CP v2

Tag: Emigracija

  • Bosnijos sugrįžimas į pasaulio futbolo čempionatą: 15 metų daina tapo sirgalių himnu

    Bosnijos sugrįžimas į pasaulio futbolo čempionatą: 15 metų daina tapo sirgalių himnu

    Bosnija ir Hercegovina sugrįžo į pasaulio futbolo čempionatą ir jau pirmose rungtynėse sukūrė vieną ryškiausių turnyro istorijų. Mače su Kanada bosniai anksti išsiveržė į priekį po kampinio, o nedidelė sirgalių grupė Toronte emocingai šventė įvartį, nors tribūnose dominavo šeimininkų raudona spalva.

    Šalia sportinės intrigos greitai išryškėjo ir kultūrinis akcentas: per socialinius tinklus išplito senas Bosnijos grupės Dubioza Kolektiv kūrinys apie gyvenimą svetur. Daina, kurioje skamba eilutė apie norą išvykti į Ameriką, tapo neoficialiu sirgalių himnu ir lydėjo komandą dar kvalifikacijos finiše.

    Įvartis, išgelbėtas taškas ir rekordas

    Rungtynėse su Kanada bosniai pirmavo po Jovo Lukić įvarčio, kai puolėjas galva nukreipė kamuolį po kampinio. Jis starto sudėtyje pakeitė ilgametį komandos lyderį Ediną Džeko, o Bosnija nuo pat pradžių laikyta aiškiu autsaideriu.

    Vėliau kanadiečiai rezultatą išlygino, o mačas baigėsi lygiosiomis. Bosnijos rinktinė išsiskyrė itin gynybiniu žaidimu ir užfiksavo retą pasaulio čempionatų statistiką: per rungtynes atliko daugiau nei 70 gynybinių išmušimų.

    FIFA reitinge Bosnija į turnyrą atvyko būdama žemiausiai vertinama savo grupėje, todėl net taškas prieš vieną iš šeimininkių jai tapo svarbiu psichologiniu postūmiu. Sirgaliai jį priėmė kaip ženklą, kad komanda neketina būti tik fonu favoritiams.

    Kaip satyra virto vienijančiu himnu

    Dubioza Kolektiv daina, parašyta dar prieš 15 metų, iš pradžių buvo ironiškas komentaras apie po karo sustiprėjusį tikėjimą, kad svetur laukia lengvesnis gyvenimas. Pastaraisiais mėnesiais ji įgavo naują prasmę: dabar tai skanduotė stadionuose, užrašas ant marškinėlių ir šūkis, kurį kartoja net futbolo transliacijų komentatoriai.

    „Įdomiausia, kad per šiuos 15 metų daina turėjo antrą, trečią ir ketvirtą gyvenimą“, – sakė grupės narys Vedranas Mujagić.

    Pasak muzikantų, toks virsmas jiems nėra netikėtas: kai kūrinį perima žmonės, jis tampa jų istorijos dalimi. Šį kartą daina sujungė skirtingose šalyse gyvenančius bosnius, kurie turnyre susitinka su šalies vardu ant marškinėlių, bet dažnai su emigracijos patirtimi už nugaros.

    Emigracija ir viltis, kurią suteikia futbolas

    Bosnijos visuomenės fonas šiai euforijai nėra paprastas. Šalis jau ne vieną dešimtmetį gyvena politinės įtampos ir lėto progreso sąlygomis, o išvykimas į Vakarų Europą ar Šiaurės Ameriką daugeliui tapo įprastu sprendimu.

    Valstybės institucijų vertinimais, didelė diaspora išsisklaidė dešimtyse šalių, o gyventojų skaičius per pastaruosius dešimtmečius mažėjo vienu sparčiausių tempų Europoje. Dėl to pasaulio čempionatas šaliai tampa ne tik sporto švente, bet ir reta proga vienu metu susitelkti aplink bendrą simbolį.

    Komandoje taip pat ryški nauja karta: dalis žaidėjų užaugo emigrantų šeimose, tačiau pasirenka atstovauti tėvų gimtinei. Ši sudėtis ir šiandien aikštėje esantys keli 2014 metų pasaulio čempionato dalyviai sukuria tiltą tarp skirtingų Bosnijos patirčių.

    „Niekada nepamirškite, iš kur atėjote. Jūs esate bosniai, o pasaulis jums po kojomis“, – sakė Edinas Džeko.

    Būtent tokios žinutės ir paaiškina, kodėl futbolas Bosnijai šiame turnyre tapo daugiau nei rezultatai lentelėje. Net viena daina gali sutalpinti ir ironiją apie emigraciją, ir viltį, kad bent trumpam visa šalis kalba vienu balsu.

  • Paaiškėjo geriausios šalys persikelti 2026-aisiais: lyderė Europoje, bet ne visiems tiks

    Paaiškėjo geriausios šalys persikelti 2026-aisiais: lyderė Europoje, bet ne visiems tiks

    Tarptautinių perlaidų bendrovė „Remitly“ paskelbė 2026 metų Immigration Index, kuriame įvertino 82 šalis pagal 34 rodiklius – nuo pragyvenimo kainų ir būsto iki saugumo, sveikatos apsaugos, atlyginimų, švietimo ir gyvenimo kokybės. Reitingas skirtas padėti planuojantiems emigraciją, tačiau ekspertai primena, kad vieno universalaus pasirinkimo nėra.

    2026 metų bendroje įskaitoje pirmą vietą užėmė Šveicarija, kuri 2025 metais buvo antroje pozicijoje. Vertinime aukštai įvertintos jos pajamos, sveikatos priežiūros prieinamumas, saugumas, taip pat infrastruktūros kokybė ir tarptautinei bendruomenei palankesnė aplinka.

    „Šveicarija išsiskiria išskirtiniu uždarbio potencialu, tvirta sveikatos apsauga ir aukštais saugumo standartais“, – teigiama „Remitly“ reitingo aprašyme.

    Antroje vietoje liko Islandija, kuri pernai buvo pirmoji. Sudarytojai pabrėžė aukštus saugumo rodiklius, aplinkos kokybę ir gerą pajamų bei gyvenimo sąnaudų santykį, tačiau reitinge jai pakenkė ribota tarptautinių mokyklų pasiūla.

    Trečią vietą užėmė Liuksemburgas, ketvirtą – Australija, o penketuką užbaigė Vokietija. Vokietija įvertinta kaip patikimas pasirinkimas ieškantiems karjeros galimybių didžiausioje Europos ekonomikoje, kur darbo teisė ir socialinės garantijos dažnai laikomos vienomis stipresnių regione.

    Kurios šalys pateko į dešimtuką

    Į 2026 metų geriausių šalių persikelti dešimtuką, be pirmojo penketuko, pateko Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija, Norvegija ir Ispanija. Reitingas apima ir ne tik ekonominius kriterijus, bet ir platesnį gyvenimo kokybės foną, todėl aukštos vietos nebūtinai reiškia mažesnes kasdienes išlaidas.

    Planuojantiems persikraustymą praktikoje svarbu įvertinti ir migracijos taisykles, leidimų dirbti išdavimo terminus, kalbos barjerą bei mokesčių aplinką. Skirtingai nei turistinė kelionė, ilgalaikis persikėlimas dažnai atsiremia į būsto prieinamumą, darželio ar mokyklos vietas ir sveikatos draudimo sąlygas.

    Šeimoms palankiausios kryptys

    Atskirame šeimoms palankiausių šalių vertinime pirmą vietą užėmė Ispanija. Čia vertinta švietimo sistema, motinystės ir tėvystės atostogų sąlygos, vaikų priežiūros kaštai ir tarptautinių mokyklų pasiūla, todėl rezultatai labiau atspindi kasdienius šeimos logistikos sprendimus.

    „Stipri socialinė infrastruktūra ir gyvenimo kokybė daro Ispaniją vis patrauklesniu pasirinkimu šeimoms, ieškančioms stabilumo užsienyje“, – sakė „Remitly“ Europos vadovė Eva Borislavova.

    Į šeimoms palankiausių šalių dešimtuką Europoje taip pat pateko Jungtinė Karalystė, Islandija ir Kroatija, o likusios vietos atiteko Azijos ir Artimųjų Rytų valstybėms. Tai parodo, kad šeimos sprendimus lemia ne vien regionas, bet ir konkretūs socialinės politikos instrumentai.

    Geriausias pragyvenimo kainų balansas

    Reitingo sudarytojai atskirai vertino ir pragyvenimo kainų balansą, skaičiuodami perkamąją galią, būsto paskolų naštą kaip pajamų dalį, nuomos ir atlyginimo santykį bei maitinimosi mieste kainas. Pirmą vietą šioje kategorijoje užėmė Saudo Arabija, o Europoje aukščiausiai įvertinta Norvegija, kuri bendroje įskaitoje išliko tarp lyderių.

    Į šios kategorijos dešimtuką taip pat pateko Danija, Liuksemburgas ir Airija, tačiau sudarytojai pabrėžia, kad pragyvenimo kainų balansas nereiškia vien pigumo. Kai kuriose šalyse geresnį rezultatą lemia santykinai didesni atlyginimai, o ne mažesnės kainos, todėl galutinė nauda priklauso nuo žmogaus profesijos ir šeimos situacijos.

    Specialistai planuojantiems persikėlimą pataria prieš priimant sprendimą pasidomėti ne tik reitingais, bet ir konkrečiais darbo rinkos poreikiais, sveikatos draudimo apimtimi, būsto pasiūla bei integracijos priemonėmis. Reitingai padeda susidaryti krypties vaizdą, tačiau sėkmingą persikėlimą dažniausiai lemia detalus pasirengimas.

  • Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Po ilgų emigracijos metų Airijoje Diana ir Aurimas Boguslauskai sugrįžo į Alytaus rajoną ir jau trejus metus gyvena Punioje. Sutuoktiniai sako, kad sprendimą lėmė ne vien noras grįžti arčiau artimųjų, bet ir siekis vaikams išsaugoti ryšį su savo šaknimis.

    Šeima įsikūrė Dianos tėčio tėviškėje ir kartu su tėvais puoselėja senelių sodybą. Pasak jų, kaimo gyvenimas suteikė tai, ko labiausiai trūko emigracijoje: kasdienį buvimą šalia šeimos, bendruomenės palaikymą ir daugiau ramybės.

    Kas paskatino grįžti

    Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje, pastarojoje šalyje praleido apie 15 metų. Jis pradėjo nuo įvairių darbų, vėliau kilo karjeros laiptais ir tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju.

    Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana, kuri buvo išbandžiusi ir savarankišką veiklą. Nors profesinės galimybės Airijoje buvo stabilios, abu vis dažniau svarstė apie darbą sau ir idėją, kuri vėliau tapo šeimos verslu.

    „Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia“, – sakė Aurimas.

    Jų sūnūs Adas ir Ajus gimė Airijoje, tačiau šeima nuolat palaikė ryšį su Lietuva ir dažnai grįždavo aplankyti artimųjų. Sugrįžus viskas tapo paprasčiau ir kasdieniškiau: nebereikia planuoti kelionių vien tam, kad pamatytum šeimą.

    Punia ir nauja kasdienybė

    Įsikūrę Punioje, Boguslauskai įsiliejo į vietos gyvenimą ir sako, kad bendruomeniškumo jausmas čia itin stiprus. Vyresnysis sūnus mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažesnysis lanko darželį Punioje.

    Diana pasakoja, kad ją traukia kaimo ritmas, gamta ir paprastesnė kasdienybė. Rytais, nuvedusi vaiką į darželį, ji randa laiko pasivaikščioti aplink Margirio piliakalnį, o vakarus dažnai užpildo šeimos ir bendruomenės veiklos.

    Verslas, gimęs emigracijoje

    Sugrįžę į Lietuvą sutuoktiniai nusprendė neieškoti samdomo darbo ir įgyvendinti dar emigracijoje brandintą sumanymą. Buvusiame tvarte jie įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“, kur gamina suvenyrus, dovanas, suoliukus ir įgyvendina nestandartinius klientų pageidavimus.

    Šeima kuria ir individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms, o dalį gaminių personalizuoja lazeriniu graviravimu. Pasak sutuoktinių, didelė darbo dalis tenka ne tik gamybai, bet ir maketavimui, užsakymų administravimui, komunikacijai su klientais bei reklamai socialiniuose tinkluose.

    Užsakymų, anot jų, nestinga, tačiau sezonai skiriasi: vienais mėnesiais tenka dirbti intensyviau, kitais darbų būna mažiau. Kol kas, kaip teigia Boguslauskai, ekonomiškai naudingiausia daugumą procesų atlikti patiems, nors ateityje neatmeta ir plėtros.

    „Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą“, – sakė Diana.

    Šiandien šeima lagaminų krautis neplanuoja: jie džiaugiasi įsitvirtinę Punioje ir jau svarsto, kaip toliau auginti medžio dirbinių veiklą. Boguslauskai užsimena turintys ir naujų idėjų, tačiau kol kas jų detaliau neatskleidžia.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    XVI amžiaus humanisto Mikalojaus Daukšos mintis, kad kalba yra valstybės sargas ir bendruomenės vienybės pamatas, Kėdainiuose virsta konkrečiais susitikimais su kalbos tyrėjais ir praktikai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną rengiamos viešosios paskaitos, skirtos kalbos ištekliams, skaitmeninėms priemonėms ir gimtosios kalbos išsaugojimui.

    Pirmoje dienos paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kaupiami ir naudojami lietuvių kalbos duomenys bei kokios technologijos padeda juos pritaikyti švietime ir tyrimuose. Tokie ištekliai svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visoms sritims, kuriose daugėja skaitmeninių paslaugų ir turinio.

    11.00 valandą vyks pranešimas apie Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos išteklius ir technologijas, kurį pristatys prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė. Paskaitoje bus aptariama, kaip kalbos ištekliai siejasi su šiuolaikiniais sprendimais, įskaitant DI taikymus tekstų analizei, paieškai ir mokymuisi.

    12.00 valandą numatyta paskaita apie gimtąją kalbą emigracijoje, kurioje bus kalbama apie kalbos vaidmenį tapatybei ir kasdieniam ryšiui su bendruomene. Šią temą pristatys Vilniaus centrinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Olena Kostrytsia, akcentuodama kalbos kaip atramos taško reikšmę gyvenant daugialypėje kalbinėje aplinkoje.

    Vakariniame renginyje bus keliama kaimyninių kalbų ir kultūrinės atminties tema. 17.00 valandą Krišjāņio Barono muziejaus direktorius Andris Ērglis skaitys paskaitą apie Krišjāņio Barono sudarytą rinkinį „Latvių dainos“ latvių kalbos istorijos ir raidos kontekste.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaitoje numatyta ir muzikinė dalis: skambės A. Ērglio atliekamos dainos, pritariant kanklėms. Toks formatas leidžia kalbos istoriją patirti ne tik per faktus, bet ir per gyvą tradiciją.

    Paskaitų klausytojai laukiami Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos aikštė 5, trečiame aukšte esančioje renginių salėje. Renginiuose numatytas vertimas į lietuvių kalbą iš latvių ir ukrainiečių kalbų.

    Biblioteka taip pat primena apie kitą programos renginį: gegužės 15 dieną 17.00 valandą toje pačioje vietoje vyks literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…“, skirta M. Daukšai. Programoje dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas-baritonas Nerijus Masevičius ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

    Renginiai įtraukti į programą Kėdainiai – kultūros sostinė 2026 ir yra bibliotekos įgyvendinamo projekto (Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.