Paauglystė tėvams neretai tampa tikru išbandymu: vaikas, kuris anksčiau noriai pasakodavo apie dieną, ima užsisklęsti ir į klausimą „Kaip sekėsi mokykloje?“ dažnai atsako vienu žodžiu – „normaliai“.
Vis dėlto tai nereiškia, kad paaugliui nebereikia artumo ar dėmesio. Dažniau tai signalas, kad atėjo laikas keisti bendravimo būdą ir ieškoti klausimų, kurie padeda, o ne verčia gintis.
Paaugliui svarbu jausti, kad tėvai ne tik išklauso, bet ir nuoširdžiai bando suprasti. Todėl vietoje nuolatinio domėjimosi pažymiais, namų darbais ar pareigomis, kartais efektyviau suveikia keli paprasti, tačiau prasmingi klausimai.
Tokį požiūrį, remdamasis bendravimo psichologijos principais, aptaria „Psychology Today“: trys klausimai gali tapti gera pradžia šiltesniam, atviresniam ryšiui kurti.
Klausimas, kuris padeda pradėti pokalbį
Pirmasis klausimas – „Kas šiandien tave pradžiugino arba privertė jaustis gerai?“ Jis leidžia pradėti pokalbį ne nuo pareigų ir problemų, o nuo emocijų ir kasdienybės smulkmenų, kurios paaugliui gali būti labai svarbios.
Atsakymas gali būti paprastas: juokingas draugo pasakymas, pavykęs kontrolinis, geras momentas per pertrauką. Tačiau net ir tokios detalės neretai atveria kelią platesniam pokalbiui.
Svarbiausia – išgirdus neperimti iniciatyvos ir nepaversti pokalbio apklausa. Jei vaikas pasidalija jam reikšmingu dalyku, verta parodyti tikrą smalsumą ir leisti jam pačiam pasirinkti, kiek pasakoti.
Kaip paklausti apie sunkumus nespaudžiant
Antrasis klausimas – „Ar dabar yra kas nors, kas tave neramina ir kur aš galėčiau tau padėti?“ Jis siunčia žinutę, kad tėvai pasirengę būti šalia, o ne vien vertinti ar kritikuoti.
Paaugliai ne visada patys pradeda kalbėti apie problemas: jie gali bijoti pasmerkimo, nenorėti nepageidaujamų patarimų arba dar nesugebėti tiksliai įvardyti jausmų.
Jei vaikas pradeda atsiverti, neskubėkite iškart siūlyti sprendimų. Kartais labiausiai reikia paprasto išklausymo, o tik tada galima pasitikslinti, ar jis nori kartu ieškoti išeities, ar tik pasikalbėti.
Klausimas, kuris stiprina tarpusavio pagarbą
Trečiasis klausimas – „Ką tu norėtum, kad aš geriau suprasčiau apie tave?“ Jis suteikia paaugliui erdvės pasakyti, kas jam svarbu ir kas, jo nuomone, santykiuose su tėvais galėtų keistis.
Atsakymas ne visada bus patogus: galbūt vaikas pasakys, kad jam nepatinka nuolatinė telefono kontrolė, per dažni smulkūs klausimai, norisi daugiau privatumo ar mažiau pertraukinėjimo.
Tokiais atvejais svarbu išklausyti nesiginant ir neskubant teisintis. Paaugliui reikšminga matyti, kad jo nuomonė šeimoje yra girdima ir gali turėti realią įtaką.
Galiausiai, esmė – ne „stebuklingi“ klausimai, o tai, kaip klausomasi. Nebūtina jų užduoti visų iš eilės – geriau pasirinkti tinkamą momentą, pavyzdžiui, vakarieniaujant, einant pasivaikščioti ar važiuojant automobiliu.
Jei paauglys atsako trumpai arba nenori kalbėti, neverta spausti – užtenka priminti, kad esate pasirengę išklausyti, kai jis bus tam pasiruošęs. Padeda ir tai, jei pokalbis būna abipusis: tėvai taip pat gali pasidalyti, kas juos pradžiugino ar neramino.
