Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.
Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.
Skaičiai, už kurių slypi žmonės
Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.
Kodėl vyrai pagalbos vengia?
Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.
Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.
„Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.
Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti
Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.
Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.
„Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.
„Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.
