, perkaitimas yra vienas greičiausių kelių į spartesnį baterijos nusidėvėjimą.

    Jei norite laikytis „saugiausios“ schemos, pirmiausia įjunkite įkroviklį į lizdą, tada prijunkite telefoną, o atjungdami darykite atvirkščiai. Tai paprastas įprotis, kuris nekainuoja laiko, o kartu primena ir svarbiausią taisyklę: bateriją labiausiai saugo ne ritualai, o kokybiški priedai ir mažiau karščio.

    Jei pastebite, kad telefonas kraunantis labai kaista, įkrovimas tampa nestabilus arba kabelis „kliba“, tai signalas patikrinti laidą ir adapterį. Tokie simptomai dažniau rodo priedų ar lizdo problemą, o ne paties telefono „kaprizus“.

  • 4 virtuvės prietaisai, kuriuos verta visada išjungti iš rozetės: elektros saugos ekspertų įžvalgos

    Elektros saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis buitinių prietaisų net ir „išjungti“ gali toliau vartoti elektrą, o kai kuriais atvejais išlieka jautrūs įtampos šuoliams. Rizika didėja, jei prietaisas senesnis, naudojamas dažnai arba laikomas arti degių paviršių ir tekstilės.

    Praktikoje pavojus kyla ne tik dėl vadinamosios budėjimo energijos, bet ir dėl perkaitimo bei gedimų, kurie gali pasireikšti net tada, kai prietaisas nenaudojamas. Dažniausios priežastys yra maisto likučiai, riebalų sankaupos, susidėvėję laidai, prastesni kontaktai rozetėje ir įtampos šuoliai tinkle.

    Vienas dažniausiai minimų įrenginių yra skrudintuvas. Jo viduje kaupiasi trupiniai, o kaitinimo elementai dirba itin aukštoje temperatūroje, todėl nevalomas prietaisas tampa papildomu gaisro rizikos veiksniu.

    Specialistai pabrėžia, kad su laiku gali pradėti strigti laikmatis ar termostatas, o tai didina perkaitimo tikimybę. Atjungimas nuo rozetės po naudojimo ir reguliarus valymas yra paprastas būdas sumažinti riziką.

    Kitas dažnas kandidatas yra kavos aparatas ar kavavirė, ypač jei turi laikrodį, laikmatį ar pašildymo funkciją. Tokie prietaisai neretai lieka budėjimo režime, todėl yra jautresni įtampos šuoliams, o gedimo atveju gali perkaisti tiek pats įrenginys, tiek maitinimo grandinė.

    Pastaraisiais metais virtuvėse išpopuliarėjo karšto oro gruzdintuvės. Jose veikia galingi kaitinimo elementai ir elektronika, o viduje neretai kaupiasi riebalai ir smulkūs maisto likučiai, todėl trumpasis jungimas ar perkaitimas tampa realesnis, jei prietaisas prastai prižiūrimas.

    Dar viena grupė yra mažos stalviršinės orkaitės. Jos dirba aukštoje temperatūroje, o intensyvus naudojimas spartina komponentų dėvėjimąsi, todėl pažeista izoliacija ar kontaktai gali sukelti pavojingą kaitimą net ir prietaisui stovint nenaudojamam.

    Elektros saugos ekspertai rekomenduoja po naudojimo atjungti prietaisus, kurie stipriai kaista, turi budėjimo funkcijas arba kurių viduje kaupiasi trupiniai ir riebalai. Tai ne tik mažina gaisro riziką, bet ir gali prailginti prietaiso tarnavimo laiką.

    „Atjungimas nuo rozetės po naudojimo sumažina perkaitimo ir įtampos šuolių padarinių riziką, ypač kai prietaisas turi kaitinimo elementus“, – sako elektros saugos specialistai.

    Jei rozetė kaista, jaučiamas svilėsių kvapas, mirksi prietaiso indikatoriai ar laidai atrodo pažeisti, problemos ignoruoti nereikėtų. Tokiais atvejais saugiausia prietaiso nebenaudoti ir kreiptis į kvalifikuotą elektriką.

  • Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Pavojingas įprotis virtuvėje: daugelis palieka skrudintuvą įjungtą ir to nė nepastebi

    Kodėl tai gali baigtis gaisru

    Ryto skubėjime daugelis po pusryčių palieka skrudintuvą įjungtą į elektros lizdą, nors pats prietaisas jau nebeskrudina. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau toks įprotis didina gedimų ir, retais atvejais, gaisro riziką.

    Skrudintuvai dirba labai aukštoje temperatūroje, o jų kaitinimo elementai yra arti trupinių surinkimo vietos. Duonos trupiniai ir smulkios maisto dalelės yra degios, todėl, susikaupus jų daugiau, bet koks nesklandumas gali tapti papildomu rizikos veiksniu.

    Jei užstringa mechanizmas arba sutrinka automatinis išsijungimas, kaitinimas gali nesustoti laiku. Tokiu atveju prietaisas perkaista, o viduje esantys trupiniai gali pradėti smilkti ar net užsidegti, ypač jei skrudintuvas ilgai paliekamas be priežiūros.

    Rizika išlieka net ir nenaudojant

    Net kai skrudintuvas nedirba, paliktas įjungtas į lizdą jis lieka veikiamas elektros tinklo svyravimų. Įtampos šuolius gali sukelti avarijos tinkle ar žaibo iškrovos, o tai kartais prisideda prie elektronikos gedimų.

    Nors tokios situacijos nėra kasdienės, būtent jos gali tapti priežastimi, dėl kurios įrenginys pradeda kaisti netinkamai arba sutrinka jo apsaugos. Paprasčiausias veiksmas, sumažinantis šią riziką, yra atjungti skrudintuvą nuo elektros iškart po naudojimo.

    Ką rekomenduoja saugos specialistai

    Priešgaisrinės saugos specialistai ir buitinės technikos gamintojai paprastai pataria mažus kaitinimo prietaisus išjungti ne tik mygtuku, bet ir ištraukiant kištuką iš lizdo. Tai ypač aktualu prietaisams, kurie greitai įkaista ir kurių viduje gali kauptis degios nuosėdos.

    Taip pat verta reguliariai iškratyti trupinius iš skrudintuvo ir neleisti jiems kauptis prietaiso dugne. Įprotis atjungti prietaisą ir palaikyti jį švarų yra vienas paprasčiausių žingsnių, galinčių realiai padidinti namų saugumą.