CP v2

Tag: Emocinis saugumas

  • Mama kaip draugė ar tėvas kaip autoritetas? Psichologai paaiškina, kur riba ir rizikos

    Vis daugiau mamų siekia su vaikais kurti artimą, šiltą ir pasitikėjimu grįstą ryšį. Tai dažnai reiškia, kad vaikas drąsiau dalijasi paslaptimis, kreipiasi pagalbos dėl pirmųjų nusivylimų ar santykių, o namuose jaučiasi saugus.

    Tačiau artumas kartais supainiojamas su draugyste, kurioje išnyksta amžiui ir vaidmeniui svarbios ribos. Psichologai pabrėžia, kad vaiko santykis su mama gali būti labai atviras, bet jis neturėtų tapti lygiaverte suaugusiųjų draugyste, kur vaikui tenka suaugusiojo atsakomybės.

    Kodėl draugystė ne visada sveika?

    Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai mama ima remtis vaiku kaip emociniu partneriu: prašo patarimų dėl suaugusiųjų problemų, išlieja nuoskaudas, tikisi nuolatinio paguodos ir „supratimo“. Tokiais atvejais vaikas nejučiomis perkeliamas į vaidmenį, kuriam jis dar nėra pasirengęs.

    Vaikas gali jausti, kad privalo pasirūpinti mamos nuotaika, ją nuraminti ar „neįskaudinti“. Išoriškai tai atrodo kaip itin artimas ryšys, tačiau viduje gali formuotis pareigos jausmas ir baimė nuvilti, o ne saugus prieraišumas.

    „Kai vaikas tampa mamos guodėju ar patarėju, ryšys gali atrodyti artimas, bet iš tiesų tai yra ribų susiliejimas“, – sako psichologai.

    Kaip tai atsiliepia vaikui?

    Ilgainiui vaikas gali pradėti jaustis ne tik sūnumi ar dukra, bet ir „psichologu“ namuose. Vietoj natūralaus rūpesčių neturinčio augimo atsiranda spaudimas klausytis, raminti, būti nuolat prieinamam.

    Toks modelis gali persikelti į suaugusiojo gyvenimą: sunkiau pasakyti „ne“, sudėtingiau brėžti ribas santykiuose, dažniau jaučiama kaltė. Ypač tai išryškėja tada, kai jaunas žmogus nori atsiskirti, kurti savarankišką gyvenimą ar priimti sprendimus, kurie mamai nepatogūs.

    Kita pasekmė – konfliktuose ar net menkuose nesutarimuose vaikas linkęs prisiimti kaltę vien tam, kad išsaugotų artumą. Ryšys tampa palaikomas ne pasitikėjimu, o atsakomybe už kito emocijas, o tai didina nerimą ir įtampą.

    Kaip išlaikyti artumą ir ribas?

    Sveikas santykis gali būti šiltas ir atviras, tačiau su aiškiu tėvų vaidmeniu: suaugusieji sprendžia suaugusiųjų problemas, o vaikui paliekama erdvė augti, klysti ir mokytis. Vaikui svarbu jausti, kad jis gali pasitikėti mama, bet neprivalo jos gelbėti.

    Praktiškai tai reiškia, kad mama gali būti empatiška klausytoja ir saugi atrama, tačiau neturėtų „iškrauti“ ant vaiko savo poros konfliktų, finansinių baimių ar vienišumo. Jei artumo poreikis kyla iš suaugusiųjų santykių trūkumo, dažnai sveikiau paramos ieškoti tarp suaugusiųjų – partnerio, draugų ar specialisto.

    Artimas ryšys su mama gali turėti draugiškų elementų, ypač vaikui augant, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: vaikas neturi tapti suaugusiojo emocinės gerovės garantu. Kai ribos aiškios, artumas tampa ne našta, o stiprybe.

  • Nuotolinė paskaita tėvams: kaip kalbėti su vaikais apie šiandienos grėsmes ir nerimą

    Tėvai ir globėjai kviečiami į nuotolinę paskaitą, skirtą tam, kaip su vaikais kalbėtis apie nerimą keliančius įvykius ir šiandienos grėsmes. Renginyje bus aptariama, kaip išlaikyti ramų, aiškų toną ir kartu padėti vaikui jaustis saugiau.

    Paskaita bus transliuojama birželio 8 dieną 18 valandą Utenos rajono savivaldybės „Youtube“ kanale. Dalyvavimas nuotoliniu būdu leidžia prisijungti iš bet kurios vietos ir klausytis kartu su kitais šeimos nariais.

    Psichologė Edita Vaišnoraitė žada praktiškai orientuotą turinį: kaip atsakyti į vaikų klausimus apie grėsmes, kaip atpažinti nerimo požymius ir kada verta kreiptis papildomos pagalbos. Taip pat bus kalbama apie šeimos pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms, kad vaikas gautų ne baimę, o aiškų veiksmų planą.

    Paskaitos trukmė sieks 1 valandą. Tiesioginės transliacijos metu tėvai galės užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus, pritaikytus skirtingam vaikų amžiui bei šeimos situacijoms.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbiausia ne informacijos kiekis, o suaugusiųjų emocinis stabilumas ir nuoseklumas. Kai suaugusieji pripažįsta jausmus, paaiškina situaciją paprastais žodžiais ir susitaria dėl kasdienių saugumo veiksmų, vaikams lengviau sumažinti įtampą ir grįžti prie įprastos rutinos.

  • Santykiai šiandien: ką iš tiesų rodo tyrimai apie porų laimę, konfliktus ir išlikimą kartu

    Santykiai dažnai atrodo kaip asmeninis reikalas, tačiau pastarųjų metų tyrimai vis aiškiau rodo, kad porų laimę lemia pasikartojantys dėsningumai. Psichologai pabrėžia, kad vien „chemijos“ nepakanka: ilgalaikį pasitenkinimą labiau prognozuoja kasdienė komunikacija, konfliktų sprendimo įpročiai ir emocinis saugumas.

    Ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių rodiklių yra tai, kaip pora elgiasi kilus nesutarimui. Kai ginčai virsta kaltinimais, pašaipa ar nuolatiniu gynybiškumu, ryšys ilgainiui silpnėja, o problemos ima kartotis tuo pačiu scenarijumi. Tuo tarpu gebėjimas sustoti, įvardyti jausmą ir susitarti dėl konkretaus veiksmo dažniau siejamas su stabilumu.

    Ne mažiau reikšminga ir tai, kaip partneriai vienas į kitą reaguoja kasdienybėje, ne tik krizėse. Tyrėjai akcentuoja vadinamąsias mažas „prisijungimo“ akimirkas: dėmesį, paprastą klausimą, prisilietimą, trumpą pasiteiravimą apie dieną. Kai tokie signalai nuosekliai atliepiami, didėja tarpusavio pasitikėjimas ir mažėja konfliktų aštrumas.

    Pastaruoju metu daugiau kalbama ir apie skaitmeninį santykių foną: telefonų naudojimą, socialinių tinklų keliamą pavydą bei ribas su buvusiais partneriais. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne draudimai, o aiškūs susitarimai, kas abiem atrodo priimtina. Kai taisyklės neįvardytos, skirtingi lūkesčiai lengvai tampa nuolatine įtampa.

    Psichikos sveikatos kontekstas taip pat vis dažniau įtraukiamas į diskusiją apie poras. Nerimas, depresija ar perdegimas gali iškreipti kasdienius signalus ir sustiprinti interpretacijas, kad partneris „nesirūpina“, nors reali problema slypi išsekime. Dėl to specialistai ragina neignoruoti miego, poilsio ir darbo krūvio, nes tai tiesiogiai atsispindi bendravime.

    Jei santykiuose ima kartotis tie patys konfliktai, ekspertai pataria pirmiausia mažinti eskalaciją ir susitarti dėl pokalbio taisyklių. Veikia paprasti principai: kalbėti apie savo patirtį, o ne diagnozuoti kitą, tikslinti, ką išgirdote, ir sutarti dėl vieno artimiausio žingsnio. Kai pora susigrąžina jausmą, kad yra vienoje komandoje, sprendimai tampa realesni ir mažiau skausmingi.

    Kai kurioms poroms naudinga ir profesionali pagalba, ypač jei įtampa užsitęsusi, atsirado atitolimas ar pasitikėjimo krizė. Terapija dažniausiai orientuojasi į komunikacijos modelius ir emocinius poreikius, o ne „kaltininko“ paiešką. Tai gali padėti iš naujo susitarti dėl ribų, artumo ir bendrų tikslų.

    Santykiai nėra statiški: jie kinta kartu su gyvenimo etapais, vaikų gimimu, karjeros posūkiais ar sveikatos iššūkiais. Tyrimai rodo, kad poros, kurios reguliariai aptaria lūkesčius ir skiria laiko ryšiui, dažniau išlaiko artumą net ir pasikeitus aplinkybėms. Kitaip tariant, laimė dažniau remiasi ne vien sėkme, o nuosekliomis kasdienėmis pastangomis.

  • Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Jonavos rajono savivaldybė įvertinta Seime: kuo išsiskyrė saugios ugdymo aplinkos sprendimai

    Seime surengtame renginyje „Šeimai draugiškiausia savivaldybė“ pagerbtos dešimt Lietuvos savivaldybių, įgyvendinančių iniciatyvas, stiprinančias šeimų gerovę. Tai pirmas kartas, kai savivaldybės apdovanotos už kryptingą darbą šeimų politikos srityje.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nominacijoje Už saugią ugdymo aplinką nugalėtoja tapo Jonavos rajono savivaldybė. Vertinant dėmesys skirtas ne vien infrastruktūrai, bet ir tam, kaip savivaldybė sujungia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, saugumo ir tvarios aplinkos sprendimus.

    Tokio pobūdžio apdovanojimuose vis dažniau pabrėžiama, kad saugi ugdymo aplinka reiškia daugiau nei remontus ar naujas priemones klasėse. Tai apima prevenciją, aiškias reagavimo į patyčias procedūras, pagalbos specialistų prieinamumą, bendradarbiavimą su šeimomis ir mokyklos bendruomenės įtraukimą.

    „Šis įvertinimas už saugią ugdymo aplinką skirtas visai Jonavos švietimo bendruomenei. Negailime nei laiko, nei investicijų, tačiau dar svarbiau užtikrinti vaikų emocinį saugumą, kad kiekvienas vaikas jaustųsi laukiamas ir pastebėtas“, – sakė apdovanojimą atsiėmęs vicemeras Povilas Beišys.

    Pasak jo, savivaldybė investuoja į mokyklų ir darželių aplinkos atnaujinimą, klasių bei grupių pritaikymą, taip pat patalpų prieinamumą vaikams, turintiems judėjimo sunkumų. Šie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir realiai galimybei visiems vaikams dalyvauti ugdymo procese be papildomų kliūčių.

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad šeimos politika yra horizontali ir apima kelias sritis vienu metu. Į iniciatyvą įsitraukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis.

    Jonavos rajono savivaldybei šis įvertinimas tampa ir pripažinimu, ir įpareigojimu tęsti pradėtus darbus. Savivaldybė pabrėžia, kad saugi ugdymo aplinka kuriama nuosekliai, o rezultatai priklauso nuo ilgalaikio bendruomenės, švietimo įstaigų ir savivaldos susitelkimo.