CP v2

Tag: Elektros tiekėjai

  • „Energa Obrót“ vadovas apie net-meteringą: papildomos sąnaudos auga, bet tarifai jų nepadengia

    Lenkijos elektros tiekimo bendrovės „Energa Obrót“ vadovas Leszekas Mrazekas teigia, kad net-meteringo sistema tiekėjams kelia vis daugiau praktinių ir finansinių problemų. Pasak jo, papildomos sąnaudos, kurias sukuria prosumerių atsiskaitymai, ne visada atsispindi reguliuojamuose tarifuose, todėl tiekėjai tokią schemą vertina kritiškai.

    Net-meteringas – tai atsiskaitymo modelis, kai dalis į tinklą patiektos prosumerio pagamintos elektros vėliau „susigrąžinama“ iš tinklo pagal nustatytas taisykles. Tiekėjams tai reiškia pareigą administruoti srautus ir balansavimą, o kai kuriais atvejais prisiimti dalį kaštų, kurių galutinis vartotojas tiesiogiai nemato sąskaitoje.

    Kas tiekėjams kelia didžiausią įtampą?

    L. Mrazeko vertinimu, didžiausia problema – neatitikimas tarp realių sąnaudų ir to, kas laikoma pagrįstomis sąnaudomis tarifuose. Tiekėjai pabrėžia, kad prosumerių aptarnavimas, atsiskaitymų administravimas ir sisteminis balansavimas kainuoja, tačiau šie kaštai ne visada kompensuojami taip, kad veikla būtų neutrali finansiniu požiūriu.

    „Net-meteringas tiekėjams nėra gerai atpažįstamas sprendimas, nes jis generuoja papildomas sąnaudas, kurios neatsispindi tarifuose“, – sakė Leszekas Mrazekas.

    Jo teigimu, net-meteringe naudojamas „opusto“ principas teoriškai turėtų subalansuoti tinklo naudojimo ir energijos perdavimo kaštus, tačiau praktikoje to nepakanka. Dėl to tiekėjai, ypač turintys vadinamąją įpareigoto tiekėjo funkciją, dažniau kalba apie sisteminį disbalansą ir būtinybę tikslinti reguliavimo nuostatas.

    Keičiasi energijos tiekėjo vaidmuo

    „Energa Obrót“ vadovas pabrėžia, kad klasikinis modelis, kai įmonė tik superka elektrą ir perparduoda ją galutiniams vartotojams, traukiasi. Vis daugiau tiekėjų siekia veikti kaip konsultantai ir paslaugų teikėjai, padedantys klientams valdyti energijos portfelį, derinti elektros ir dujų produktus bei mažinti kainų svyravimo riziką.

    Bendrovė nurodo didinanti pardavimų apimtį: 2023 metais „Energa Obrót“ pardavė 16 TWh elektros, o 2026 metais tikisi pasiekti apie 21 TWh. Įmonė taip pat skelbia aptarnaujanti daugiau nei 3 mln. buitinių ir per 300 000 verslo klientų, o augimą labiausiai sieja su verslo segmentu.

    L. Mrazekas atkreipia dėmesį ir į ilgalaikę sąskaitų struktūros kaitą: jo teigimu, per kelis dešimtmečius didėjo tinklo ir skirstymo dedamosios reikšmė. Tai ypač aktualu augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant sistemos lankstumo, patikimumo bei saugumo užtikrinimo kaštams.

    Ką tai reiškia energetinėms bendrijoms?

    Interviu metu akcentuota, kad net-meteringas taikomas ne tik individualiems prosumeriams, bet ir energetinėms bendrijoms. Tiekėjų požiūriu, jei bendrijų atsiskaitymo modelis liks toks pat, o tiekėjas bus tik „atsiskaitymų administratorius“, gali kartotis panašios problemos, kurios jau išryškėjo sparčiai išaugus mikroįrenginių skaičiui.

    Pasak „Energa Obrót“ vadovo, išeitis gali būti platesnė partnerystė su energetinėmis bendrijomis, kai tiekėjas teikia daugiau paslaugų nei vien atsiskaitymų vykdymas. Taip, jo vertinimu, būtų lengviau sukurti abiem pusėms apčiuopiamą naudą ir sumažinti riziką, kad modelis taps finansiškai sunkiai tvarus.

  • Energetikos deregulacija: sąskaitos už elektrą bus aiškesnės, daugiau ryšio persikels į el. kanalus

    Energetikos sektoriuje patvirtinti deregulacijos pakeitimai, kurių tikslas – padaryti atsiskaitymą už elektrą ir šilumą suprantamesnį vartotojams, o dalį procedūrų supaprastinti įmonėms. Esminė naujovė gyventojams – kitaip suformuotos sąskaitos, kuriose svarbiausia informacija bus pateikiama aiškiau.

    Pagal pakeitimus, buitiniai vartotojai sąskaitos pirmame puslapyje turėtų iš karto matyti pagrindines dedamąsias ir galutinę mokėtiną sumą. Praktikoje tai reiškia mažiau smulkiu šriftu išskaidytų eilučių ir aiškesnį atskyrimą, už ką tiksliai mokama: energiją, tiekimą, persiuntimą ir kitus taikomus mokesčius.

    Kas keisis gyventojų sąskaitose?

    Įstatyme numatyta, kad sąskaitų pateikimas turi tapti labiau orientuotas į vartotoją, kad būtų lengviau palyginti laikotarpius ir suprasti, kas lėmė galutinę sumą. Tokie pokyčiai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai energijos kainos ir reguliuojami tarifai Europoje kito sparčiai, o gyventojai vis dažniau tikrina, iš ko susideda mokėjimai.

    Kartu keičiama ir bendravimo su energetikos įmonėmis tvarka: numatyta, kad pagrindinis kanalas bus elektroninis. Vis dėlto paliekama galimybė ir toliau gauti dokumentus popieriuje, jei vartotojas to pageidaus.

    Daugiau pokyčių šilumos sektoriuje

    Pakeitimai apima ir šilumos tiekimo reguliavimą, ypač tais atvejais, kai šiluma tiekiama pramonės įmonėms tik technologiniams poreikiams, jos neperduodant gyventojams. Numatyta daugiau lankstumo atsiskaitymuose, atsisakant dalies prievolių taikyti reguliuojamus tarifus, kai šiluma skirta tik gamybos procesams.

    Taip pat numatyta supaprastinti kai kuriuos leidimų ir licencijavimo reikalavimus, kai šiluma perduodama pramonės įmonei iš naujai statomo šaltinio. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad tai turėtų mažinti administracinę naštą ir paspartinti investicijų sprendimus.

    Akcentas transformacijai: šilumos ir šalčio kaupimas

    Įstatyme įtvirtinamos šilumos ir šalčio kaupimo sąvokos, kurios laikomos svarbiomis modernizuojant šilumos ūkį ir diegiant daugiau elektrifikacijos sprendimų. Tokie kaupimo įrenginiai gali padėti geriau subalansuoti sistemą, kai energija gaminama nepastoviai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės.

    Kita numatyta kryptis – elektrodinių katilų pripažinimas atsinaujinančių sprendimų dalimi šilumos sistemose, siekiant atitikti Europos Sąjungos efektyvaus šilumos tiekimo kriterijus. Tai susiję su bendra tendencija šilumos sektoriuje mažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti technologijų, kurios gali naudoti elektrą, vaidmenį.

    Įstatymo pakete taip pat numatyti pakeitimai, susiję su investicijų planavimu šilumos įmonėse ir rodiklių skaičiavimu, kai siekiama finansuoti mažų emisijų ar nulinės emisijos šilumos gamybos projektus. Tai gali būti aktualu įmonėms, planuojančioms atnaujinti katilines, diegti kaupiklius ar jungtis prie elektrifikacijos sprendimų.

  • „E.ON“ perima OVO tiekimą JK: sandoris apie 350 mln. eurų ir kova dėl 27 proc. rinkos

    Vokietijos energetikos grupė „E.ON“ pranešė perimanti Jungtinės Karalystės elektros tiekėją buitiniams klientams OVO. Galutinė sandorio suma neskelbiama, tačiau JK žiniasklaida ją vertina maždaug 350 mln. eurų.

    Užbaigus sandorį „E.ON“ klientų bazė JK turėtų išaugti nuo 5,6 mln. iki 9,6 mln. Tai reikšmingas šuolis vienoje konkurencingiausių Europos mažmeninės energijos rinkų, kur tiekėjai kovoja ne tik kainomis, bet ir paslaugų kokybe bei skaitmeniniais sprendimais.

    Sandorį planuojama užbaigti antrąją šių metų pusę, gavus įprastus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus. Tokie susijungimai paprastai vertinami dėl galimos įtakos vartotojų pasirinkimui, kainodarai ir aptarnavimo standartams.

    Išmaniųjų skaitiklių akcentas

    „E.ON“ pabrėžia, kad vienas svarbiausių šio perėmimo motyvų yra išmaniųjų skaitiklių plėtra namuose. Bendrovė tikisi, kad skaitmeniniai duomenys leis tiksliau valdyti vartojimą, pasiūlyti lankstesnius tarifus ir spartinti sprendimus, susijusius su šiluma bei elektromobilumu.

    „Šios transakcijos esmė – išmanieji skaitikliai namuose ir butuose: skaitmeninimas taps inovacijų pagrindu elektros, šilumos ir elektromobilumo srityse“, – teigiama „E.ON“ pranešime.

    Rinkos dalis gali priartėti prie lyderių

    Po pilnos integracijos „E.ON“ galėtų tapti viena iš lyderių JK elektros tiekimo rinkoje, o jos rinkos dalis, kaip skelbiama, galėtų siekti apie 27 proc. Tai sustiprintų konkurencinę poziciją prieš didžiausius žaidėjus, tokius kaip Octopus Energy ir British Gas.

    Iki šiol „E.ON“ rinkos dalis buvo mažėjanti, todėl OVO perėmimas vertinamas kaip bandymas per trumpą laiką pakeisti trajektoriją ir susigrąžinti mastą. Energetikos sektoriuje mastas dažnai lemia ir veiklos efektyvumą, ir galimybes investuoti į skaitmenizaciją bei klientų patirtį.