CP v2

Tag: Elon Musk

  • „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    Socialinis tinklas „X“ Londone pateikė ieškinį dviem Jungtinės Karalystės gyventojams, įtardamas, kad jie galėjo apgaule gauti išmokas iš kūrėjams skirtos pajamų dalijimosi programos. Bendrovė teigia patyrusi apie 330 000 eurų nuostolį, susijusį su programos išmokomis ir, kaip nurodoma byloje, prašo atlyginti ir papildomas su tyrimu susijusias išlaidas.

    Ieškinyje minima, kad įtariami asmenys kartu su nenustatytais bendrininkais galėjo valdyti kelias paskyras, kurios tarpusavyje koordinuotai kėlė įsitraukimo rodiklius. Pasak „X“, tam esą buvo naudojami tarpusavio patiktukai, persidalijimai ir atsakymai, imituojant organišką auditorijos aktyvumą.

    „X“ teigia identifikavusi devynias paskyras, kurios galėjo veikti kaip vienas tinklas, o jų turinys dažnai buvo labai panašus ir publikuojamas beveik tuo pačiu metu. Dokumentuose pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kriptovaliutų tema parengti įrašai pasirodydavo per kelias sekundes vienas nuo kito, o tai, bendrovės vertinimu, gali rodyti koordinuotą veikimą.

    Taip pat teigiama, kad tarp skirtingų paskyrų galėjo sutapti finansiniai ir identifikaciniai duomenys, susiję su išmokų gavimu. „X“ tvirtina, jog tokie sutapimai esą padėjo atsekti ryšius tarp paskyrų ir nustatyti galimus pinigų srautus.

    Byloje nurodoma, kad ginčas susijęs su „X“ kūrėjų pajamų dalijimosi mechanizmu, kuris startavo 2023 metais ir vėliau buvo pakeistas kita atlygio už originalų turinį schema. Bendrovė teigia sustabdžiusi minėtas paskyras dar 2023 metais, kai, jos vertinimu, buvo aptikti platformos manipuliavimo požymiai.

    „X“ pabrėžia, kad prašoma suma apima ne tik galimai neteisėtai išmokėtas lėšas, bet ir išlaidas, patirtas atliekant vidinį tyrimą, analizę bei įgyvendinant priemones, kurios turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tuo pat metu akcentuojama, kad teismo sprendimo dar nėra, o kaltinimai kol kas nėra patvirtinti teismo tvarka.

    Pastaraisiais metais socialiniai tinklai vis aktyviau ieško būdų skatinti kūrėjus dalintis pajamomis, tačiau kartu tai didina ir piktnaudžiavimo riziką. Ekspertai yra atkreipę dėmesį, kad tokiose sistemose ypač svarbūs skaidrūs kriterijai, patikimi botų ir koordinuoto elgesio aptikimo įrankiai bei finansinių srautų kontrolė, kad programos išliktų patrauklios tiek kūrėjams, tiek reklamos užsakovams.

    Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip platformos ginasi nuo organizuoto manipuliavimo, kai finansinė motyvacija tiesiogiai susieta su įsitraukimo metrikomis. Jei teismas pritartų „X“ argumentams, tai galėtų paskatinti griežtesnę tokių programų priežiūrą ir detalesnį atsiskaitymų auditą.

    „Tai buvo koordinuotas pajamų dalijimosi sukčiavimas ir platformos manipuliavimas“, – teigiama „X“ pateiktame ieškinyje.

  • Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Muskas ir Altmanas netikėtai sutaria su „Anthropic“ vadovu: DI tempas kelia realią grėsmę

    Buvęs „Anthropic“ darbuotojas Jacobas Coxonas viešame įraše perspėjo, kad dirbtinio intelekto industrija rizikuoja žmonių saugumu, o ateityje gali atsirasti sistemų, kurių veikimo žmonės nebesuvaldys. Jo teigimu, ypač pavojinga kryptis yra modelių gebėjimas patiems spartinti savo tobulėjimą.

    Į šias pastabas sureagavo „Anthropic“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dario Amodei, kalbėjęs apie rizikas tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis pripažino, kad su kritiku sutinka labiau, nei nesutinka, tačiau pabrėžė, jog dabartiniai modeliai dar nėra tokie pajėgūs, kad savaime sukeltų neišvengiamą katastrofą.

    Vis dėlto Amodei akcentavo tempą: didėjant skaičiavimo resursams, duomenų apimtims ir modelių architektūrų pažangai, gebėjimai auga sparčiau nei praktinės saugumo priemonės. Jo vertinimu, rizika kyla tada, kai sistemos ima vykdyti sudėtingas užduotis per daugybę žingsnių, veikti kaip autonominių agentų tinklai ir pačios ieškoti būdų tapti dar efektyvesnės.

    Raginimas lėtinti ir testuoti

    „Anthropic“ vadovas viešai ragino pramonę atsakingiau reguliuoti pažangiausių modelių kūrimo tempą ir daugiau investuoti į saugos metodus. Tarp minimų priemonių dažniausiai įvardijami nepriklausomi vertintojai, kurie galėtų tikrinti modelius panašiomis teisėmis kaip įmonių darbuotojai, bei aiškesni standartai, kuriuos kurtų verslas kartu su valdžios institucijomis.

    Tokie siūlymai siejasi su plačiau taikoma praktika, kai didieji kūrėjai skelbia saugos ataskaitas, vykdo vadinamąjį raudonųjų komandų testavimą ir ieško būdų apriboti pavojingą modelių elgesį. Tačiau kritikai pabrėžia, kad savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei varžybos tarp laboratorijų verčia skubėti.

    Netikėtas sutarimas tarp konkurentų

    Amodei perspėjimai sulaukė palaikymo iš dviejų ryškiausių industrijos lyderių. Elonas Muskas viešai pareiškė, kad Amodei argumentai jam atrodo pagrįsti, primindamas, kad apie dideles DI rizikas kalba jau ne vienus metus.

    „Sutinku, kad pažangiausių DI sistemų kūrimo tempą turime formuoti atsakingai“, – sakė Samas Altmanas.

    „OpenAI“ vadovas taip pat pabrėžė nepriklausomo vertinimo idėją ir teigė, kad DI sauga pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių klausimų įmonės vidinėse diskusijose. Toks viešas sutarimas išryškina, kad rūpestis dėl tempo nebėra vienos stovyklos pozicija, net jei įmonės konkuruoja dėl lyderystės.

    Grėsmės jau ne vien teorinės

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja pranešimų, kad generatyviniai modeliai bandomi išnaudoti kenkėjiškiems tikslams, įskaitant sukčiavimą, kibernetines atakas ir net pavojingų instrukcijų paiešką. Dėl to kūrėjai vis dažniau diegia apribojimus, stiprina turinio filtrus ir plečia piktnaudžiavimo stebėseną.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą rizikų sluoksnį: net jei modeliai nėra superintelektas, jie gali didinti nusikalstamų veikų mastą, automatizuoti socialinės inžinerijos atakas, skatinti dezinformacijos plitimą ir mažinti įėjimo barjerą tiems, kurie anksčiau neturėjo techninių gebėjimų. Dėl to saugos diskusija vis dažniau sukasi ne tik apie tolimą ateitį, bet ir apie šiandienos praktinį atsparumą.

    Kitas svarbus aspektas yra reguliavimas: Europos Sąjungoje jau įsigaliojęs DI aktas numato rizikomis grįstą sistemą ir papildomas pareigas aukštos rizikos sprendimams, o pažangiausiems bendros paskirties modeliams keliami skaidrumo ir saugos reikalavimai. Vis dėlto rinkos dinamika rodo, kad vien teisės aktų neužtenka, jei trūksta nepriklausomų testavimo pajėgumų ir aiškių, tarptautiniu mastu suderintų standartų.

    Kol kas vieningo atsakymo, kaip tiksliai subalansuoti inovacijų greitį ir saugą, nėra. Tačiau tai, kad dėl pavojaus signalo vis garsiau kalba ir konkuruojančių laboratorijų lyderiai, rodo besikeičiantį toną: DI pažanga vis labiau vertinama ne tik pagal įspūdingas funkcijas, bet ir pagal tai, ar visuomenė spėja sukurti saugiklius.

  • Vivian Wilson naujoje „Desigual“ kampanijoje kritikuoja DI ir netiesiogiai smogia tėvui Elonui Muskui

    Vivian Wilson naujoje „Desigual“ kampanijoje kritikuoja DI ir netiesiogiai smogia tėvui Elonui Muskui

    Elono Musko vyriausioji dukra Vivian Wilson tapo naujos „Desigual“ mados kampanijos veidu, o jos žinutė aiški: kritika dirbtiniam intelektui ir kūrybinių industrijų automatizavimui. Kampanija pristatoma kaip sąmoningas protestas prieš DI plėtrą ten, kur, pasak Wilson, ji stumia kūrėjus iš darbo rinkos.

    „Desigual“ kampanija pavadinta Born to Disobey ir remiasi idėja, kad šiuolaikinė maišto forma nebėra kova su sistema, o atsisakymas būti jos dalimi. Vaizdo klipuose Wilson bendrauja su kampanijai sukurtu robotu, kuris nuolat stringa, o finalinė mintis nukreipiama į ribas, kurių technologijos ne visada peržengia prasmingai.

    DI ir mados industrija

    Interviu JAV žiniasklaidai Wilson teigė, kad jai svarbu kalbėti apie DI poveikį madai, nes ši technologija gali mažinti darbo vietų kūrybinėse profesijose skaičių. Ji taip pat akcentavo aplinkosauginį aspektą, primindama, kad skaitmeninių modelių mokymas ir turinio generavimas reikalauja didelių skaičiavimo išteklių.

    Mados industrijoje DI vis dažniau naudojamas vizualams, reklamoms, eskizams ir net audinių raštams generuoti, tačiau tai kelia ir autorystės klausimus. Vis daugiau kūrėjų viešai kritikuoja praktiką, kai generatyviniai modeliai apmokomi naudojant internete rastus darbus, o originalūs autoriai už tai negauna nei leidimo, nei atlygio.

    „Menas yra emocija, perduodama per raišką, o emocija iš prigimties yra žmogiška. DI atima ketinimą ir pakeičia jį nukopijuotomis spalvomis bei formomis“, – sakė Vivian Wilson.

    Ne tik apie technologijas

    Kampanija susilaukė dėmesio ir dėl platesnio konteksto: Wilson yra viešai kalbėjusi apie nutrūkusius santykius su tėvu Elonu Musku. Būdama 18-os ji teisme pakeitė pavardę į motinos mergautinę, taip formaliai atsiribodama nuo tėvo.

    Viešojoje erdvėje Muskas yra aštriai pasisakęs apie dukters lytinę tapatybę, o Wilson ne kartą atkirto tėvui socialiniuose tinkluose ir interviu. Dėl to daliai auditorijos „Desigual“ kampanijos eilutės apie atsisakymą paklusti skamba kaip platesnė deklaracija, kuri peržengia vien mados reklamos rėmus.

    Dar viena detalė, kuri maitina interpretacijas, yra kampanijoje rodomas robotas, vizualiai primenantis humanoidinius sprendimus, kuriuos viešai pristatinėja Musko valdoma „Tesla“. Nors „Desigual“ to tiesiogiai neakcentuoja, kampanijos simbolika leido daliai žiūrovų įžvelgti ir asmeninį sluoksnį.

  • „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ paskyrė Anthony Armstrongą į valdybą ir patikėjo jam darbą Audito bei atitikties komitete. Bendrovė pabrėžia, kad naujasis narys atsineša ilgametę investicinės bankininkystės ir vadovavimo patirtį, sukauptą tiek finansų, tiek technologijų sektoriuose.

    Paskyrimu „Coinbase“ valdybos sudėtis išaugo nuo devynių iki dešimties narių. Apie pokytį bendrovė informavo JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktame dokumente, kuris yra standartinė praktika viešai kotiruojamoms įmonėms.

    Armstrongas beveik dešimtmetį dirbo „Morgan Stanley“, kur galiausiai ėjo investicinės bankininkystės vicepirmininko pareigas. Vėliau jis užėmė vyresnes pareigas keliuose Elono Musko projektuose, o pastaruoju metu dirbo finansų vadovu įmonėse „xAI“, „X.AI Corp.“ ir „X Corp.“.

    „Anthony nuosekliai siekė kurti sprendimus, kurie veikia mastu ir be švaistymo“, – teigiama „Coinbase“ pranešime. „Efektyvus įgyvendinimas yra vienas mūsų pagrindinių veiklos principų, o Anthony šį standartą išlaikė vienose reikliausių finansų, valdžios ir technologijų aplinkų“, – priduriama bendrovės tekste.

    Reguliaciniuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad tarp Anthony Armstrongo ir kitų „Coinbase“ direktorių ar vadovų nėra šeiminių ryšių. Tai įprastai akcentuojama siekiant skaidrumo ir interesų konfliktų prevencijos, ypač kai pavardė sutampa su bendrovės vadovo pavarde.

    Paskyrimas vyksta tuo metu, kai „Coinbase“ siekia plėstis už tradicinės kriptovaliutų prekybos ribų ir diversifikuoti pajamas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais akcentuoja didėjančią ne vien su bitkoino neatidėliotina prekyba susijusių veiklų dalį, o tai leidžia švelninti rinkos ciklų įtaką rezultatams.

    Tuo pat metu investuotojų lūkesčiai išlieka jautrūs tiek kriptoturto kainų svyravimams, tiek reguliavimo aplinkos pokyčiams JAV ir Europoje. Rinkoje „Coinbase“ vertinimas pastaruoju laikotarpiu patyrė spaudimą, todėl bet kokie strateginiai sprendimai, įskaitant valdybos sudėties stiprinimą, gali būti vertinami kaip signalas apie prioritetą finansinei drausmei ir atitikties kontrolei.

  • „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ pranešė pasirinkusi pietinę Luizjaną naujam „Starship“ programos kosmodromui ir gamybos infrastruktūrai. Bendrovė projektą vysto kartu su valstijos valdžia, o pirmuosius darbus planuoja pradėti kitais metais.

    Naujasis kompleksas dažnai įvardijamas kaip „Starbase“ Luizjanoje, tačiau oficialūs pavadinimai ir detalus statusas dar gali keistis, kol bus baigti derinimai. Kol kas neatskleidžiama, kada objektas galėtų būti užbaigtas ir kada iš ten realiai įvyktų pirmasis „Starship“ startas.

    Kodėl pasirinkta Luizjana?

    Luizjana turi svarbų pranašumą – prieigą prie giliavandenės laivybos ir pramoninės infrastruktūros, kuri gali palengvinti didelių konstrukcijų logistiką. „SpaceX“ teigimu, komplekse būtų numatyta kuro gamyba, energijos tiekimas, transporto ir perdirbimo pajėgumai.

    Toks sprendimas dera su bendrovės strategija didinti gamybos ir startų mastą, nes „Starship“ yra kuriamas kaip daugkartinio naudojimo raketa. Kuo daugiau paruošimo vietų ir pralaidumo, tuo lengviau planuoti dažnesnius bandymus ir skrydžius.

    „Starship“ tikslai ir realybė

    „SpaceX“ viešai yra išsakiusi itin ambicingą siekį ateityje pasiekti iki 1 000 „Starship“ startų per metus, tačiau tai būtų ilgo laikotarpio tikslas. Tam reikėtų ne tik kelių kosmodromų, bet ir stabilios variklių, kuro, leidimų ir saugos procedūrų grandinės.

    Šiuo metu pagrindiniai „Starship“ bandymai vyksta Teksase esančiame „Starbase“ komplekse, o kitos „SpaceX“ raketos, tokios kaip „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“, įprastai startuoja iš Floridos Cape Canaveral ir Kalifornijos Vandenberg.

    Kas toliau: daugiau bandymų ir sudėtingesni manevrai

    „Starship“ programa jau atliko keliolika bandomųjų skrydžių, o naujausi bandymai parodė apčiuopiamą pažangą grįžimo ir nusileidimo scenarijuose. Artimiausiuose testuose „SpaceX“ siekia sudėtingesnių užduočių, įskaitant skrydį orbita ir tikslų grįžimą.

    Vienas iš labiausiai stebimų elementų yra bandymai grąžinti raketos dalis taip, kad jas būtų galima greitai paruošti pakartotiniam naudojimui. Būtent tai, „SpaceX“ vertinimu, ilgainiui gali smarkiai sumažinti vieno skrydžio kainą ir priartinti planus dėl dažnų startų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    Dar vienas bandymas po atidėjimų

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžio bandymui po kelių atidėjimų, kai startas buvo nutrauktas jau skaičiuojant paskutines minutes. Tai turėtų būti 13-asis visos programos skrydis ir tik antrasis su naujesnės konfigūracijos „Starship“ versija.

    Ankstesnis skrydis gegužę baigėsi ne pagal planą, todėl bendrovė atliko pakeitimus ir papildomus bandymus. Prieš naują startą „SpaceX“ skelbė, kad sėkmingai įvykdė papildomus „Super Heavy“ pirmosios pakopos priešstartinius testus.

    Pirmąkart – „Starlink V3“ palydovai

    Šio bandymo svarbiausia naujiena – pirmą kartą „Starship“ krovinių skyriuje turėtų būti „Starlink V3“ bandomieji palydovai. „SpaceX“ nurodo, kad jų bus 20, o tai būtų pirmasis šios kartos aparatų praktinis iškėlimas su „Starship“.

    „Starlink V3“ palydovai yra didesni už ankstesnes versijas ir, kaip tikimasi, reikšmingai padidins visos palydovinio ryšio sistemos pralaidumą. Dėl didesnių gabaritų ir masės jų iškėlimas „Starship“ raketa laikomas vienu kertinių žingsnių plečiant „Starlink“ pajėgumus.

    Kaip turėtų vykti skrydis

    Pagal „SpaceX“ pateikiamą scenarijų „Super Heavy“ pakopa po starto turėtų grįžti, tačiau šį kartą nebus gaudoma prie bokšto. Planuojama, kad stiprintuvas nusileis į vandenį Meksikos įlankoje.

    „Starship“ antroji pakopa turėtų atlikti suplanuotus manevrus, o skrydis baigtųsi nusileidimu į Indijos vandenyną. Bendrovė teigia, kad įdiegė techninių patobulinimų, skirtų sumažinti rizikas, išryškėjusias per ankstesnį bandymą.

    Numatoma, kad bandomieji „Starlink V3“ palydovai po iškėlimo į žemąją orbitą išskleis saulės baterijas ir antenas, o vėliau bus mėginama juos integruoti į esamą „Starlink“ žvaigždyną. Tačiau planas taip pat numato, kad netrukus po bandymo palydovai bus deorbituoti ir sudegs atmosferoje.

    „SpaceX“ anksčiau yra pateikusi reguliuotojams planus, susijusius su daug didesniu „Starlink“ tinklo plėtimu, o „V3“ karta laikoma svarbia dalimi siekiant didesnio pajėgumo ir efektyvesnio ryšio. Dėl to kiekvienas „Starship“ bandymas, kuriame dalyvauja realus „Starlink“ krovinys, tampa reikšmingu žingsniu tiek pačiai raketai, tiek visai palydovinio interneto strategijai.

  • Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusijos viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai, kad Maskva gali imtis veiksmų prieš palydovinį internetą „Starlink“, kuriuo plačiai naudojasi Ukraina. Tokie pareiškimai siejami su teiginiu, esą „Starlink“ ryšys padeda koordinuoti Ukrainos bepiločių atakas okupuotose teritorijose.

    Vienas Rusijos karinių komentarų autorių Andriejus Klincevičius tvirtino, kad jei „Starlink“ ir toliau bus naudojamas smūgiams, Rusija galėtų „neutralizuoti“ ar net „sunaikinti“ dalį palydovų. Jo žodžiais, sistema esą yra saugoma JAV gynybos struktūrų, todėl bet kokie veiksmai prieš ją reikštų tiesioginę eskalacijos riziką.

    Grasinimai nuskambėjo po pranešimų apie 2026 metų gegužės 21–22 dienomis įvykdytą dronų smūgį Starobelsko apylinkėse. Rusijos pusė tvirtino, kad atakoje žuvo nuo 18 iki 21 žmogaus ir buvo sužeistų, o Ukraina tikino taikiusi į karinius taikinius ir neigė, kad ataka buvo nukreipta prieš civilius.

    Kas iš tiesų įmanoma kosmose?

    Rusija jau yra demonstravusi antisatelitinius pajėgumus. 2021 metais ji atliko antisatelitinio ginklo bandymą, kurio metu buvo sunaikintas vienas pačios Rusijos palydovas, o orbitoje susidarė didelis pavojingų nuolaužų kiekis, kėlęs riziką kitiems kosmoso objektams.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad „Starlink“ kaip tūkstančių mažų palydovų tinklas yra atsparesnis nei pavieniai dideli palydovai, tačiau tai nereiškia, kad jis nepažeidžiamas. Realistiškesnės priemonės būtų ryšio trikdymas, signalų slopinimas ar atakos prieš atskirus elementus, o ne bandymas fiziškai sunaikinti visą konstelaciją.

    Vis dėlto bet koks kinetinis smūgis palydovams žemojoje orbitoje turėtų plačias pasekmes: nuolaužos gali pažeisti kitus palydovus, didinti susidūrimų tikimybę ir ilgainiui riboti saugų naudojimąsi orbita. Dėl to daugelis valstybių tarptautiniu mastu ragina vengti bandymų, kurie kuria nuolaužas.

    „Starlink“ vaidmuo kare

    „Starlink“ nuo plataus masto karo pradžios tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų Ukrainos pajėgoms, ypač ten, kur įprasta infrastruktūra sugriauta arba aktyviai trukdoma. Palydovinis internetas suteikia gana stabilų ryšį, kuris yra kritiškas žvalgybai, koordinavimui ir bepiločių sistemų naudojimui.

    Tekste minimi ir ankstesni veiksmai, kai 2026 metų vasarį „SpaceX“ esą apribojo prieigą prie neautorizuotų terminalų, kuriais galėjo naudotis Rusijos pajėgos. Tokie sprendimai parodo, kad komercinės kosmoso paslaugos šiame kare tampa ne tik technologine, bet ir politine priemone.

    Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama tendencija, kad komerciniai palydovai ir ryšio paslaugos tampa karinių operacijų dalimi, todėl didėja jų pažeidžiamumo ir reguliavimo klausimai. Tai kelia naujų diskusijų apie tai, kur baigiasi civilinė infrastruktūra ir kur prasideda teisėtas karinis taikinys.

    Ką tai reikštų JAV ir Europai?

    Jei grasinimai virstų veiksmais, pasekmės neapsiribotų vienu karu: sutrikimai palydoviniame ryšyje paveiktų civilines paslaugas, logistiką ir dalį kritinės infrastruktūros, o kosminės nuolaužos taptų ilgalaike problema visai pramonei. Dėl to grėsmė palydovams dažnai vertinama kaip spaudimo priemonė, siekiant atgrasyti Vakarus nuo paramos.

    Kol kas nėra viešai patvirtintos informacijos, kad Rusija būtų ėmusis tiesioginių kinetinių veiksmų prieš „Starlink“ palydovus. Tačiau retorikos aštrėjimas rodo, kad kosmosas vis labiau įtraukiamas į geopolitinę konfrontaciją, o komercinės technologijos tampa jos epicentru.

    „Rusija gali imtis veiksmų prieš „Starlink“ palydovus, jei sistema bus toliau naudojama smūgiams“, – sakė Andriejus Klincevičius.

  • „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ antru bandymu pakėlė „Starship“: pasiektas kosmosas, bet misiją temdė rimti gedimai

    „SpaceX“ penktadienį iš „Starbase“ bazės Teksase paleido didžiausią kada nors sukurtą raketą „Starship“, po to, kai ankstesnis bandymas buvo atšauktas dėl techninių nesklandumų. Skrydžio langas truko apie 90 minučių, o startas įvyko jam prasidėjus.

    Bandomasis skrydis buvo svarbus bendrovei tikrinant atnaujintas „Starship“ sistemas ir ruošiantis tolesnei programos plėtrai. Misijos metu buvo iškelti ir orbitoje paleisti imitaciniai palydovai, taip pat perduotas tiesioginis vaizdas iš skrydžio.

    Vis dėlto „SpaceX“ nepranešė pasiekusi visus planuotus tikslus. Įmonė nurodė neįvykdžiusi dalies traukos ir variklių darbo parametrų, kurie reikalingi norint įsitikinti, kad atnaujinta raketos ir variklių konfigūracija yra pakankamai patikima saugiems skrydžiams į orbitą ir atgal.

    Pirmoji pakopa prarado kontrolę

    Didžiausias nesklandumas fiksuotas su „Super Heavy“ pirmąja pakopa, kuri suteikia pagrindinę trauką pakilimo metu. Po pakopų atsiskyrimo ji patyrė gedimą, o vėliau, bandant pakartotinai uždegti variklius, įvyko anomalijos.

    Dėl jų buvo apgadinta reikšminga galinės konstrukcijos dalis ir prarasta kontrolė. Tokie incidentai programoje laikomi kritiniais, nes „Starship“ koncepcija remiasi daugkartiniu abiejų pakopų panaudojimu ir tiksliu sugrįžimu.

    „Starship“ nusileidimas baigėsi sprogimu

    Viršutinė „Starship“ pakopa skrydžio metu pasiekė maždaug 7 machų greitį ir, kaip skelbiama, prieš nusileidimą uždegė du variklius. Galiausiai ji vertikaliai nusileido Indijos vandenyne, tačiau apvirto ir sprogo po to, kai raketos nosis trenkėsi į vandenį.

    Toks baigties scenarijus bandymų programoje buvo numatytas, tačiau jis vis tiek reiškia, kad „SpaceX“ dar turi darbo siekdama stabilaus nusileidimo ir greito pakartotinio panaudojimo. Daugkartinis naudojimas yra esminė strategijos dalis, skirta mažinti vieno starto kainą ir didinti skrydžių dažnį.

    Kodėl „Starship“ svarbi NASA ir „Starlink“?

    „Starship“ programa reikšminga ne tik „SpaceX“ komerciniams planams. NASA yra pasirinkusi „Starship“ kaip Mėnulio nusileidimo sistemos pagrindą, o agentūra planuoja, kad ši platforma padės grąžinti astronautus į Mėnulio paviršių vėlesnėje dešimtmečio dalyje.

    Kita kryptis yra „Starlink“ palydovinio interneto tinklas, kuriam svarbus didesnis vienu skrydžiu iškeliamų palydovų skaičius. „SpaceX“ pastaraisiais metais intensyviai didino palydovų paleidimų tempą su „Falcon 9“, tačiau „Starship“ sukurta per vieną misiją gabenti gerokai didesnį krovinį.

    „Starship“ bandymai buvo pristabdyti po ankstesnių nesėkmių, kai nuolaužos kėlė riziką aviacijai ir buvo taikomi papildomi saugos reikalavimai. Naujausias skrydis parodė pažangą orbitoje vykdomose užduotyse, tačiau taip pat išryškino, kad patikimumo klausimai dar nėra galutinai išspręsti.

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ paskelbė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą, kuris galėtų tapti vienu didžiausių istorijoje. Įmonės dokumentuose nurodoma, kad nors pajamos auga, bendrovė išlieka nuostolinga, o rizikų sąrašas investuotojams – ilgas.

    Prospekte teigiama, kad per praėjusius metus „SpaceX“ patyrė apie 2,24 mlrd. eurų veiklos nuostolį, o pajamos siekė apie 16,1 mlrd. eurų. Nuostoliai, kaip nurodoma, tęsėsi ir metų pradžioje, tačiau įmonė tikisi, kad viešas akcijų platinimas suteiks kapitalo didelio masto kosminėms programoms.

    Rinkoje minimas galimas IPO dydis siekia maždaug 64,5 mlrd. eurų, nors oficialiai tiksli suma neįvardijama. Tokia apimtis gerokai viršytų anksčiau rekordiniais laikytus platinimus, o „SpaceX“ atsidurtų tarp didžiausių ir labiausiai stebimų biržos debiutų pasaulyje.

    Kam būtų skiriami pinigai?

    „SpaceX“ nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos projektams, susijusiems su žmonių skraidinimu į Mėnulį ir Marsą. Bendrovė savo tikslu įvardija žmonijos gebėjimą ilgainiui tapti daugiaplanete civilizacija, o tai reiškia itin dideles investicijas į technologijas, infrastruktūrą ir bandymus.

    „Nenorime, kad žmones ištiktų toks pats likimas kaip dinozaurus“, – rašoma įmonės dokumentuose.

    Prospekte taip pat aprašoma ambicinga ilgalaikė vizija, įskaitant sąlygą, kad dalis vadovo atlygio būtų susieta su itin aukštais pasiekimais. Tarp jų minima ir nuolatinė žmonių kolonija Marse, kurios gyventojų skaičius ateityje turėtų siekti bent 1 000 000.

    „Starlink“ pelnas ir kitos rizikos

    Dokumentuose akcentuojama, kad reikšmingu grynųjų pinigų šaltiniu tapo „Starlink“, palydovinio interneto paslauga. Skelbiama, kad per praėjusius metus „Starlink“ sugeneravo apie 3,8 mlrd. eurų veiklos pelno, o paslauga esą teikiama dešimtims milijonų vartotojų daugelyje rinkų.

    Tuo pat metu investuotojams pateikiama informacija apie nuostolingas susijusias veiklas, įskaitant su DI susijusį verslą, kuris, kaip nurodoma, per praėjusius metus patyrė apie 5,5 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prospekte taip pat aptariami klausimai dėl kai kurių sandorių ir jų vertinimo „SpaceX“ investuotojų požiūriu.

    Valstybės kontraktai ir kontrolės klausimas

    „SpaceX“ raketų paleidimų verslas remiasi ne tik komerciniais užsakymais, bet ir reikšmingais valdžios institucijų kontraktais. Skelbiama, kad per pastaruosius penkerius metus bendrovė laimėjo sutarčių už maždaug 5,2 mlrd. eurų, o apie penktadalį pernai gautų pajamų sudarė užsakymai iš federalinės valdžios.

    Prospekte įspėjama, kad kontrolė bendrovėje išliks sutelkta, o daliai akcininkų būtų suteiktos skirtingos balsavimo teisės. Tai reiškia, kad smulkieji investuotojai galėtų turėti ribotą įtaką strateginiams sprendimams ir valdybos formavimui.

    Taip pat nurodoma, kad po prospekto paviešinimo „SpaceX“ galėtų pradėti pristatymus investuotojams praėjus 15 dienų. Praktikoje tai yra vienas svarbiausių etapų prieš nustatant galutinę kainą ir sprendžiant, kokia apimtimi akcijos būtų pasiūlytos rinkai.