Tag: Emerytūra

  • Emerytura po bliskio mirties: kada šeima gali pasilikti išmoką, o kada teks grąžinti ZUS

    Po artimo žmogaus mirties šeimai neretai kyla praktinis klausimas: kas nutinka su paskutine pensija ar renta – ar gautus pinigus galima pasilikti, pavyzdžiui, laidotuvių išlaidoms?

    Kaip aiškinama Lenkijos socialinio draudimo sistemoje, kai kuriais atvejais išmoka, į mirusiojo sąskaitą pervesta jau po mirties, gali likti šeimai. Tačiau būna situacijų, kai pinigus vis dėlto tenka grąžinti ZUS.

    Svarbiausia taisyklė – išmoka priklauso už visą tą mėnesį, kurį įvyko mirtis, nesvarbu, ar žmogus mirė mėnesio pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Išmoka už tą mėnesį nemažinama ir už dienas po mirties.

    Vis dėlto sprendžiant, ar pinigus galima pasilikti, reikšmę turi ne tik data, bet ir tai, kaip konkrečiai pensija ar renta buvo išmokėta – į rankas ar pervesta į banko sąskaitą.

    Kada išmoką galima pasilikti

    Jeigu pensiją ar rentą į namus atneša paštininkas ir jis atvyksta jau po pensininko ar rentininko mirties, šeima šių pinigų atsiimti negali – net jeigu išmoka priklausė už mėnesį, kurį įvyko mirtis.

    Tačiau tai nereiškia, kad pinigai „prapuola“. Nurodoma, kad šeimos nariai tokią neišmokėtą sumą gali susigrąžinti nustatyta tvarka.

    Kita situacija, kai ZUS pensiją ar rentą perveda į banko sąskaitą. Jei pervedimas buvo už tą patį mėnesį, kurį žmogus mirė, tokios sumos grąžinti nereikia, net jei pinigai sąskaitą pasiekė jau po mirties.

    Pateikiamas pavyzdys: jei žmogus mirė lapkričio 10 dieną, o po kelių dienų į jo sąskaitą įkrito lapkričio pensija, ZUS šių pinigų grąžinti nereikalaus, nes tai išmoka už mirties mėnesį.

    Kada pinigus reikės grąžinti ZUS

    Kitaip vertinama situacija, kai į sąskaitą pervedama išmoka už kitą mėnesį – po mirties. Tokie pinigai turi būti grąžinti, net jeigu pervedimas įvyko dar mirties mėnesį.

    Taip gali nutikti, kai įprasta išmokos mokėjimo diena sutampa su savaitgaliu ar švente, todėl ZUS perveda anksčiau. Nors pinigai į sąskaitą patenka dar tą patį mėnesį, jie iš tiesų skirti jau kitam mėnesiui, už kurį mirusiajam išmoka nebepriklauso.

    Pavyzdyje nurodoma situacija, kai žmogus mirė gruodžio 29 dieną, o gruodžio 30 dieną į sąskaitą įkrito pensija – tačiau ji buvo skirta sausį, todėl dėl artėjančių švenčių pervesta iš anksto. Tokiu atveju šeima privalo pinigus grąžinti.

    Pabrėžiama esminė detalė: svarbiausia yra tai, už kurį mėnesį išmoka išmokėta, o ne tai, kurią dieną pinigai pasiekė sąskaitą.

    Kas gali atsiimti neišmokėtą sumą ir per kiek laiko

    Neišmokėtą (neatsiimtą) paskutinę pensiją ar rentą pirmiausia gali gauti sutuoktinis ir vaikai – ypač tie, kurie gyveno kartu su mirusiuoju ir vedė bendrą ūkį.

    Jeigu kartu negyvenusių artimųjų padėtis kitokia, išmokos gavėjų eilė gali keistis: nurodoma, kad tokiu atveju pinigai gali būti skiriami sutuoktiniui ir vaikams, gyvenusiems atskirai, o vėliau – kitiems teisę turintiems šeimos nariams.

    Kad būtų galima atgauti neišmokėtą sumą, reikia ZUS pateikti ENS prašymą ir dokumentus, patvirtinančius giminystę bei artimojo mirtį.

    Taip pat nurodoma, kad prašymą būtina pateikti per 12 mėnesių nuo mirties dienos.

  • Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Mintis apie pensiją šiltesnėje šalyje daugeliui atrodo kaip paprastas kelias į ramesnį gyvenimą: mažiau išlaidų šildymui, daugiau saulės ir lėtesnis kasdienybės tempas. Tačiau emigracija sulaukus vyresnio amžiaus dažnai išbando ne svajones, o pasirengimą, ypač kai prireikia gydytojo, vaistų ar tvarkyti dokumentus.

    Dažniausia klaida yra sprendimą grįsti vien nuomos kaina ir pietų sąskaita. Realų biudžetą lemia ir draudimas, vaistai, transportas, komunaliniai mokesčiai, ryšio paslaugos, administraciniai mokesčiai bei sezoniški kainų šuoliai vietovėse, kuriose vasarą padaugėja turistų.

    Kas dažniausiai sugriauna planus?

    Praktikoje planus dažniausiai sujaukia sveikatos priežiūra. Net ir Europos Sąjungos šalyse, kur galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, ji paprastai padeda tik laikinų viešnagių metu ir nepadengia visų išlaidų, todėl persikėlus ilgam reikia pasirūpinti registracija, vietiniu draudimu ir aiškia tvarka, kaip gauti paslaugas.

    Ypač svarbu iš anksto įsivertinti, ar bus paprasta tęsti gydymą: ar lengvai pasiekiami šeimos gydytojai ir specialistai, kokios eilės, kaip išrašomi receptai, ar netoli yra vaistinė. Jei vartojami nuolatiniai vaistai, verta turėti jų sąrašą, veikliųjų medžiagų pavadinimus ir planą, kaip sklandžiai gauti analogus.

    Ne mažiau skausmingi gali būti formalumai, kuriuos atostogaujant lengva nuvertinti. Ilgesniam gyvenimui svarbūs teisėto buvimo pagrindai, deklaravimas, nuomos sutarties sąlygos, bankinės paslaugos, pensijos išmokėjimo tvarka ir mokestiniai klausimai, ypač jei pajamos gaunamos iš kelių šaltinių.

    Atostogos ir kasdienybė skiriasi

    Trumpa kelionė retai parodo, kaip veikia kasdienybė: ką daryti susirgus, kaip užsiregistruoti pas gydytoją, kiek kainuoja tyrimai ar skubioji pagalba, kaip tvarkomi būsto remontai ar paslaugų sutrikimai. Be to, už kurortų ribų ne sezono metu gali būti sunkiau rasti paslaugas, viešąjį transportą ar net veikiančias įstaigas.

    Dar viena dažna rizika yra kalba ir priklausomybė nuo kitų. Kasdieniai reikalai vaistinėje, poliklinikoje ar savivaldybėje tampa varginantys, jei nuolat reikia vertėjo, o tai ilgainiui mažina savarankiškumą ir didina stresą.

    Vienatvė taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, net jei oras ir kainos džiugina. Vyresniame amžiuje didelę reikšmę turi socialinis ratas, bendruomenė, galimybė greitai gauti pagalbą, todėl persikėlimas vienam, neturint atramos, dažniau virsta nusivylimu.

    Kaip pasiruošti, kad svajonė nevirstų problema?

    Saugiausias kelias yra ne staigus persikėlimas, o etapinis sprendimas. Ilgesnis bandomasis gyvenimas kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams padeda suprasti realias išlaidas, paslaugų prieinamumą, sezoniškumą ir tai, ar vieta tinka ne atostogoms, o kasdienybei.

    Prieš išvykstant verta susitvarkyti dokumentus, turėti svarbių kontaktų sąrašą, medicininius išrašus ir aiškų planą nenumatytiems atvejams. Kuo mažiau improvizacijos ir daugiau iš anksto apgalvotų sprendimų, tuo didesnė tikimybė, kad pensija svetur bus rami, o ne kupina brangių netikėtumų.