Tag: Endorfinai

  • Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10 dieną, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdieniai įpročiai veikia emocinę būseną. Vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį dažnai pamirštama, yra fizinis aktyvumas ir tai, kiek laiko per dieną praleidžiame sėdėdami.

    „ASICS“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lenkijoje gyventojai net 85 proc. budrumo laiko praleidžia be judėjimo. Tyrime dalyvavo 34 000 žmonių iš 31 šalies, o pasaulio vidurkis siekė 86 proc., tad problema yra platesnė nei vienos valstybės kasdienybė.

    Kas skatina sėslumą?

    Tyrimo duomenys rodo, kad šiuolaikinis patogumas natūralias progas judėti mažina iki minimumo. Darbas prie kompiuterio, apsipirkimas internetu, nuotolinės paslaugos ir pramogos ekranuose leidžia visą dieną praleisti beveik neišeinant į lauką.

    Net 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl tokio gyvenimo ritmo lengva praleisti dieną beveik be jokio judesio. 40 proc. teigė, kad galėtų neišeiti iš namų bent tris dienas, o 18–24 metų grupėje šis skaičius tyrime kilo iki 60 proc.

    Sėslumas nebūtinai reiškia akivaizdžias svorio problemas, tačiau jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto rizika, blogesne miego kokybe ir didesniu bendru mirtingumu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinis neaktyvumas yra viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o sėdėjimą verta mažinti net ir tiems, kurie sportuoja.

    Judėjimas ir psichikos savijauta

    „ASICS“ 2024 metais skelbto „State of Mind“ tyrimo rezultatai parodė ryškų ryšį tarp aktyvumo ir savijautos. Vidutinis psichologinės savijautos įvertinimas buvo 65 balai iš 100, fiziškai aktyvių žmonių grupėje siekė 67, o neaktyvių krito iki 54.

    Šie skaičiai nerodo, kad judėjimas vienas pats paaiškina visą skirtumą, nes savijautą veikia miegas, socialiniai ryšiai, gyvenimo aplinkybės ir sveikatos būklė. Vis dėlto moksliniai vertinimai nuosekliai rodo, kad aktyvumas gali mažinti streso pojūtį, gerinti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o kai kuriems žmonėms tampa svarbiu kasdieniu stabilumo ramsčiu.

    „Fizinis aktyvumas veikia ir smegenų veiklą, ir nuotaiką, nes daro įtaką neurocheminėms sistemoms, susijusioms su motyvacija, atlygio pojūčiu ir streso reguliavimu“, – sakė platformos „pleso“ specialistė Marlenа Raczuk.

    Dažnai minimos endorfinos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnę savijautą po bėgimo ar treniruotės gali lemti ne vien jos. Prie poveikio prisideda ir kiti biologiniai mechanizmai, taip pat psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, saviveiksmingumo jausmas, rutinos atkūrimas ir socialinis kontaktas, kai judama kartu.

    Kiek judėti rekomenduoja PSO?

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Taip pat patariama bent dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinantiems pratimams.

    Praktikoje tai nebūtinai reiškia sporto salę ar sudėtingą planą. Dažnai veiksmingiausia pradžia yra trumpi pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokis, o dar viena svarbi taisyklė yra pertraukti ilgą sėdėjimą bent kelioms minutėms kas valandą.

    Specialistai primena, kad judėjimas gali papildyti psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, tačiau jų nepakeičia. Jei nerimas ar depresijos simptomai užsitęsia, trukdo kasdienybei ar stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

  • Skausmas ir judėjimas: tyrimas rodo, kad lengvi pratimai kai kada prilygsta nuskausminamiesiems

    Skausmas ir judėjimas: tyrimas rodo, kad lengvi pratimai kai kada prilygsta nuskausminamiesiems

    Migrena, menstruacijų skausmai ar lėtinis nugaros maudimas dažnam tampa kasdienybe, o pirmoji pagalba neretai būna vaistai. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad kai kuriais atvejais skausmą sumažinti gali ir fizinis aktyvumas, ypač jei jis parinktas tikslingai.

    Adelaidės universiteto mokslininkai apžvelgė didelės apimties duomenis ir padarė išvadą, kad mankšta įvairiomis būklėmis gali reikšmingai mažinti tiek ūmų, tiek lėtinį skausmą. Analizėje buvo įvertintos 157 sisteminės apžvalgos, apimančios 2 736 atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus ir daugiau nei 220 000 dalyvių.

    „Kai ieškome saugių ir veiksmingų būdų valdyti skausmą ne vien vaistais, šie rezultatai suteikia tvirtų įrodymų, kad judėjimas turėtų tapti įprastesne skausmo priežiūros dalimi“, – sakė Adelaidės universiteto tyrėja Carol Maher.

    Mokslininkai vertino, kaip skausmo pokyčius veikia skirtinga pratimų rūšis, intensyvumas ir programos trukmė. Bendras rezultatas siekė apie 1,1 balo sumažėjimą nuo 0 iki 10 skalėje, o tai, tyrėjų teigimu, yra maždaug 60 proc. didesnis poveikis nei vidutiniškai fiksuojamas kai kuriuose atskiruose lėtinio skausmo vaistų tyrimuose.

    Netikėta išvada ta, kad mažesnio intensyvumo aktyvumas dažnai veikė geriau nei vidutinis ar didelis krūvis. Didžiausias efektas pastebėtas trumpesnėse programose, trunkančiose apie 12 savaičių, o savaitinis krūvis, neviršijantis 120 minučių, daugeliui atvejų buvo susijęs su geresniais rezultatais nei ilgesnės treniruotės.

    „Svarbu tai, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau. Trumpesnės trukmės ir mažesnio intensyvumo programos parodė didesnį skausmo sumažėjimą, tad žmonėms nebūtina sportuoti sunkiau ar ilgiau, kad pajustų apčiuopiamą naudą“, – sakė pagrindinis autorius Ben Singh.

    Tyrėjai aiškina, kad judant organizmas išskiria medžiagas, tarp jų endorfinus ir serotoniną, kurios gali keisti skausmo suvokimą ir didinti toleranciją. Be to, fizinis aktyvumas gali padėti slopinti uždegiminius procesus, gerinti miegą ir nuotaiką, o tai netiesiogiai prisideda prie skausmo kontrolės.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad judėjimas neturėtų būti laikomas universaliu sprendimu, galinčiu panaikinti skausmą visiems. Poveikis priklauso nuo skausmo priežasties, žmogaus fizinio pasirengimo, gretutinių ligų, taip pat nuo to, ar pavyksta nuosekliai laikytis programos.

    Kita problema, kurią išryškino apžvalga, yra tai, kad fizinis aktyvumas skausmo gydyme vis dar naudojamas per retai ir per miglotai. Žmonės dažnai girdi bendrą patarimą būti aktyvesni, tačiau negauna konkrečių, įrodymais grįstų rekomendacijų, kokius pratimus rinktis, kokiu intensyvumu ir kiek laiko.

    Ekspertai akcentuoja, kad saugiausias kelias yra individualizuotas planas, ypač jei skausmas yra ilgalaikis ar susijęs su rimtesnėmis būklėmis. Tokiais atvejais verta tartis su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu, kad pratimai neprovokuotų paūmėjimų ir būtų pritaikyti realioms galimybėms.