Tag: Emisijų kontrolė

  • TikToko triukas „Check Engine“: ar tikrai užtenka 10 sek. atjungti akumuliatorių?

    TikToko triukas „Check Engine“: ar tikrai užtenka 10 sek. atjungti akumuliatorių?

    Socialiniuose tinkluose plinta patarimas, esą užsidegusią „Check Engine“ lemputę galima paprastai „išjungti“ be diagnostikos: 10 sekundžių atjungti neigiamą akumuliatoriaus gnybtą ir prijungti atgal. Vaizdo įrašuose tai dažnai pateikiama kaip greitas sprendimas, leidžiantis sutaupyti servise.

    „Check Engine“ paprastai reiškia, kad variklio valdymo sistema užfiksavo klaidą, susijusią su emisijomis, degimu ar jutiklių rodmenimis. Priežastys gali būti nuo laikinų jutiklio sutrikimų, drėgmės ar prastų kontaktų iki rimtesnių problemų, pavyzdžiui, su lambda zondu, katalizatoriumi, EGR vožtuvu ar turbokompresoriumi.

    Kodėl lemputė kartais užgęsta?

    Atjungus akumuliatorių trumpam nutrūksta maitinimas, todėl dalis sistemų gali būti perkraunamos, o kai kuriuose automobiliuose iš atminties laikinai ištrinami neaktyvūs gedimų įrašai. Jei lemputė užsidegė dėl vienkartinio „glitcho“ ir problema nepasikartoja, ji iš tiesų gali nebegrįžti.

    Tačiau 10 sekundžių dažnai nepakanka, kad valdymo blokai pilnai „išsikrautų“ ir būtų atliktas realus atstatymas. Be to, daugelyje naujesnių automobilių klaidos saugomos taip, kad po kelių važiavimo ciklų gedimas bus aptiktas iš naujo, o lemputė vėl užsidegs.

    Ką rizikuojate prarasti atjungę akumuliatorių?

    Akumuliatoriaus atjungimas nepašalina gedimo priežasties, o tik gali paslėpti simptomą. Dar daugiau, kai kuriuose modeliuose po atjungimo gali tekti iš naujo „mokyti“ tam tikras sistemas, o laikrodžio, radijo nustatymų ar langų automatinių funkcijų atstatymas tampa papildomu rūpesčiu.

    Praktinė rizika paprasta: jei automobilis turi realų emisijų ar degimo sutrikimą, važiuojant toliau galima didinti gedimą ir remonto kainą. Vien lemputės užgesimas nereiškia, kad problema dingo.

    Kaip elgtis teisingai

    Patikimiausias kelias yra nuskaityti OBD-II klaidų kodus diagnostikos įranga ir įvertinti, ar gedimas aktyvus, ar tik istorinis. Tam tinka tiek serviso įranga, tiek paprastesni OBD-II skaitytuvai su programėle telefone, kurie leidžia pamatyti kodus ir jų aprašymus.

    Jei po klaidos ištrynimo lemputė netrukus sugrįžta, tai aiškus signalas, kad gedimas nėra atsitiktinis ir reikalinga tiksli diagnostika. Ypač svarbu neatidėlioti, jei kartu juntamas galios sumažėjimas, nelygus darbas, padidėjusios sąnaudos ar mirksi „Check Engine“ lemputė.

    „Vien lemputės išjungimas nieko neįrodo, svarbiausia yra nustatyti, kodėl klaida atsirado ir ar ji kartojasi“, – pabrėžia automobilių diagnostikos specialistai.

  • JAV Mohavės dykumoje dulkėja 350 000 Volkswagen ir Audi: kodėl jie ten atsidūrė ir kas bus toliau

    JAV Mohavės dykumoje jau beveik dešimtmetį stovi milžiniška automobilių aikštelė, kurioje, kaip skaičiuojama, dulkėja apie 350 000 „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena apleistą sąvartyną, tačiau šios transporto priemonės ten atsirado ne atsitiktinai.

    Didžioji dalis automobilių buvo sukaupta po 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo, kai JAV Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad dalis dyzelinių modelių naudojo programinę įrangą, galėjusią iškreipti išmetamųjų teršalų testų rezultatus. Agentūra tuomet skelbė, kad realiomis sąlygomis kai kuriuose modeliuose azoto oksidų emisijos galėjo viršyti leistinas normas dešimtimis kartų.

    Mohavės regionas pasirinktas dėl praktinių priežasčių: sausas klimatas reikšmingai mažina korozijos ir rūdžių riziką, todėl automobiliai gali būti laikomi ilgą laiką neprarandant galimybės juos suremontuoti ar paruošti pakartotiniam naudojimui. Dėl to tokios vietos tampa savotiškomis ilgalaikio sandėliavimo aikštelėmis, o ne „automobilių kapinėmis“ tiesiogine prasme.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad „Volkswagen“ tokiose aikštelėse periodiškai vykdė techninę priežiūrą, kad automobiliai išliktų tinkami tolimesniems sprendimams. Kitaip tariant, dalis jų nebuvo palikti likimo valiai, o laikyti kaip turtas, kuriam dar planuojamas panaudojimas.

    Po skandalo „Volkswagen“ JAV rinkoje vykdė plataus masto automobilių supirkimo programą, kuri kainavo apie 6,9 milijardo eurų. Šios programos esmė buvo kompensuoti pirkėjams, supirkti dalį automobilių ir, gavus reguliuotojų pritarimą, atlikti programinės bei kai kuriais atvejais techninės įrangos pakeitimus.

    Automobilių mastai buvo tokie dideli, kad visoje JAV buvo naudojamos dešimtys sandėliavimo aikštelių ir logistikos teritorijų. Mohavės dykuma tapo labiausiai pastebima dėl įspūdingo vaizdo, tačiau tai buvo tik viena iš vietų, kur laikinai kauptos supirktos transporto priemonės.

    Nors socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo teiginiai, kad automobiliai „palikti pūti“, realybė dažniausiai pragmatiškesnė. Dalis automobilių bėgant metams buvo sutvarkyti, atnaujinti pagal reikalavimus ir grąžinti į antrinę rinką, kur vėl parduoti.

    Kita dalis buvo išardyta dalimis arba perdirbta, jei remontas pasirodė ekonomiškai nepagrįstas. Tokį kelią paprastai lemia remonto kaina, modelio likutinė vertė, konkrečios modifikacijos paklausos pokyčiai ir tai, ar techniniai pakeitimai apskritai gali užtikrinti atitikimą reikalavimams.

    Ši istorija išryškino, kaip greitai automobilių pramonėje reputacinės ir reguliacinės krizės gali virsti didžiuliais logistikos projektais. Vienoje vietoje sukaupti šimtai tūkstančių automobilių tapo matomu priminimu, kad emisijų politika, programinė įranga ir atitikties kontrolė šiandien yra ne mažiau svarbūs nei pati mechanika.