CP v2

Tag: Elektros tiekimas

  • Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėną vėl talžė škvalas: užversti keliai, be elektros likę gyventojai ir skubūs tarnybų veiksmai

    Varėnos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras tęsia darbą po dar vienos rajoną užklupusios audros. Posėdyje su atsakingomis tarnybomis aptarta situacija vietovėse, kuriose fiksuota didžiausia žala, ir suderinti tolesni veiksmai.

    Stichija smogė dar nespėjus pilnai sutvarkyti praėjusį savaitgalį užfiksuotų padarinių Jakėnų ir Valkininkų apylinkėse. Šį kartą labiausiai nukentėjo Marcinkonių ir Merkinės seniūnijų teritorijos, kur škvalas išvertė daug medžių ir apgadino pastatus.

    Gyventojams didžiausių nepatogumų sukėlė sutrikęs susisiekimas ir elektros tiekimo trikdžiai. Savivaldybė primena, kad tokiais atvejais svarbiausia vengti užverstų kelių, neiti į mišką, o pastebėjus pavojų kuo greičiau informuoti atsakingas tarnybas.

    Viena sudėtingiausių situacijų fiksuota kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai, ties Norulių kaimu. Maždaug dviejų kilometrų ruožą užvertė nuvirtę medžiai, todėl eismas buvo smarkiai apsunkintas, o vietomis kurį laiką tapo neįmanomas.

    Į pranešimus operatyviai reagavo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos, prisidėjo Marcinkonių ir Perlojos ugniagesiai, policijos pareigūnai. Pagalbą teikė ir vietos ūkininkai su technika, gyventojai bei sustoję vairuotojai, o papildomai atvyko Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komanda.

    Audra paliko žymę ir Kasčiūnų kaime, ant Merkio kranto esančioje partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje. Čia su šaknimis išversti bei nulaužti seni medžiai, apgadinta ūkinių pastatų stogų danga, o privažiavimą laikinai apsunkino užvirtę medžiai.

    Marcinkonių seniūnijos Kašėtų kaime medis užkrito ant gyvenamojo namo. Savivaldybės duomenimis, žmonės nenukentėjo, tačiau tokie atvejai primena, kad stipraus vėjo metu pavojingiausia būti po senais medžiais ar šalia pastatų, kurių konstrukcijas gali paveikti gūsiai.

    Operacijų centro posėdyje aptartas padarinių šalinimo prioritetas, žalos vertinimo eiga ir pagalbos gyventojams organizavimas. Tarnybos ir toliau dirba sustiprintu režimu, šalina nuvirtusius medžius, atlaisvina kelius ir reaguoja į gyventojų pranešimus.

    Savivaldybė dėkoja visiems prisidėjusiems prie darbų: ugniagesiams, policijos pareigūnams, seniūnijų darbuotojams, ūkininkams, elektros tinklų specialistams, vietos gyventojams ir savanoriams. Gyventojai raginami nesiartinti prie nutrūkusių laidų ir apie tokius atvejus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • Karščiai nekelia grėsmės Belchatovo elektrinei: PGE aiškina, kaip veikia uždaras aušinimas

    Lenkijos energetikos grupė PGE teigia, kad per ekstremalius karščius Belchatovo elektrinė išlieka stabili ir išlieka patikimu šalies elektros sistemos elementu. Bendrovės teigimu, tai lemia uždaras aušinimo ciklas, kuris mažina priklausomybę nuo upių vandens lygio ir temperatūros.

    Belchatovo elektrinė yra viena didžiausių Europoje lignitu kūrenamų jėgainių ir turi svarbų vaidmenį Lenkijos elektros tiekimo grandinėje. Karščio bangos, pastaraisiais metais vis dažnesnės Vidurio Europoje, kelia papildomų rizikų elektrinėms, kurių aušinimas priklauso nuo paviršinių vandens telkinių.

    Kaip veikia uždaras aušinimas?

    PGE aiškina, kad Belchatove įrengtas uždaras aušinimo sprendimas, paremtas aušinimo bokštais, leidžia palaikyti didesnį blokų prieinamumą per kaitras. Tokiame cikle vanduo daugiausia cirkuliuoja sistemoje, o papildymas reikalingas tik kompensuojant natūralius nuostolius.

    Pasak bendrovės, elektrinė turi diversifikuotą vandens tiekimą iš kelių nepriklausomų šaltinių. Pagrindinis vanduo gaunamas iš Belchatovo kasyklos nusausinimo sistemos, o papildomas kiekis gali būti paimamas iš Vartos baseino.

    „Per visą elektrinės eksploatacijos istoriją nefiksavome atvejų, kai gamyba būtų ribota dėl aušinimo vandens trūkumo ar per aukštos jo temperatūros“, – teigė PGE atstovai.

    Kas daroma karščių metu?

    PGE nurodo, kad vasarą elektrinėse kasmet taikomas sustiprintos parengties režimas, apimantis technines ir organizacines priemones. Nuolat stebimos kritinės sistemos, ypač aušinimo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, o eksploatacijos tarnybos dirba padidintos parengties sąlygomis.

    Bendrovė pabrėžia, kad panašiu principu dirba ir kitos PGE valdomos elektrinės, kuriose dauguma blokų taip pat pritaikyti uždaram aušinimui. Toks sprendimas laikomas vienu iš būdų mažinti riziką, kai vasarą upėse nukrenta vandens lygis arba vanduo per daug įšyla.

    Kodėl tai svarbu elektros sistemai?

    Karščiai energetikos sektoriui pavojingi ne tik dėl didesnio vartojimo piko, bet ir dėl aušinimo apribojimų elektrinėse, ypač ten, kur naudojamas atviras aušinimas. Kai upių vanduo įšyla arba sumažėja jo debitas, operatoriai gali būti priversti mažinti galią, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir apsaugotos ekosistemos.

    PGE teigia, kad uždaras aušinimas šią riziką sumažina, todėl tikimybė, kad per karščius tektų riboti Belchatovo elektrinės darbą dėl vandens sąlygų, yra gerokai mažesnė. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sistemos patikimumas priklauso nuo koordinacijos su perdavimo sistemos operatoriumi ir nuolatinio pasirengimo vykdyti jo nurodymus.

    „Elektros sistemos saugumas yra bendros rinkos dalyvių atsakomybės rezultatas, o pasirengimas avarinių situacijų scenarijams yra nuolatinė, nors vartotojams dažnai nematoma darbo dalis“, – pabrėžė PGE.

  • Vengrija ties kritine riba: dėl žemo Dunojaus lygio gali būti visiškai stabdoma Paks atominė elektrinė

    Vengrijoje didėja įtampa dėl elektros tiekimo stabilumo: valdžia svarsto visiškai sustabdyti Paks atominę elektrinę, kuri šalyje pagamina apie pusę visos elektros energijos. Sprendimas siejamas su neįprastai žemu Dunojaus vandens lygiu, nes upės vanduo naudojamas elektrinei aušinti.

    Pasak ministro pirmininko Peterio Magyar, jau artimiausiomis valandomis gali būti apsispręsta dėl visiško stabdymo, o tai reikštų precedento neturintį scenarijų per 44 metų elektrinės veiklos laikotarpį. Iki šiol buvo stabdomi atskiri blokai dėl remonto ar gedimų, tačiau elektrinė niekada nebuvo visiškai nustojusi gaminti elektros.

    Kas vyksta Paks elektrinėje?

    Paks elektrinė turi keturis blokus, kurių bendra galia siekia apie 2 000 megavatų, tačiau pastarosiomis dienomis gamyba smarkiai mažinta. Pranešama, kad šiuo metu ji tesiekia apie 480 megavatų, o kai kurie blokai buvo laikinai išjungti arba dirba gerokai apribota galia.

    Pagrindinė priežastis – aušinimui reikalingas vanduo iš Dunojaus: kai upė nusenka ir vanduo įšyla, elektrinei tampa sunkiau laikytis saugos bei aplinkosaugos reikalavimų. Tokiais atvejais operatoriai privalo riboti galią arba stabdyti reaktorius, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos nuvedimas.

    Valdžia ruošia ribojimus

    Vengrijos valdžia jau ėmėsi priemonių, kurios leistų sumažinti vartojimą ir išvengti nekontroliuojamų sutrikimų. Elektros perdavimo sistemos operatorius MAVIR gali, iš anksto įspėjęs, įpareigoti didžiuosius pramonės vartotojus mažinti suvartojimą, o kraštutiniu atveju laikinai atjungti kai kuriuos subjektus nuo tinklo.

    Premjeras pabrėžė, kad namų ūkiai būtų paskutiniai eilėje, jei tektų taikyti griežtesnius ribojimus. Taip pat paskelbta apie papildomas taupymo priemones, įskaitant kai kurių valstybės institucijų darbo organizavimo pakeitimus ir neesminio apšvietimo mažinimą.

    Platesnis kontekstas: klimato rizika energetikai

    Situacija Vengrijoje išryškina platesnę Europos tendenciją: karščio bangos ir sausros vis dažniau smogia energetikos infrastruktūrai, ypač objektams, kurie priklausomi nuo upių vandens aušinimui. Kai vandens lygis krenta, o temperatūra kyla, didėja rizika, kad elektrinių galia bus ribojama būtent tada, kai dėl karščio paprastai išauga ir elektros paklausa.

    Jei Paks elektrinė būtų sustabdyta kelioms savaitėms, Vengrijai tektų remtis importu, lankstesne šiluminių elektrinių generacija ir griežtesniu vartojimo valdymu. Tokia kombinacija paprastai brangesnė, o tinklo balansavimas tampa sudėtingesnis, todėl energetikos sektoriui tai būtų rimtas išbandymas.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Subačiaus seniūnijoje gegužės 15 dieną planuojamas elektros atjungimas: kam ruoštis iš anksto

    Subačiaus seniūnijoje gegužės 15 dieną planuojamas elektros atjungimas: kam ruoštis iš anksto

    Subačiaus seniūnijoje planuojami elektros tinklo darbai, dėl kurių laikinai bus nutrauktas elektros energijos tiekimas daliai vartotojų. Pranešama, kad atjungimas numatytas Skverbų kaime, Raudonės g. 2 (objekto Nr. 27001892).

    Pagal pateiktą informaciją, elektros tiekimas turėtų būti sustabdytas 2026 metų gegužės 15 dieną nuo 09:30 valandos iki 18:30 valandos. Gyventojams rekomenduojama šiam laikui suplanuoti darbus ir pasirūpinti įrenginiais, kuriems būtina nuolatinė elektros energija.

    Taip pat įspėjama, kad laikini elektros tiekimo sutrikimai gali paliesti ir kitus vartotojų objektus, prijungtus prie to paties elektros tinklo ruožo. Praktikoje tai reiškia, kad trumpesni atjungimai galimi ne tik nurodytu adresu, bet ir kaimynystėje esančiuose objektuose.

    Darbų metu gali būti taikomi tiek trumpi, tiek viso laikotarpio elektros atjungimai, priklausomai nuo vykdomų operacijų tinklo įrangoje. Elektros tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau, jeigu darbai bus baigti greičiau nei planuota.

    Gyventojams patariama iš anksto įkrauti reikalingus įrenginius, suplanuoti šaldymo įrangos naudojimą ir, jei aktualu, pasirūpinti atsarginiais sprendimais namų signalizacijai, vartų automatikai ar darbo vietai namuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į jautresnius prietaisus ir, jei įmanoma, juos atjungti nuo tinklo iki elektros tiekimo atnaujinimo.

  • ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gegužės 13 dieną atvyksta į Uteną ir rengia atvirų durų dieną, kurioje žada ne tik gyvas klientų konsultacijas, bet ir karjeros galimybes. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, o vakare numatytas susitikimas su bendruomene apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    ESO teigimu, išvažiuojamieji priėmimai regionuose rodo, kad daliai gyventojų gyvas kontaktas vis dar yra greičiausias būdas išspręsti klausimus vietoje. Utenoje nuo 10 iki 16 valandos planuojama aptarnauti klientus, konsultuoti dėl paslaugų ir priimti dokumentus bei paraiškas.

    Gyvos konsultacijos vienoje vietoje

    Priėmimo metu gyventojai galės kreiptis su elektros ir dujų tinklais susijusiais klausimais, įskaitant įvadų įrengimą, apskaitos prietaisus, sąskaitas ir tiekimo situacijas. Taip pat bus galima užsisakyti ESO paslaugas ir pateikti trūkstamus dokumentus, kad procesai neįstrigtų dėl formalumų.

    ESO ragina registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad tai nėra būtina – aptarnauti ketinama visus atvykusius. Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų galima greičiau identifikuoti sutartis ar konkrečius objektus.

    Utenos tinklas: investicijos ir patikimumas

    ESO atstovai akcentuoja, kad Utenos apskritis yra viena miškingiausių Lietuvoje, todėl elektros tinklui didžiausią riziką kelia vėjai, audros ir medžių virtimai ant oro linijų. Dėl to regione ypač svarbus kabeliavimas ir tinklo modernizavimas, kurie mažina avarinių atjungimų tikimybę.

    Skelbiama, kad 2026 metais į elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje planuojama investuoti 28 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti ir plėsti tinklą, nutiesti apie 340 km kabelinių linijų bei pastatyti arba atnaujinti 56 transformatorines, didesnį dėmesį skiriant miškingoms teritorijoms.

    Karjeros galimybės ir saugumo diskusija vakare

    Greta klientų konsultacijų toje pačioje vietoje vyks ir ESO karjeros dienos: besidomintys darbu energetikos sektoriuje galės sužinoti apie atviras pozicijas ir kandidatuoti vietoje. ESO akcentuoja, kad sektorius sparčiai modernėja, todėl ieškoma tiek techninių specialybių darbuotojų, tiek inžinierių ir technikų.

    Renginys nesibaigs pasibaigus darbo laikui: nuo 17 valandos numatytas „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ susitikimas su bendruomene. Jo metu ketinama praktiškai aptarti, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ką daryti sutrikus elektros tiekimui ir kaip veikti krizės sąlygomis.

    „Žmonėms svarbu ne tik žinoti, kur kreiptis sutrikimo metu, bet ir suprasti, kaip iš anksto pasiruošti, kad netikėta situacija netaptų krize namuose“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

    ESO atvirų durų diena vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Maironio gatvėje 12. Bendrovė kviečia tiek gyventojus, tiek verslo atstovus pasinaudoti galimybe gyvai gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir sužinoti apie aktualias paslaugas bei darbo pasiūlymus.

  • Kas gali grįžti į visuomeninį elektros tiekimą: pažeidžiami ir mažai vartojantys iki 2030 metų

    Pagal atnaujintas Elektros energetikos įstatymo nuostatas dalis buitinių vartotojų Lietuvoje gali likti visuomeniniame elektros tiekime arba į jį sugrįžti, net jei anksčiau buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Ši galimybė aktuali tiems, kuriems svarbus aiškesnis reguliuojamas tiekimas ir paprastesnės sąlygos.

    Visuomeninis tiekimas taikomas dviem pagrindinėms gyventojų grupėms: pažeidžiamiems vartotojams ir mažai elektros energijos suvartojantiems gyventojams. Įstatyme numatyta, kad šioms grupėms visuomeninis tiekimas užtikrinamas iki 2030 metų.

    Kas laikomi pažeidžiamais vartotojais?

    Pažeidžiami vartotojai paprastai yra gyventojai, kuriems taikoma socialinė parama, taip pat asmenys su negalia ar gaunantys šalpos išmokas. Šiai grupei neprivaloma rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, todėl jie gali likti visuomeniniame tiekime arba bet kada į jį grįžti.

    Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogaus socialinis statusas pasikeitė ir jis tapo pažeidžiamu vartotoju, jis gali kreiptis dėl grįžimo į visuomeninį tiekimą. Svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju reikės pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius teisę į šį statusą.

    Mažai vartojantys: riba – 1 000 kWh

    Antra grupė yra mažai elektros energijos vartojantys gyventojai, kurių suvartojimas neviršija 1 000 kWh per metus. Toks kriterijus dažniausiai aktualus mažiems būstams, vieno asmens namų ūkiams, retai naudojamiems būstams ar sodyboms, kur elektros poreikis per metus išlieka nedidelis.

    Norint įsitikinti, ar patenkate į šią kategoriją, svarbiausia remtis faktiniu suvartojimu pagal apskaitą. Jei suvartojimas svyruoja, verta pasitikrinti kelių paskutinių laikotarpių duomenis, kad sprendimas būtų pagrįstas.

    Kaip grįžti, jei turite sutartį su nepriklausomu tiekėju?

    Grįžti į visuomeninį tiekimą galima bet kuriuo metu, net jei šiuo metu galioja sutartis su nepriklausomu tiekėju. Pirmas žingsnis yra nutraukti turimą sutartį ir tuomet pasirinkti visuomeninį tiekėją.

    Lietuvoje visuomeninį elektros tiekimą vykdo „Ignitis“. Dėl konkrečių sutarties nutraukimo terminų, galimų įsipareigojimų ir techninio perėjimo trukmės verta pasitikslinti sutartyje su nepriklausomu tiekėju ir pasirinkto tiekimo sąlygose.

    Informaciją apie elektros tiekimo pasirinkimus, vartotojų teises ir reguliavimo principus skelbia Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama įvertinti savo statusą ir realų metinį suvartojimą, kad pasirinktas tiekimo būdas atitiktų situaciją.