Tag: Emocinė pagalba

  • Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10-ąją visoje šalyje geltona šviesa: kaip prisidėti prie savižudybių prevencijos?

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną opiausių visuomenės sveikatos problemų. Zarasų rajono savivaldybė kviečia įstaigas, organizacijas ir gyventojus prisidėti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“.

    Iniciatyva ragina kalbėti apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus atvirai, be gėdos ir kaltės, kartu mažinant su tema vis dar siejamą stigmą. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėta krizė ir greitai suteikta pagalba gali tapti lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybę.

    Kaip galima prisidėti?

    Rugsėjo 10 dieną gyventojai ir organizacijos raginami vakare pastatus apšviesti geltona šviesa, o prie drabužio prisisegti geltoną kaspinėlį. Geltona spalva tarptautiniu mastu naudojama kaip savižudybių prevencijos simbolis, primenantis apie viltį ir palaikymą.

    Taip pat kviečiama organizuoti pokalbius, diskusijas ar bendruomenių susibūrimus, kuriuose būtų kalbama apie emocinę sveikatą, galimus savižudybės rizikos ženklus ir pagalbos būdus. Įstaigos skatinamos viešai pasidalyti dalyvavimu iniciatyvoje ir priminti, kur kreiptis paramos.

    Kodėl svarbu pastebėti ir išgirsti?

    Savižudybių prevencija prasideda kasdienėse situacijose, kai pastebime žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, nepraeina miego sutrikimai, ryški beviltiškumo nuotaika ar užsisklendimas. Svarbu nepalikti žmogaus vieno su sunkiais išgyvenimais, išklausyti be vertinimo ir paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savimi: pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, o atsakingas žingsnis. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad emocinės krizės gali ištikti bet ką, o ankstyvas kreipimasis dažnai padeda greičiau stabilizuoti būklę ir išvengti sunkesnių pasekmių.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jei reikia emocinės paramos ar konsultacijos, pagalbą Lietuvoje teikia kelios visą parą ar nustatytomis valandomis veikiančios linijos.

    Psichologinių krizių pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą telefonu 1815. Suaugusiesiems visą parą pasiekiama Vilties linija telefonu 116 123, o Jaunimo linija teikia paramą visą parą telefonu 0 800 28 888.

    Vaikų linija veikia telefonu 116 111 kasdien 11.00–23.00 val., Pagalbos moterims linija pasiekiama visą parą telefonu 0 800 66 366. Tėvų linija konsultuoja telefonu 0 800 90012 darbo dienomis 9.00–13.00 ir 17.00–21.00 val., o Sidabrinė linija senjorams teikia emocinę paramą telefonu 0 800 80020.

    Pagalba vyrams teikiama ir telefonu 0 604 11 119, linija „Nelik vienas“ veikia kasdien 18.00–21.00 val., o Vyrų linija konsultuoja telefonu 0 670 00 027 darbo dienomis 10.00–14.00 val. Jaunimui rusų kalba veikia linija „Doverija“ telefonu 0 800 77 277 antradieniais–šeštadieniais 16.00–20.00 val.

  • Nemokamas numeris 1815: ką daryti ištikus psichologinei krizei ir kada kviečiama mobilioji komanda

    Nemokamas numeris 1815: ką daryti ištikus psichologinei krizei ir kada kviečiama mobilioji komanda

    Psichologinių krizių pagalbos centras, kurį galima pasiekti trumpuoju nemokamu numeriu 1815, teikia skubią emocinę pagalbą žmonėms, susidūrusiems su staigiu sukrėtimu ar ūmia psichologine krize. Tai viena iš psichologinių krizių valdymo paslaugų dalių, veikianti visoje Lietuvoje.

    Ši pagalba skirta situacijoms, kai po krizinių įvykių žmogui ar grupei žmonių staiga tampa sunku susitvarkyti su emocijomis, sutrinka kasdienė veikla, kyla intensyvus nerimas ar bejėgiškumo jausmas. Centras gali įvertinti situaciją, suteikti konsultaciją ir, esant poreikiui, inicijuoti tolimesnę pagalbą.

    Kada laikoma, kad įvyko krizinis įvykis?

    Kriziniais įvykiais laikomos situacijos, kai artimas žmogus patiria ūmią psichikos būklę ir praranda racionalų ryšį su realybe, taip pat kai įvyksta savižudybė, bandymas nusižudyti ar smurtinė mirtis. Krizė gali kilti ir staigios mirties, terminalinės būklės, sunkaus nelaimingo atsitikimo ar smurtinio nusikaltimo atvejais.

    Pagalba gali būti reikalinga ir tada, kai žmogus tampa nelaimingo atsitikimo ar žmogaus mirties liudininku. Taip pat ji aktuali situacijose, kai dėl krizinio įvykio pasekmių užklumpa itin didelis visuomenės, socialinių tinklų ar žiniasklaidos dėmesys, kuris papildomai didina stresą.

    Mobilioji krizių komanda: kuo ji skiriasi?

    Greta konsultacijų telefonu veikia mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos, kurios teikia pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms, šeimoms, kai paveiktas daugiau nei vienas žmogus. Mobilioji komanda į atvejį įsitraukia gavusi informaciją iš Psichologinių krizių pagalbos centro.

    Paslauga teikiama nemokamai visoje Lietuvoje, prireikus atvykstant į vietą arba dirbant nuotoliniu būdu. Tikslas yra padėti stabilizuoti emocinę būseną, sumažinti ūmios krizės poveikį ir nukreipti į tolimesnes pagalbos galimybes.

    Kas konsultuoja ir kada kreiptis nedelsiant?

    Pagalbą teikia psichologai ir psichoterapeutai, besispecializuojantys krizių, traumų ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu įvertinama situacija, aptariami saugumo klausimai, o žmogui suteikiami konkretūs žingsniai, ką daryti toliau.

    Jei kyla savižudybės grėsmė jums ar jūsų aplinkoje, delsti nereikėtų, tokiais atvejais kreipiamasi nedelsiant, o pagalba teikiama per Psichologinių krizių pagalbos centrą numeriu 1815. Kuo anksčiau pradedama pagalba, tuo didesnė tikimybė sumažinti krizės pasekmes ir greičiau grįžti į stabilesnę būseną.

  • Nemokama „Jaunimo linijos“ programėlė: emocinė pagalba, savipagalba ir patarimai vienoje vietoje

    „Jaunimo linija“ pristatė nemokamą programėlę, skirtą greitai pasiekti emocinę pagalbą ir savipagalbos priemones vienoje vietoje. Ji orientuota į jaunus žmones, kurie patiria nerimą, įtampą ar tiesiog nori geriau suprasti savo jausmus.

    Programėlėje sudėta tai, ko dažniausiai prireikia sunkesnėmis akimirkomis: aiškūs žingsniai, kur kreiptis pagalbos, ir praktiniai pratimai, padedantys nusiraminti. Toks sprendimas atliepia augantį poreikį psichologinę pagalbą pasiekti greitai ir patogiai, ypač telefonu.

    Vienas svarbiausių programėlės elementų yra tiesioginė prieiga prie „Jaunimo linijos“ pagalbos kanalų. Organizacija emocinę paramą jaunimui teikia visą parą telefonu, o pokalbiais internetu kasdien nuo 13:00 iki 01:00 valandos.

    Programėlėje taip pat pateikiami savipagalbos įrankiai, skirti savireguliacijai ir įtampos mažinimui. Tarp jų yra kvėpavimo pratimai ir raminančios garsinės meditacijos, kurios gali padėti stabilizuoti emocijas, kai užklumpa nerimas.

    Dar viena funkcija – laiškas sau, leidžiantis išrašyti mintis ir jausmus bei turinį patogiai išsisaugoti. „Jaunimo linija“ pabrėžia konfidencialumą, o tokie rašymo metodai psichologijoje dažnai pasitelkiami kaip būdas sumažinti vidinę įtampą ir aiškiau įvardyti, kas vyksta.

    Programėlėje publikuojami ir psichologų parengti emocinės sveikatos patarimai: paaiškinama, kas yra emocinė pagalba, kaip išbūti su sunkiais jausmais, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir kaip tvarkytis su finansiniu nerimu. Ši dalis skirta tiems, kurie nori ne tik greitos paramos, bet ir patikimos informacijos bei prevencinių žinių.

    Be to, programėlėje galima rasti kontaktų informacijos banką, kuris padeda susiorientuoti, kur kreiptis dėl tolimesnės psichologinės pagalbos. Tai aktualu situacijose, kai reikia ilgesnio palaikymo ar specializuotų paslaugų, o ne vienkartinio pokalbio.

    „Jaunimo linijos“ programėlę galima atsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“ platformose. Organizacija ragina pasidalinti šia informacija su šalia esančiais jaunuoliais, nes emociniai sunkumai dažnai užklumpa netikėtai, o greita prieiga prie pagalbos gali tapti lemiama.