Tag: Elon Musk

  • Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos duomenų apsaugos reguliuotojas pareikalavo, kad socialinis tinklas „X“ sustabdytų dirbtinio intelekto modelių mokymą duomenimis, kuriuos surinko jo DI agentai.

    Kaip „POLITICO“ sakė Airijos Duomenų apsaugos komisijos (DPC) komisaras Dale’as Sunderlandas, institucijai kilo „reikšmingų susirūpinimų“ dėl to, kaip tvarkomi tokie asmens duomenys.

    „X“, priklausantis Elonui Muskui, nurodė sustabdęs vadinamųjų trečiųjų šalių duomenų naudojimą, kuriuos rinko „Grok Bot“ DI agentas. Šis duomenų rinkimas mokymo tikslams, pasak publikacijos, prasidėjo spalio pabaigoje.

    Anot D. Sunderlando, DPC paprašė „X“ sustabdyti duomenų apdorojimą, o bendrovė pirmadienį patvirtino, kad tai padarė. „X“ į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

    Kas kelia didžiausią nerimą

    Šis atvejis išskirtinis tuo, kad reguliuotojų dėmesys krypsta ne tik į DI mokymą naudojant pačių žmonių pateikiamą informaciją, bet ir į trečiųjų šalių duomenis, kuriuos asmeniniai DI agentai gali pasiekti ir surinkti apie kitus asmenis.

    Trečiųjų šalių duomenimis laikoma informacija apie nesusijusį asmenį, kuria pasidalija kiti žmonės. Pavyzdžiui, tai gali būti atostogų nuotraukos, kurias vienas žmogus persiunčia draugui, o šis naudoja DI agentą.

    Į šią kategoriją taip pat patenka duomenys, kuriuos DI agentai „nusiskaito“ iš interneto. Būtent tokio pobūdžio informacijos naudojimas DI modelių mokymui, pasak DPC, turi būti vertinamas itin atidžiai.

    Kodėl sprendimai Airijoje svarbūs visai Europai

    Airijos duomenų apsaugos institucija laikoma viena įtakingiausių Europoje, nes prižiūri Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą daugeliui technologijų bendrovių, kurių regioninės būstinės įsikūrusios Airijoje.

    Tarp jų – „Apple“, „Google“, „Meta“, „X“ ir „OpenAI“. Todėl DPC sprendimai dažnai tampa reikšmingais precedentais, kurie daro įtaką visos Europos duomenų apsaugos praktikai.

    Kas bus toliau

    D. Sunderlandas teigė, kad institucija ketina toliau aiškintis, „kas tiksliai įvyko“ ir kokie bus tolesni žingsniai, bendraujant su „X“.

    Jis taip pat atskleidė, kad DPC šiuo klausimu bendrauja ir su kita, neįvardyta technologijų bendrove, kuri svarsto DI mokymui naudoti duomenis, surinktus DI agentų. Įmonės pavadinimas neatskleidžiamas, nes diskusijos vyksta dar iki realaus duomenų apdorojimo.

    Anot D. Sunderlando, problema nėra patys DI agentai, tačiau reguliuotojai turi tikrinti, ar įmonės išlieka teisiniuose rėmuose, kai surinktą informaciją pradeda naudoti tolesniam DI modelių mokymui.

  • „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ už 3 mlrd. eurų plės gamyklą Vokietijoje: „Cybercab“ gamybą planuoja nuo 2029-ųjų

    „Tesla“ planuoja maždaug 3 mlrd. eurų investiciją į gamyklos netoli Berlyno plėtrą, kad joje nuo 2029 metų pradėtų gaminti autonominiams pavežėjimo paslaugų automobiliams pritaikytus „Cybercab“.

    Kaip praneša „Reuters“, bendrovė leidimų plėtrai ketina prašyti dar iki šių metų pabaigos, o statybas planuoja pradėti 2027 metų pirmoje pusėje. Skelbiama, kad tikslas – Vokietijoje pagaminti iki 1 mln. „Cybercab“ automobilių.

    Šie planai pasirodo tuo metu, kai „Tesla“ mažina įprastų, žmogaus vairuojamų modelių pasirinkimą ir vis daugiau resursų nukreipia į robotaksi bei autonominio vairavimo kryptį.

    Tokį poslinkį sustiprina pastarųjų metų sprendimai atsisakyti dalies modelių ar jų versijų, o gamybos pajėgumus perskirstyti naujiems projektams. Tai leidžia manyti, kad „Cybercab“ ambicijos bendrovei gali tapti ne tik papildomu produktu, bet ir svarbia strategijos ašimi.

    Mažėjantis modelių sąrašas

    Vienas ryškiausių pokyčių šiemet – sprendimas nutraukti „Model S“ ir „Model X“ modelių linijas. Tai buvo mažesnės apimties, senstantys produktai, tačiau jie padėdavo „Tesla“ atrodyti panašiau į tradicinį automobilių gamintoją.

    Tuo pat metu dalis gamybos erdvių, kurios anksčiau buvo siejamos su šiais modeliais, planuojamos panaudoti kitoms kryptims – įskaitant humanoidinio roboto „Optimus“ projektą.

    Artimiausiuose planuose minimas ir „Cybertruck“ pasitraukimas, nors jo sustabdymo terminas kito. Iš pradžių buvo skelbta apie gamybos uždarymą 2027 metų viduryje, vėliau gamybą nuspręsta pratęsti iki vasaros pabaigos, kad būtų įvykdyti užsakymų įsipareigojimai, bet modelio „pensija“ vis tiek numatoma.

    Pokyčių neišvengė ir itin populiarus „Model Y“: bendrovė atsisakė pigiausios visų varančiųjų ratų versijos. Norintiems dviejų variklių dabar tenka rinktis brangesnę „Premium AWD“ komplektaciją, o bazinė galinių varančiųjų ratų versija išlieka.

    Autonomijos pažadas ir reguliuotojų ribos Europoje

    „Cybercab“ idėja stipriai remiasi autonominio vairavimo galimybėmis, nes šis automobilis numatytas be įprastų rankinių valdymo priemonių. Tai reiškia, kad jo realus panaudojimas priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo leidimų jas taikyti.

    JAV reguliuotojai jau yra pradėję tyrimą, kaip „Cybercab“ atitinka federalinius saugos reikalavimus. Vien tai, kad gamyba vyktų Vokietijoje, automatiškai neišsprendžia klausimo, kur ir kokiomis sąlygomis tokie automobiliai galėtų važinėti.

    Europoje „Tesla“ autonominio vairavimo sistemos diegimas juda lėčiau. Nyderlandų reguliuotojai balandį patvirtino prižiūrimą (kai vairuotojas privalo stebėti kelią) sistemos naudojimą po daugiau nei 18 mėnesių bandymų, tačiau tolesnis diegimas priklauso nuo atskirų šalių sprendimų.

    EU masto patvirtinimas vis dar laukiamas, o „Tesla“ Europoje pervadino FSD į „Tesla Assisted Driving“ ir sugriežtino greičio nustatymus, siekdama atliepti reguliuotojų lūkesčius. Vis dėlto leidimas automobiliui be vairo ir pedalų būtų atskiras, dar sudėtingesnis žingsnis.

    Ką tai reiškia „Tesla“ strategijai

    Nors „Tesla“ tebeplanuoja ir žmogaus vairuojamus modelius – pavyzdžiui, pernai pristatytas atnaujintas „Roadster“ dabar žadamas 2028 metais – toks sportinis automobilis neišsprendžia praktinių spragų, kurias paliko prabangesnio sedano, didelio SUV ar pikapo kryptys.

    Įmonė vis dar turi stiprius ramsčius: „Model 3“ ir „Model Y“ išlieka populiarūs daugelyje rinkų, o „Semi“ gali suteikti pozicijas elektrinių vilkikų segmente. Tačiau mažėjant lengvųjų automobilių portfeliui ir kartu investuojant milijardus į robotaksi, bendrovė palieka sau mažiau atsarginių scenarijų, jei vairuotojo nereikalaujanti ateitis pasirodytų vėlesnė ar mažiau pelninga, nei tikimasi.

  • „Tesla“ iš prekybos išėmė pigiausią visais ratais varomą „Model Y“ versiją

    „Tesla“ iš prekybos išėmė pigiausią visais ratais varomą „Model Y“ versiją

    „Tesla“ nutraukė pigiausios visais ratais varomos „Model Y“ versijos pardavimą – šio komplektacijos varianto nebeliko bendrovės internetiniame konfigūratoriuje.

    Kaip rašo „InsideEVs“, tai reiškia, kad norint įsigyti dviejų variklių „Model Y“ dabar teks rinktis brangesnį „Premium AWD“ variantą.

    Iki šiol pigiausias „Model Y“ su visų ratų pavara kainavo apie 42 000 JAV dolerių, o dabar prieinamiausia AWD komplektacija startuoja nuo 51 630 JAV dolerių.

    Tuo metu bazinė „Model Y“ su galiniais varomaisiais ratais (RWD) išlieka parduodama ir yra pigiausias šio modelio pasirinkimas „Tesla“ pasiūloje.

    Kas pasikeitė „Model Y“ pasiūloje

    Nutraukta AWD versija buvo pristatyta vasarį. Tuo pačiu laikotarpiu „Tesla“ atsisakė „Standard“ žymėjimo savo pigiausioms komplektacijoms, nors kitos „Model Y“ versijos ir toliau vadinamos „Premium“ bei „Performance“.

    Pasak publikacijos, nutrauktas AWD variantas naudojo tą pačią bateriją kaip ir vieno variklio „Model Y RWD“, tačiau jo deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas buvo mažiausias „Model Y“ šeimoje.

    EPA vertinimu, jis siekė 294 mylias vienu įkrovimu. Tai 54 myliomis mažiau nei šiuo metu pigiausias „Tesla“ asortimento galiniais ratais varomas krosoveris.

    Greitis ir svoris: AWD buvo spartesnė

    Nors nutraukta AWD versija turėjo trumpesnį nuvažiuojamą atstumą, ji buvo gerokai dinamiškesnė: nuo 0 iki 60 mylių per valandą įsibėgėdavo per 4,6 sekundės.

    Lyginant su vieno variklio RWD, tai buvo 2,2 sekundės greičiau, nors AWD modelis svėrė maždaug 200 svarų daugiau.

    Pigiausias „Model Y“ – RWD, bet su kuklesne įranga

    Šiuo metu pigiausias „Model Y“ „Tesla“ gamoje išlieka bazinis RWD variantas, kurio kaina prasideda nuo 41 630 JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad įėjimo lygio komplektacija turi kai kuriuos skirtumus nuo brangesnių versijų: atnaujintus priekinius ir galinius žibintus, pasyvius amortizatorius, mažesnę maksimalią įkrovimo galią (225 kW) ir mažiau garso sistemos garsiakalbių.

    Taip pat nurodoma, kad bazinėje versijoje nėra FM radijo, galinės sėdynių ekrano, vėdinamų sėdynių, šildomos tik priekinės sėdynės. Nors stiklinis stogas išlieka, šioje komplektacijoje jis esą pilnai uždengtas apmušalu.

    „Tesla“ sprendimas atsisakyti pigiausios AWD versijos siejamas su platesnėmis pastangomis supaprastinti keleivinių automobilių modelių ir komplektacijų pasiūlą.

  • „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027-ųjų vidurio planuoja mažinti „Cybertruck“ gamybą – vietą užleis „Cybercab“

    „Tesla“ nuo 2027 metų vidurio ketina pradėti mažinti „Cybertruck“ gamybos apimtis, pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas. Pasak jo, gamybos pajėgumai bus perorientuojami į autonominiams automobiliams skirtus projektus.

    Kaip skelbia „Euronews“, E. Muskas apie sprendimą penktadienį paskelbė savo socialiniame tinkle „X“. Jis aiškino, kad šis žingsnis reikalingas norint padidinti „Cybercab“ robotaksi gamybą.

    Šis sprendimas žymi reikšmingą posūkį „Tesla“ elektrinių pikapų programoje: „Cybertruck“ ilgą laiką nepasiekė tokių pardavimo apimčių, kokių tikėjosi pats E. Muskas. Kartu bendrovė vis labiau pabrėžia autonominio vairavimo ir dirbtinio intelekto kryptį.

    E. Muskas nepatikslino, ar „Cybertruck“ gamyba būtų perkeliama į kitą gamyklą, ar modelis apskritai būtų nutrauktas. Taip pat nebuvo atsakyta, kas bus su jau pateiktais užsakymais.

    Kas žinoma apie „Cybertruck“ ateitį

    „Cybertruck“ vyriausiasis inžinierius Wesas Morrillas pikapą pavadino „neįtikėtina technologijų vystymo platforma“, kuri, jo teigimu, toliau „gyvuos“ per „Cybercab“. Vėliau E. Muskas savininkams taip pat žadėjo, kad esami automobiliai keliuose liks dar ilgai.

    „Cybertruck“ buvo pristatytas 2019 metų lapkritį kaip radikaliai kitoks pikapas – su kampuotu dizainu ir nerūdijančio plieno kėbulu. Vis dėlto gamybos pradžia ne kartą vėlavo, o pirmieji pristatymai klientams prasidėjo tik 2023 metų pabaigoje.

    Remiantis „Associated Press“ cituojamais „Kelley Blue Book“ vertinimais, JAV „Cybertruck“ pardavimai 2025 metais, palyginti su metais prieš tai, krito 48 proc. – iki 20 237 automobilių. „Tesla“ atskirai „Cybertruck“ pardavimų paprastai neskelbia.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad modelis sulaukė kelių atšaukimų ir susidūrė su kokybės kontrolės problemomis, o jo išvaizda ir koncepcija visuomenę padalijo į šalininkus ir skeptikus.

    Kodėl „Cybertruck“ nepasiekė Europos

    Nors „Cybertruck“ pristatymas buvo itin garsus, į Europos rinką jis taip ir neatėjo. Viena priežasčių – klausimai dėl atitikties Europos transporto saugumo reikalavimams, ypač taisyklėms, skirtoms pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugai.

    Diskusijas kurstė ir aštrių briaunų nerūdijančio plieno kėbulas bei didelis svoris – būtent šie aspektai dažnai minimi vertinant, ar tokio tipo transporto priemonė dera su Europos kelių saugos standartais. Dėl to „Cybertruck“ iš esmės liko Šiaurės Amerikos reiškiniu, susiaurinusiu modelio tarptautinį potencialą.

    „Tesla“ dėmesys krypsta į robotaksi

    „Cybertruck“ gamybos mažinimas, pasak E. Musko, susijęs su poreikiu atlaisvinti vietos „Cybercab“ – dviviečiam robotaksi modeliui. Jis buvo pristatytas 2024 metais ir kuriamas taip, kad galėtų veikti be vairo ir pedalų.

    Bendrovė jau yra pradėjusi siūlyti ribotus robotaksi važiavimus JAV, tačiau technologija vis dar atidžiai stebima reguliuotojų. „Tesla“ šį projektą laiko vienu svarbiausių kuriant ateities be vairuotojų transporto tinklą.

    Kol kas neaišku, ar „Cybertruck“ visiškai dings iš „Tesla“ modelių gamos, tačiau jau dabar aišku, kad bendrovė keičia prioritetus – nuo elektrinių automobilių plėtros vis labiau link autonominio transporto, dirbtinio intelekto ir robotikos sprendimų.

  • Naujasis Tesla Roadster su „SpaceX“ technologija: šuoliai, salto ore ir startas, kurio teks palaukti

    Prototipas, kuris primena triukus

    Po beveik devynerių metų nuo pirmosios užuominos „Tesla“ vėl grįžta prie Roadster projekto ir demonstruoja prototipo galimybes, kurios labiau primena kaskadininkų pasirodymą nei įprastą bandymų trasą. Per pristatymą automobilis įvažiavo į statų rampą, trumpam judėjo apverstas, o nuskriejęs nuo konstrukcijos ore apsisuko ir nusileido ant ratų.

    Gamintojas taip pat parodė manevrą, panašų į statinės suktuką virš kitų markės automobilių. Būtent šie vaizdai ir vėl pakurstė diskusiją, kiek ši idėja yra reali serijinei gamybai, o kiek ji skirta parodyti technologinę ambiciją ir patraukti dėmesį.

    Kaip tai turėtų veikti?

    „Tesla“ teigia, kad akrobatinius manevrus leidžia atlikti „SpaceX“ įkvėpta pagalbinė sistema, kurioje naudojamos šalto dujų srauto purkštukų technologijos. Po kėbulu turėtų būti integruotos kelios purkštukų angos, kurios, bent teoriškai, gali trumpam suteikti papildomą trauką ir stabilizuoti automobilį ore.

    Pasak pateikiamos koncepcijos, sistemą maitina slėginiai rezervuarai, o bendra talpa siekia 600 litrų. Skelbiama, kad tai galėtų būti apie 250 kilogramų suslėgto oro, nors tikslesnių techninių parametrų „Tesla“ kol kas nepateikė.

    Elonas Muskas yra užsiminęs, kad atmosferos orą esą būtų galima papildyti važiuojant, tačiau neatskleidžiama, kokio našumo kompresoriai būtų naudojami ir kiek laiko realybėje truktų pasiruošimas kitam šuoliui. Dėl šios priežasties kol kas neaišku, kiek tokia sistema būtų praktiška už bandymų aikštelės ribų.

    Įspūdingi skaičiai, bet su sąlyga

    Gamintojas žada ypač greitą įsibėgėjimą iki 96 kilometrų per valandą per 0,81 sekundės. Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie duomenys siejami su prototipu ir specialia pagalbine įsibėgėjimo sistema, todėl serijinio automobilio rodikliai gali skirtis.

    Kartu pristatomos ir aerodinaminės idėjos: po dugnu esą numatomi sprendimai, galintys sukurti iki 2 g prispaudžiamąją jėgą net automobiliui stovint. Tokia koncepcija teoriškai didintų sukibimą ir stabilumą, tačiau viešai nepateikiama, kaip tai būtų pasiekiama realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Naujas dizainas ir elektroninis valdymas

    Palyginti su 2017 metais rodytu konceptu, naujasis Roadster prototipas vizualiai tapo kampuotesnis ir agresyvesnis, priartėdamas prie dabartinės „Tesla“ stilistikos. Kartu užsimenama ir apie plataus masto elektroninį valdymą, kai vairas, stabdžiai ir akceleracija signalus perduoda elektronika, o ne tradicinės mechaninės jungtys.

    Tokio tipo sprendimai automobilių rinkoje jau nėra naujiena, tačiau jų įgyvendinimas supersportiniame modelyje kelia papildomus klausimus dėl patikimumo, sertifikavimo ir saugumo standartų. Būtent reguliavimas gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių, kur ir kaip tokį automobilį būtų galima naudoti legaliai.

    Trys versijos ir rezervacijų kainos

    Skelbiama, kad modelis planuojamas trijų versijų: Performance, Thrust ir Rocket. Jos turėtų skirtis ne tik įprastais galios ar įrangos elementais, bet ir pačia papildomos traukos koncepcija, kuri, tikėtina, būtų rezervuota brangesnėms modifikacijoms.

    Nurodoma, kad Performance versijos rezervacijai reikalingas 50 000 JAV dolerių avansas, o Thrust versijai suma didėja iki 250 000 JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro kursu, tai sudaro apie 46 000 eurų ir apie 230 000 eurų.

    Brangiausia Rocket versija apibūdinama kaip vienvietė ir skirta pažangiausiems manevrams ore, tačiau jos kaina ir avanso dydis kol kas neskelbiami. Teigiama, kad gamyba galėtų startuoti tik 2028 metais, todėl iki realaus automobilio keliuose dar gali keistis ir techniniai sprendimai, ir pažadai.

    Kol kas Roadster istorijoje ryškiausiai matosi tai, ką „Tesla“ moka geriausiai: sukurti stiprų naratyvą ir parodyti prototipą, kuris priverčia kalbėti net skeptikus. Ar salto ir šuoliai taps realia serijine funkcija, ar liks įspūdingu demonstraciniu triuku, paaiškės tik priartėjus gamybai ir prasidėjus sertifikavimo procesui.

  • „Tesla“ vėl pademonstravo „Roadster“: apvertė ore, šoko per „Semi“ ir žada 2028 metais

    „Tesla“ vėl pademonstravo „Roadster“: apvertė ore, šoko per „Semi“ ir žada 2028 metais

    Įspūdinga „Tesla“ scena

    „Tesla“ dar kartą pristatė naujos kartos „Roadster“ ir šįkart pasirinko demonstraciją, kuri labiau priminė aviacijos šou nei automobilių renginį. Ant scenos parodyta, kad automobilis gali važiuoti net apverstas aukštyn ratais, o vėliau atliko triukus ore.

    Kompanija teigia, kad dalį įspūdingų galimybių užtikrina ventiliatoriaus principu veikianti prispaudimo sistema. Pasak „Tesla“ atstovų, ji gali sukurti iki 2 g prispaudimo jėgą, todėl automobilis teoriškai išlaiko sukibimą net esant neįprastoms padėtims.

    Ventiliatorius, traukos purkštukai ir rekordų pažadai

    Antroji pristatymo dalis buvo skirta vadinamiesiems šaltų dujų traukos purkštukams, kuriuos „Tesla“ esą kūrė bendradarbiaudama su „SpaceX“. Teigiama, kad dalis purkštukų montuojami automobilio apačioje, kiti priekyje ir gale, o jų funkcija nėra vien pagreitėjimas.

    Demonstracijoje automobilis nuo rampos pakilo į orą, apsivertė ir nusileido ant keturių ratų. „Tesla“ pabrėžė, kad triukų metu automobilyje nebuvo vairuotojo, o tai rodo, jog bent dalis demonstracijos buvo valdoma nuotoliniu būdu ir pritaikyta tik specialioms sąlygoms.

    „Šis automobilis gali daryti vartymus ir beprotišką gimnastiką, ko tik norite“, – sakė „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

    Kompanija taip pat pademonstravo šuolį per visą „Tesla“ automobilių rikiuotę, įskaitant „Tesla Semi“. Nors šie triukai skamba kaip pažadas apie revoliucinę dinamiką, „Tesla“ pripažino, kad dalis sprendimų gali kelti klausimų dėl teisėtumo viešuose keliuose.

    Kada pasirodys „Roadster“?

    „Tesla“ nurodo, kad naujos kartos „Roadster“ startas numatomas 2028 metais. Tai reikšminga detalė, nes modelis viešai aptarinėjamas jau daug metų, o gamintojas ne kartą keitė terminus.

    Pristatymo metu taip pat paminėtos kelios komplektacijos, įskaitant versiją su didesniu purkštukų skaičiumi, kuri, kaip teigiama, gali būti siūloma tik su pakvietimu. Praktiniai parametrai, tokie kaip galutinė kaina, homologacijos sprendimai ir realūs bandymų rezultatai, kol kas išsamiai nepateikti.

    Rinkoje, kurioje elektriniai sportiniai automobiliai vis dažniau konkuruoja ne tik galia, bet ir programine įranga bei aerodinaminėmis technologijomis, tokie pažadai gali tapti svarbiu įvaizdžio įrankiu. Vis dėlto galutinį vertinimą lems tai, ar „Tesla“ sugebės triukus paversti patikimu, teisės aktus atitinkančiu serijiniu produktu.

  • „Tesla“ Roadster su raketiniais varikliais? Skraidanti versija bus tik pakviestiesiems

    „Tesla“ Roadster su raketiniais varikliais? Skraidanti versija bus tik pakviestiesiems

    „Tesla“ rodo triukus, bet riboja pirkėjus

    „Tesla“ pristatymo renginyje pademonstravo naujos kartos „Roadster“ su įspūdingais triukais ore, tačiau dalis įspūdingiausių sprendimų bus prieinami ne visiems. Gamintojo rezervacijos puslapyje aukščiausios komplektacijos „Rocket“ versija pažymėta kaip prieinama tik su pakvietimu.

    Ši versija išsiskiria tuo, kad, pasak įmonės, turi visus 10 reaktyvinių traukos įrenginių, kurie ir leido pademonstruoti akrobatinius manevrus. Teigiama, kad jie būtų įkraunami naudojant kompresorius, tačiau detalesnių techninių paaiškinimų ar patvirtintų specifikacijų kol kas nepateikiama.

    Kas žadama greičio ir prispaudimo jėgos srityse?

    Renginyje „Roadster“ buvo siejamas su ypač greitu įsibėgėjimu, o dalis šių pažadų, bent teoriškai, turėtų galioti ir žemesnėms versijoms. Kita komplektacija, vadinama „Thrust“, turėtų turėti galinius stiprintuvus, tačiau jos prieinamumas taip pat apibūdinamas kaip ribotas.

    Tuo metu didžioji dalis automobilių, sprendžiant iš užsakymo formos logikos, greičiausiai bus bazinės ir „Performance“ komplektacijų. Jose reaktyvinių įrenginių nenumatyta, tačiau visoms trims versijoms priskiriama ventiliatoriumi varoma prisisiurbimo sistema, kuri, pasak „Tesla“, gali sukurti iki 2 G prispaudimo jėgą.

    Kodėl kyla klausimų dėl legalumo?

    Net ir matant demonstraciją, lieka daug neatsakytų klausimų dėl tokio sprendimo pritaikymo viešajame eisme. Reaktyviniai įrenginiai, pasak pristatyme minėtų teiginių, gali veikti itin dideliu greičiu ir kelti didelį triukšmą, todėl demonstracija vyko lauke, o žiūrovai buvo laikomi per atstumą.

    Ekspertų bendruomenėje dažnai atkreipiamas dėmesys, kad kelių transporto taisyklės, triukšmo normos ir saugos reikalavimai gali tapti rimta kliūtimi. Praktikoje tai reikštų, kad dalis funkcijų galėtų likti tik uždaroms trasoms arba demonstracinėms programoms, o ne serijinei gatvės versijai.

    Startas žadamas 2028 metais, bet kainos dar nėra

    „Tesla“ viešai nurodo, kad „Roadster“ startas planuojamas 2028 metais, tačiau rinkoje šis terminas vertinamas atsargiai. Ankstesni pažadai dėl „Roadster“ pasirodymo buvo ne kartą nukeliami, todėl pirkėjai ir analitikai į datas žiūri su išlygomis.

    Dar vienas išskirtinis aspektas yra tai, kad šį kartą rezervacijos sistemoje nenurodoma automobilio kaina. Vis dėlto siūloma išankstinė rezervacija su maždaug 47 000 eurų užstatu, iš kurių apie 4 700 eurų prašoma sumokėti iš karto, o likusią dalį per 10 dienų.

    Toks modelis rodo, kad bendrovė siekia surinkti paklausos signalus ir užsitikrinti pirkėjų įsipareigojimus dar iki galutinių specifikacijų ir kainodaros paskelbimo. Pirkėjams tai reiškia didesnę riziką, nes galutinės komplektacijų savybės, prieinamumas ir pristatymo terminai gali kisti.

  • „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    Naujas „Reuters“ tyrimas teigia, kad „Tesla“ aktyviai siekė paspartinti pažangios pagalbos vairuotojui sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ leidimus Europoje, argumentuodama, jog delsimas esą kainuoja gyvybes. Keli nepriklausomi eismo saugos tyrėjai tokiems teiginiams nepritarė, pabrėždami, kad viešai prieinamų, recenzuotų įrodymų, jog sistema yra saugesnė už žmogų, trūksta.

    Tyrime remtasi vidiniais susirašinėjimais su Nyderlandų tipo patvirtinimo institucija RDW, kalbėta su agentūros darbuotojais ir eismo saugos ekspertais. RDW Europoje atlieka svarbų vaidmenį, nes pagal ES tipo patvirtinimo logiką vienos šalies patvirtinimas gali tapti pagrindu sprendimams ir kitose rinkose.

    Ginčai dėl pateiktų duomenų

    Pasak tyrimo, „Tesla“ Europos institucijoms pateikė vadinamąją įrodymų suvestinę, kurioje bandyta pagrįsti sistemos saugumą. Kritika esą kilo dėl to, kad vietoje tiesioginių avaringumo rodiklių naudoti netiesioginiai požymiai, pavyzdžiui, garso signalo naudojimas, staigūs greitėjimai ar stabdymai, posūkio signalų naudojimo dažnis.

    Ekspertai pabrėžė, kad tokie rodikliai gali neatspindėti realios susidūrimų rizikos, o be nepriklausomo trečiosios šalies vertinimo išvados gali būti pernelyg palankios pačiam gamintojui. Be to, akcentuota, kad bandymų apimtys ir metodika turi būti palyginamos su įprasto vairavimo statistika, priešingu atveju palyginimai tampa silpni.

    „Iš pateiktų rodiklių negalima tiesiogiai daryti išvados, kad sistema sumažina mirtinų avarijų tikimybę“, – tyrime cituojamą bendrą ekspertų vertinimo prasmę perteikė pašnekovai.

    Susirašinėjimai su RDW ir reakcija

    „Reuters“ skelbia, kad susirašinėjimuose „Tesla“ ne kartą ragino RDW mažinti vertinimo apimtį ar koreguoti patikros intensyvumą, argumentuodama kaštais ir proceso mastu. Tai kelia klausimų dėl to, kaip praktikoje užtikrinamas vertinimo griežtumas, kai vertinama technologija yra sudėtinga, o gamintojas aktyviai dalyvauja derybose dėl procedūrų.

    RDW, reaguodama į tyrimą, nurodė, kad keitimasis informacija su gamintojais yra įprasta vertinimo proceso dalis ir esą nemažina nepriklausomumo bei patikros nuoseklumo. Tokia pozicija atitinka plačiau ES taikomą praktiką, kai techniniai duomenys ir paaiškinimai dažnai gaunami iš gamintojo, tačiau atsakomybė už sprendimą tenka institucijai.

    Nyderlanduose sistema buvo patvirtinta, o vėliau, pasak tyrimo, sprendimai judėjo ir kitose šalyse. Tarp minimų valstybių įvardijama ir Lietuva, tačiau bendras ES lygmens sprendimas, kaip nurodoma, vis dar gali priklausyti nuo platesnio pritarimo ir papildomo institucijų vertinimo.

    Kas yra FSD ir kodėl tai svarbu

    „Full Self-Driving (Supervised)“ pavadinimas klaidina: tai nėra visiškai autonominis važiavimas. „Tesla“ akcentuoja, kad vairuotojas privalo nuolat prižiūrėti sistemą, laikyti rankas ant vairo pagal instrukcijas ir bet kada būti pasirengęs perimti valdymą, o atsakomybė už eismo įvykius iš esmės išlieka vairuotojui.

    Technologijų ir automobilių rinkai tai jautri tema, nes pažangios pagalbos vairuotojui sistemos Europoje vertinamos itin griežtai dėl vartotojų apsaugos, reklamos teiginių tikslumo ir eismo saugos. Vokietija anksčiau yra kritiškai vertinusi terminiją, o kai kuriose rinkose gamintojams tenka pervadinti funkcijas taip, kad jos neimplikuotų pilnos autonomijos.

    Tyrime taip pat teigiama, kad spaudimas buvo daromas ne vien oficialiais kanalais. Minima, jog dalis entuziastų siuntė laiškus institucijoms Švedijoje ir Norvegijoje, ragindami skubinti leidimus ir siejant delsą su galimomis žūtimis keliuose, nors tokie teiginiai, pasak apklaustų mokslininkų, nėra pagrįsti nepriklausomais įrodymais.

    Artėjant galimiems bendriems ES sprendimams, dėmesys krypsta į tai, kokio lygio nepriklausomi bandymai ir duomenų auditas bus taikomi prieš suteikiant platesnį leidimą. Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojui skirta pagalbos sistema turi būti vertinama pagal realius saugumo rezultatus ir aiškias metodikas, o ne vien pagal gamintojo parinktus netiesioginius rodiklius.

  • „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    Socialinis tinklas „X“ Londone pateikė ieškinį dviem Jungtinės Karalystės gyventojams, įtardamas, kad jie galėjo apgaule gauti išmokas iš kūrėjams skirtos pajamų dalijimosi programos. Bendrovė teigia patyrusi apie 330 000 eurų nuostolį, susijusį su programos išmokomis ir, kaip nurodoma byloje, prašo atlyginti ir papildomas su tyrimu susijusias išlaidas.

    Ieškinyje minima, kad įtariami asmenys kartu su nenustatytais bendrininkais galėjo valdyti kelias paskyras, kurios tarpusavyje koordinuotai kėlė įsitraukimo rodiklius. Pasak „X“, tam esą buvo naudojami tarpusavio patiktukai, persidalijimai ir atsakymai, imituojant organišką auditorijos aktyvumą.

    „X“ teigia identifikavusi devynias paskyras, kurios galėjo veikti kaip vienas tinklas, o jų turinys dažnai buvo labai panašus ir publikuojamas beveik tuo pačiu metu. Dokumentuose pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kriptovaliutų tema parengti įrašai pasirodydavo per kelias sekundes vienas nuo kito, o tai, bendrovės vertinimu, gali rodyti koordinuotą veikimą.

    Taip pat teigiama, kad tarp skirtingų paskyrų galėjo sutapti finansiniai ir identifikaciniai duomenys, susiję su išmokų gavimu. „X“ tvirtina, jog tokie sutapimai esą padėjo atsekti ryšius tarp paskyrų ir nustatyti galimus pinigų srautus.

    Byloje nurodoma, kad ginčas susijęs su „X“ kūrėjų pajamų dalijimosi mechanizmu, kuris startavo 2023 metais ir vėliau buvo pakeistas kita atlygio už originalų turinį schema. Bendrovė teigia sustabdžiusi minėtas paskyras dar 2023 metais, kai, jos vertinimu, buvo aptikti platformos manipuliavimo požymiai.

    „X“ pabrėžia, kad prašoma suma apima ne tik galimai neteisėtai išmokėtas lėšas, bet ir išlaidas, patirtas atliekant vidinį tyrimą, analizę bei įgyvendinant priemones, kurios turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tuo pat metu akcentuojama, kad teismo sprendimo dar nėra, o kaltinimai kol kas nėra patvirtinti teismo tvarka.

    Pastaraisiais metais socialiniai tinklai vis aktyviau ieško būdų skatinti kūrėjus dalintis pajamomis, tačiau kartu tai didina ir piktnaudžiavimo riziką. Ekspertai yra atkreipę dėmesį, kad tokiose sistemose ypač svarbūs skaidrūs kriterijai, patikimi botų ir koordinuoto elgesio aptikimo įrankiai bei finansinių srautų kontrolė, kad programos išliktų patrauklios tiek kūrėjams, tiek reklamos užsakovams.

    Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip platformos ginasi nuo organizuoto manipuliavimo, kai finansinė motyvacija tiesiogiai susieta su įsitraukimo metrikomis. Jei teismas pritartų „X“ argumentams, tai galėtų paskatinti griežtesnę tokių programų priežiūrą ir detalesnį atsiskaitymų auditą.

    „Tai buvo koordinuotas pajamų dalijimosi sukčiavimas ir platformos manipuliavimas“, – teigiama „X“ pateiktame ieškinyje.

  • Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Buvęs „Anthropic“ darbuotojas Jacobas Coxonas viešame įraše perspėjo, kad dirbtinio intelekto industrija rizikuoja žmonių saugumu, o ateityje gali atsirasti sistemų, kurių veikimo žmonės nebesuvaldys. Jo teigimu, ypač pavojinga kryptis yra modelių gebėjimas patiems spartinti savo tobulėjimą.

    Į šias pastabas sureagavo „Anthropic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dario Amodei, kalbėjęs apie rizikas tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis pripažino, kad su kritiku sutinka labiau, nei nesutinka, tačiau pabrėžė, jog dabartiniai modeliai dar nėra tokie pajėgūs, kad savaime sukeltų neišvengiamą katastrofą.

    Vis dėlto Amodei akcentavo tempą: didėjant skaičiavimo resursams, duomenų apimtims ir modelių architektūrų pažangai, gebėjimai auga sparčiau nei praktinės saugumo priemonės. Jo vertinimu, rizika kyla tada, kai sistemos ima vykdyti sudėtingas užduotis per daugybę žingsnių, veikti kaip autonominių agentų tinklai ir pačios ieškoti būdų tapti dar efektyvesnės.

    Raginimas lėtinti ir testuoti

    „Anthropic“ vadovas viešai ragino pramonę atsakingiau reguliuoti pažangiausių modelių kūrimo tempą ir daugiau investuoti į saugos metodus. Tarp minimų priemonių dažniausiai įvardijami nepriklausomi vertintojai, kurie galėtų tikrinti modelius panašiomis teisėmis kaip įmonių darbuotojai, bei aiškesni standartai, kuriuos kurtų verslas kartu su valdžios institucijomis.

    Tokie siūlymai siejasi su plačiau taikoma praktika, kai didieji kūrėjai skelbia saugos ataskaitas, vykdo vadinamąjį raudonųjų komandų testavimą ir ieško būdų apriboti pavojingą modelių elgesį. Tačiau kritikai pabrėžia, kad savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei varžybos tarp laboratorijų verčia skubėti.

    Netikėtas sutarimas tarp konkurentų

    Amodei perspėjimai sulaukė palaikymo iš dviejų ryškiausių industrijos lyderių. Elonas Muskas viešai pareiškė, kad Amodei argumentai jam atrodo pagrįsti, primindamas, kad apie dideles DI rizikas kalba jau ne vienus metus.

    „Sutinku, kad pažangiausių DI sistemų kūrimo tempą turime formuoti atsakingai“, – sakė Samas Altmanas.

    „OpenAI“ vadovas taip pat pabrėžė nepriklausomo vertinimo idėją ir teigė, kad DI sauga pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių klausimų įmonės vidinėse diskusijose. Toks viešas sutarimas išryškina, kad rūpestis dėl tempo nebėra vienos stovyklos pozicija, net jei įmonės konkuruoja dėl lyderystės.

    Grėsmės jau ne vien teorinės

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja pranešimų, kad generatyviniai modeliai bandomi išnaudoti kenkėjiškiems tikslams, įskaitant sukčiavimą, kibernetines atakas ir net pavojingų instrukcijų paiešką. Dėl to kūrėjai vis dažniau diegia apribojimus, stiprina turinio filtrus ir plečia piktnaudžiavimo stebėseną.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą rizikų sluoksnį: net jei modeliai nėra superintelektas, jie gali didinti nusikalstamų veikų mastą, automatizuoti socialinės inžinerijos atakas, skatinti dezinformacijos plitimą ir mažinti įėjimo barjerą tiems, kurie anksčiau neturėjo techninių gebėjimų. Dėl to saugos diskusija vis dažniau sukasi ne tik apie tolimą ateitį, bet ir apie šiandienos praktinį atsparumą.

    Kitas svarbus aspektas yra reguliavimas: Europos Sąjungoje jau įsigaliojęs DI aktas numato rizikomis grįstą sistemą ir papildomas pareigas aukštos rizikos sprendimams, o pažangiausiems bendros paskirties modeliams keliami skaidrumo ir saugos reikalavimai. Vis dėlto rinkos dinamika rodo, kad vien teisės aktų neužtenka, jei trūksta nepriklausomų testavimo pajėgumų ir aiškių, tarptautiniu mastu suderintų standartų.

    Kol kas vieningo atsakymo, kaip tiksliai subalansuoti inovacijų greitį ir saugą, nėra. Tačiau tai, kad dėl pavojaus signalo vis garsiau kalba ir konkuruojančių laboratorijų lyderiai, rodo besikeičiantį toną: DI pažanga vis labiau vertinama ne tik pagal įspūdingas funkcijas, bet ir pagal tai, ar visuomenė spėja sukurti saugiklius.