CP v2

Tag: Elektros tinklo balansavimas

  • Vengrijos dujų saugykla plečia vandenilio projektą: užsakyta 1 MW kuro elementų jėgainė

    1 MW žingsnis „Aquamarine Plus“ projekte

    Vengrijos bendrovė Hungarian Gas Storage, priklausanti valstybinei energetikos grupei MVM, plečia vandenilio iniciatyvą „Aquamarine Plus“. Įmonė užsakė 1,0 megavato kuro elementų įrenginį iš „GanzEnergy“, kurio pagrindas – „Ballard Power Systems“ technologijos.

    Apie sprendimą pranešė bendrovės vadovas Ákos Kriston. Projektu siekiama praktiškai pademonstruoti, kaip vandenilis gali tapti energijos kaupimo grandies dalimi, sujungiant gamybą, saugojimą ir elektros generaciją vienoje pramoninėje aikštelėje.

    Kaip veiks pilnas vandenilio ciklas

    Numatoma, kad naujasis įrenginys veiks kartu su jau turimu elektrolizeriu, kuris vandenilį gamina iš elektros energijos. Tokia schema leidžia perteklinę elektrą paversti vandeniliu, jį laikinai sukaupti ir vėliau, esant poreikiui, per kuro elementus vėl paversti elektra.

    Šis sprendimas laikomas vienu iš būdų spręsti atsinaujinančios energetikos nepastovumo problemą, kai vėjo ar saulės generacija svyruoja. Nors bendras tokio ciklo naudingumo koeficientas paprastai mažesnis nei baterijų, vandenilis dažniau minimas kaip pasirinkimas ilgesnės trukmės energijos kaupimui.

    Tikslas – padėti elektros tinklui

    Pagal dabartinius planus įrenginio montavimas numatomas 2027 metų pradžioje. Užbaigus etapą, sistema turėtų teikti elektros tinklui balansavimo paslaugas, įskaitant automatinio dažnio atstatymo rezervą (aFRR) ir išplėstines aFRR+ paslaugas.

    Tokios paslaugos tampa vis svarbesnės, nes didėjant atsinaujinančių šaltinių daliai tinklui reikia daugiau greitai reaguojančių pajėgumų. Kuro elementų sprendimai šioje vietoje išsiskiria tuo, kad gali užtikrinti valdomą generaciją, kai energija sukaupta vandenilio pavidalu.

    „Siekiame pramoninėmis sąlygomis parodyti pilną vandenilio energijos kaupimo ciklą ir jo naudą tinklo balansavimui“, – sakė Ákos Kriston.

    Be kuro elementų bloko, projekte numatyti ir papildomi komponentai. Tarp jų – dinaminės kompresorių valdymo sistemos darbui su vandenilio ir gamtinių dujų mišiniais, pažangesnės plieno ir plastikinių vamzdynų dangos bei atnaujintos atitikties vertinimo procedūros.

    „Aquamarine“ iniciatyva buvo pradėta 2022 metų kovą, o ankstesniuose etapuose įrengti vandenilio gamybos ir laikino saugojimo elementai. Ankstesniuose projekto vertinimuose bendra investicija buvo siejama su maždaug 8 000 000 eurų lygiu, tačiau dabartinio etapo sąnaudos viešai detalizuotos nebuvo.

  • Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pasiekė pirmoji baterijų energijos kaupimo įrangos siunta. Apie tai pranešė energetikos grupė „Ignitis“, pabrėždama, kad projektas turėtų sustiprinti elektros sistemos balansavimą ir lankstumą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Kruonyje veiksiantis baterijų parkas pasieks 99 megavatų galią, o energijos talpa bus beveik 200 megavatvalandžių. Numatyta įrengti 33 baterijų konteinerius ir 11 galios keitiklių sistemų, kurios leidžia kaupti energiją, kai jos gamyba didelė, ir atiduoti į tinklą, kai pasiūla sumažėja.

    „Ignitis“ skelbia, kad į Kruonio baterijų projektą jau investuota apie 10 mln. eurų, o bendras biudžetas viršija 46 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, darbai šiuo metu yra maždaug 70 proc. užbaigti.

    Kaip tai keičia tinklo stabilumą

    Baterijų kaupikliai tampa svarbia infrastruktūros dalimi, augant vėjo ir saulės gamybai: jie padeda greitai reaguoti į generacijos šuolius ir kritimus. Toks lankstumas ypač aktualus Baltijos šalims po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema, kai vis daugiau balansavimo uždavinių sprendžiama regiono viduje.

    „Ignitis“ projektą Kruonyje sieja su platesne kaupimo plėtra: bendrovė vysto dar tris energijos kaupimo parkus Kelmėje, Mažeikiuose ir Kruonyje. Skelbiama, kad šie objektai planuojami greta jau veikiančių energetikos aktyvų, kad būtų paprasčiau prijungti prie tinklo ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

    Plėtra Kruonyje: penktasis agregatas

    Lygiagrečiai baterijų projektui tęsiama ir pačios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra. Pastaruoju metu pasiektas reikšmingas etapas, kai į Lietuvą pristatytas iš Austrijos pagamintas naujojo agregato darbinis ratas, pritaikytas konkrečiai elektrinės hidraulikai, siekiant didesnio efektyvumo.

    Atvežus transformatorių ir sukomplektavus pagrindinius komponentus, vyksta jų integracija į sistemą. „Ignitis“ anksčiau yra nurodžiusi, kad užbaigus plėtrą bendras Kruonio elektrinės lankstumo potencialas didės, o tai turėtų prisidėti prie didesnio patikimumo visame Baltijos energijos tinkle.

    „Mūsų portfelyje jau turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę su 900 MW įrengta žaliojo lankstumo galia, tai vienas didžiausių energijos kaupimo objektų Europoje“, – sakė „Ignitis“ vadovas Jonas Rimavičius.

    „Šiuo metu ją plečiame, statydami papildomą penktąjį 110 MW agregatą, kurį tikimasi paleisti 2026 metais. Po plėtros 1 GW elektrinė galės dirbti pilna apkrova apie 10 valandų ir suteikti maždaug 10 gigavatvalandžių kaupimo talpą“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės, be Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros vyksta ir trijų baterijų energijos kaupimo sistemų projektai Kruonyje, Kelmėje ir Mažeikiuose. Skelbiama, kad bendra šių baterijų projektų galia turėtų siekti 0,3 gigavato, o talpa – 0,6 gigavatvalandės.