Prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10 dieną, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdieniai įpročiai veikia emocinę būseną. Vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį dažnai pamirštama, yra fizinis aktyvumas ir tai, kiek laiko per dieną praleidžiame sėdėdami.
„ASICS“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lenkijoje gyventojai net 85 proc. budrumo laiko praleidžia be judėjimo. Tyrime dalyvavo 34 000 žmonių iš 31 šalies, o pasaulio vidurkis siekė 86 proc., tad problema yra platesnė nei vienos valstybės kasdienybė.
Kas skatina sėslumą?
Tyrimo duomenys rodo, kad šiuolaikinis patogumas natūralias progas judėti mažina iki minimumo. Darbas prie kompiuterio, apsipirkimas internetu, nuotolinės paslaugos ir pramogos ekranuose leidžia visą dieną praleisti beveik neišeinant į lauką.
Net 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl tokio gyvenimo ritmo lengva praleisti dieną beveik be jokio judesio. 40 proc. teigė, kad galėtų neišeiti iš namų bent tris dienas, o 18–24 metų grupėje šis skaičius tyrime kilo iki 60 proc.
Sėslumas nebūtinai reiškia akivaizdžias svorio problemas, tačiau jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto rizika, blogesne miego kokybe ir didesniu bendru mirtingumu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinis neaktyvumas yra viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o sėdėjimą verta mažinti net ir tiems, kurie sportuoja.
Judėjimas ir psichikos savijauta
„ASICS“ 2024 metais skelbto „State of Mind“ tyrimo rezultatai parodė ryškų ryšį tarp aktyvumo ir savijautos. Vidutinis psichologinės savijautos įvertinimas buvo 65 balai iš 100, fiziškai aktyvių žmonių grupėje siekė 67, o neaktyvių krito iki 54.
Šie skaičiai nerodo, kad judėjimas vienas pats paaiškina visą skirtumą, nes savijautą veikia miegas, socialiniai ryšiai, gyvenimo aplinkybės ir sveikatos būklė. Vis dėlto moksliniai vertinimai nuosekliai rodo, kad aktyvumas gali mažinti streso pojūtį, gerinti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o kai kuriems žmonėms tampa svarbiu kasdieniu stabilumo ramsčiu.
„Fizinis aktyvumas veikia ir smegenų veiklą, ir nuotaiką, nes daro įtaką neurocheminėms sistemoms, susijusioms su motyvacija, atlygio pojūčiu ir streso reguliavimu“, – sakė platformos „pleso“ specialistė Marlenа Raczuk.
Dažnai minimos endorfinos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnę savijautą po bėgimo ar treniruotės gali lemti ne vien jos. Prie poveikio prisideda ir kiti biologiniai mechanizmai, taip pat psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, saviveiksmingumo jausmas, rutinos atkūrimas ir socialinis kontaktas, kai judama kartu.
Kiek judėti rekomenduoja PSO?
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Taip pat patariama bent dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinantiems pratimams.
Praktikoje tai nebūtinai reiškia sporto salę ar sudėtingą planą. Dažnai veiksmingiausia pradžia yra trumpi pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokis, o dar viena svarbi taisyklė yra pertraukti ilgą sėdėjimą bent kelioms minutėms kas valandą.
Specialistai primena, kad judėjimas gali papildyti psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, tačiau jų nepakeičia. Jei nerimas ar depresijos simptomai užsitęsia, trukdo kasdienybei ar stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
