CP v2

Tag: Energa

  • Dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės sulaikyti 25 asmenys, „Enea“ kalba apie lūžį

    Lenkijoje tęsiasi tyrimas dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės projekto – pranešta apie 25 asmenų sulaikymą. Tarp jų yra du parlamento nariai, taip pat buvę energetikos bendrovių vadovai ir priežiūros institucijų atstovai.

    Kaip rašo portalas WNP, į įvykius sureagavo su projektu siejamos bendrovės „Enea“, „Energa“ ir „Orlen“. Įmonės tikisi, kad teisiniai procesai leis bent iš dalies susigrąžinti prarastas investicijas, siekusias apie 1 mlrd. zlotų.

    Ostrolenkos C anglimi kūrenamas blokas taip ir neperžengė statybų stadijos, o pats projektas galiausiai buvo nutrauktas. Net ir iškilę konstrukciniai elementai, tarp jų minėti pylono tipo statiniai, vėliau buvo nugriauti.

    Byla laikoma viena garsiausių pastarųjų metų Lenkijos energetikos sektoriuje, nes kalbama apie didelio masto finansinę žalą ir sprendimus, priimtus dar nuo 2016 metų. Tyrimo detalės viešai atskleidžiamos itin ribotai.

    Įmonės komentuoja sulaikymus

    „Orlen“ ir „Energa“ (pastarąją „Orlen“ yra perėmusi, kartu perimdama ir su projektu susijusias problemas) viešai pabrėžė, kad šiuo metu vyksta procesiniai veiksmai. Bendrovės nurodė, jog aplinkybes vertina atsakingos institucijos, o pačios įmonės dėl tyrimo interesų detalių nekomentuoja.

    „Energa“ priminė, kad 2024 metų gruodį gavo leidimą imtis veiksmų dėl pretenzijų, susijusių su Ostrolenkos C projektu. Tai reiškia siekį teisinėmis priemonėmis įvertinti patirtą žalą ir galimas kompensacijas.

    „Enea“: tai – lūžis istorinėje byloje

    Ryškiausiai pasisakė „Enea“, kuri sulaikymus pavadino nauju etapu. Bendrovės teigimu, tai lūžis siekiant išaiškinti, kas lėmė, jos vertinimu, didžiausią žalą įmonės istorijoje.

    „Enea“ nurodė jau ne vienerius metus siekianti bylos išaiškinimo ir pabrėžė tęsianti veiksmus, kad realiai atgautų prarastas lėšas bei būtų nustatyta už žalą atsakingų asmenų teisinė atsakomybė. Įmonė taip pat žada aktyviai dalyvauti visuose tolesniuose procesuose.

    Žinoma, kad „Enea“ anksčiau nei „Energa“ ėmėsi veiksmų dėl galimų reikalavimų: 2023 metų gruodį kreipėsi dėl savo teisių gynimo, o 2024 metų sausį tam pritarė įmonės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Ką žinoma apie sulaikytuosius ir kaltinimus

    Apie sulaikytųjų tapatybes viešai informacijos beveik nėra – pavardės neatskleidžiamos. Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas tik patvirtino, kad tarp sulaikytųjų yra buvę bendrovių „Enea“, „Energa“ ir „Elektrownia Ostrołęka“ vadovai bei dviejų parlamentų narių statusą turintys asmenys, tačiau jų politinės priklausomybės nenurodė.

    Didelio dėmesio sulaukė ir žiniasklaidoje pasirodžiusi, tačiau oficialiai nepatvirtinta informacija, kad tarp sulaikytųjų gali būti ir Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Jis anksčiau vadovavo „Enea“ tuo laikotarpiu, kai buvo priimami sprendimai dėl investicijos.

    Prokuratūra kol kas skelbia tik bendrą informaciją: tyrimas susijęs su įtarimais dėl neteisingų dokumentų pateikimo siekiant gauti finansavimą, galimo įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir labai didelės turtinės žalos padarymo.

    Nuostolių mastą skirtingai vertino ir Lenkijos Aukščiausioji audito institucija – vienuose vertinimuose minima 958 mln. zlotų, kituose – beveik 1,3 mlrd. zlotų. Galutinis projekto rezultatas aiškus: elektrinės anglies blokas taip ir nebuvo pastatytas, o nutraukta investicija kainavo apie 1 mlrd. zlotų.

  • Dėl Ostrolenkos C elektrinės sprendimų Lenkijoje sulaikyti 25 asmenys: nuostoliai – virš 1,3 mlrd. zlotų

    Lenkijoje atsinaujino skandalas dėl anglimi kūrenamos Ostrolenkos C elektrinės projekto: lapkričio 4 dieną, vykdant tyrimą, sulaikyti 25 asmenys. Tyrimas susijęs su 2018–2019 metais priimtais sprendimais, dėl kurių investicija tapo vienu ryškiausių valstybinių įmonių neūkiškumo simbolių.

    Apie sulaikymus pranešta po Centrinio kovos su korupcija biuro (CBA) veiksmų, o informaciją viešai patvirtino specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas. Byla nagrinėja laikotarpį, kai energetikos bendrovės „Energa“ ir „Enea“ priėmė sprendimus dėl naujo akmens anglies bloko statybos Ostrolenkoje.

    Projektas pradėtas politinių sprendimų fone ir buvo pristatomas kaip viena didžiausių energetikos investicijų. Vis dėlto jo pagrįstumas kėlė abejonių dėl klimato tikslų, augančių emisijų kaštų perspektyvos ir mažėjančios akmens anglies gavybos Lenkijoje.

    Galiausiai planuota elektrinė taip ir nebuvo užbaigta, o nuostoliai, kaip nurodoma, viršijo 1,3 mlrd. zlotų. Plačiai aptarinėtu projekto simboliu tapo vadinamosios „dvi bokštų konstrukcijos“ – du beveik 140 metrų aukščio pyloniai, kuriuos vėliau teko ardyti.

    Kas buvo Ostrolenkos C projektas

    Ostrolenkos C sumanymas siejamas su sprendimais, priimtais prieš maždaug dešimtmetį, o ypač su laikotarpiu, kai antrą kartą valdė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tuo metu energetikos ministro pareigas ėjo Krzysztofas Tchórzewskis, o „Energa“ vadovavo Arkadiuszas Siwko, „Enea“ – Mirosławas Kowalikas.

    2018 metų liepą buvo pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl anglimi kūrenamo bloko statybos. Projektas buvo pristatomas kaip paskutinė nauja anglies elektrinė Lenkijoje, tačiau kritika dėl ekonominio ir klimato konteksto tik stiprėjo.

    Statybos darbai kurį laiką vyko, tačiau 2020 metų birželį projekto bendrovės valdyba nurodė statybas sustabdyti. 2021 metų kovą pradėtas ardymas, o nebaigtos investicijos sąnaudos, kaip nurodoma, perkopė 1,3 mlrd. zlotų.

    Tyrimas, sulaikymai ir bandymai prisiteisti nuostolius

    Sulaikymai siejami su tyrimu dėl galimo veikimo bendrovių nenaudai ir pareigų neatlikimo – jis apima sprendimus, priimtus 2018–2019 metais. Tyrimas liečia tiek valdybų, tiek stebėtojų tarybų vaidmenį, kai buvo judama į priekį su projektu, kurio finansavimas, kritikuota, nebuvo tinkamai užtikrintas.

    Tekste taip pat minima, kad vienas iš sulaikytųjų, remiantis „Radio ZET“ informacija, gali būti buvęs „Enea“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Tai jautri detalė ir dėl to, kad jis šiuo metu vadovauja „Westinghouse Poland“ – bendrovės „Westinghouse“ padaliniui, siejamam su technologijų tiekimu Lenkijos branduolinės elektrinės projektui Pamario regione.

    Projektas ilgą laiką išliko politiškai jautrus, o realūs bandymai ieškoti atsakomybės suaktyvėjo tik po valdžios pasikeitimų. Nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje „Enea“ atnaujino klausimą ir ėmėsi teisinių veiksmų prieš buvusius vadovus, o 2024 metų lapkritį analogišką žingsnį žengė „Energa“.

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) ankstesnėse išvadose buvo itin kritiška projektui. Ji skaičiavo, kad vien pasitraukimas iš statybų kainavo 958 mln. zlotų, o nuostoliai, anot NIK, buvo pasidalyti tarp „Enea“ ir „Energa“ po 479 mln. zlotų.

    Kas atsirado vietoje anglies bloko

    Nors anglimi kūrenamas blokas taip ir nebuvo pastatytas, jo vietoje pradėta vystyti dujinė elektrinė. Skelbiama, kad šis projektas taip pat vėluoja, o galutinis atidavimas naudoti planuojamas 2027 metais.

    Ostrolenkos C istorija Lenkijoje tapo pavyzdžiu, kaip strateginės energetikos investicijos gali virsti brangiai kainuojančiu politinių sprendimų ir neįvertintų rizikų deriniu. Dabar, atsinaujinus tyrimui ir sulaikymams, byla vėl grįžta į viešosios darbotvarkės centrą.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • „Energa“ pirmą pusmetį baigė su ryškiu pelno šuoliu: augimą labiausiai tempė elektros skirstymas

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ 2026 metų pirmąjį pusmetį užbaigė geresniais finansiniais rezultatais: pajamos augo, o pelnas iš pagrindinės veiklos šoktelėjo. Bendrovė skelbia, kad didžiausią impulsą suteikė didesnė elektros skirstymo paslaugų apimtis.

    Per pirmus šešis 2026 metų mėnesius „Energa“ pardavimo pajamos siekė apie 2,6 mlrd. eurų, kai prieš metus sudarė maždaug 2,5 mlrd. eurų. Veiklos pelnas per tą patį laikotarpį padidėjo iki maždaug 455 mln. eurų, palyginti su apie 340 mln. eurų metais anksčiau.

    EBITDA augimą tempė skirstymas

    Bendrovės EBITDA 2026 metų pirmąjį pusmetį išaugo iki maždaug 632 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 505 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį EBITDA sudarė apie 277 mln. eurų, o prieš metus buvo apie 235 mln. eurų.

    „Energa“ pabrėžia, kad rezultatus labiausiai palaikė skirstymo segmentas, kuriame fiksuota didesnė marža. Tai siejama su išaugusia pardavimo apimtimi ir mažesniais nuostoliais tinkle, kurie energetikos įmonėms tiesiogiai daro įtaką finansiniam efektyvumui.

    Kas vyko mažmeninėje prekyboje ir kituose segmentuose

    Mažmeninės prekybos verslo linija taip pat ženkliai prisidėjo prie bendro pelningumo: šio segmento EBITDA padidėjo iki maždaug 91 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 29 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad vienas iš veiksnių buvo palankūs pokyčiai atidėjiniuose nuostolingiems kontraktams.

    Pagal EBITDA struktūrą didžiausia dalis teko skirstymo verslui, kuris sugeneravo apie 71 proc. viso rodiklio. Mažmena sudarė apie 14 proc., naujos energetikos kryptys – apie 10 proc., o šilumos ūkis ir klasikinė generacija kartu sudarė nedidelę likusią dalį.

    Rinkos pajėgumų pajamos ir grupės vaidmuo

    „Energa“ nurodo gavusi papildomų pajamų iš rinkos pajėgumų mechanizmo: per 2026 metų pirmąjį pusmetį jos siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 36 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį šios pajamos buvo apie 27 mln. eurų.

    Grupė veikia elektros gamybos, prekybos ir skirstymo grandyse ir yra viena didžiausių energetikos grupių Lenkijoje. „Energa“ skelbia valdanti apie 200 000 km skirstomųjų tinklų, o jos paslaugomis naudojasi apie 3,4 mln. klientų.

    Pagrindinis „Energa“ akcininkas yra Orlen, valdantis daugiau nei 95 proc. akcijų. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, įskaitant investicijas į tinklų modernizavimą ir skirstymo patikimumą, iš esmės formuojami didžiausio akcininko lygiu.

  • „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    Didelė baterijų ir hibridų programa

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ pradėjo plataus masto pirkimų procesą, kuriuo siekia įdiegti baterijų energijos kaupimo sprendimus savo žaliosios energetikos portfelyje. Kartu paskelbtas generalinio rangovo konkursas naujo tipo hibridinėms elektrinėms, kuriose derinamos saulės, vėjo ir kaupimo technologijos.

    Įmonė nurodo, kad pirkimų procedūras planuojama užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio. Tokie terminai rodo, kad projektai orientuojami ne į pilotinius bandymus, o į greitą pramoninį mastą.

    467 MWh kaupimo ir daugiau kaip 100 MW prijungimo

    Plėtros planuose numatyta bendra 467 megavatvalandžių energijos kaupimo talpa, o prijungimo prie tinklo galia turėtų viršyti 100 megavatų. Tai reikšmingas šuolis, turint omenyje, kad baterijų parkai Europoje vis dažniau projektuojami kaip priemonė stabilizuoti tinklą ir sumažinti atsinaujinančios energijos ribojimus.

    Pagal planą „Energa Green Development“ diegs penkias kaupimo sistemas šalia jau veikiančių saulės elektrinių Vąbrzeźno, Działdowo, Barczewo ir Płońsko vietovėse. Dar vienas projektas numatytas Sompolno atsinaujinančių išteklių komplekse, kur vėjo ir saulės generacija bus papildyta baterijų sprendimu.

    Kodėl hibridizacija tampa būtinybe?

    „Energa“ akcentuoja, kad hibridinės jėgainės ir baterijos padeda apsaugoti atsinaujinančią generaciją nuo ekonominių nuostolių. Kai perteklinė elektra sukaupiama didžiausios gamybos metu ir atiduodama į tinklą paklausos pike, sumažėja vietiniai tinklo pralaidumo „kamščiai“.

    Toks lankstumas leidžia rečiau taikyti priverstinį gamybos ribojimą, kuris tampa vis dažnesnis sparčiai augant saulės ir vėjo daliai. Praktikoje tai reiškia didesnį pagamintos žaliosios energijos panaudojimą, stabilesnes pajamas projektų valdytojams ir atsparesnį nacionalinės energetikos sistemos darbą.

    Be kaupimo projektų, konkurso sąlygose taip pat numatyta statyti apie 100 megavatų saulės elektrinių pajėgumų papildomose savivaldybėse be subsidijų. Tokia kryptis signalizuoja, kad rinkos sąlygomis vystomi projektai Lenkijoje tampa vis labiau įmanomi, ypač kai jie derinami su lankstumą užtikrinančiomis baterijomis.

  • Lenkija spartina 560 MW dujų elektrinės Gdanske statybas: kaip ji stabilizuos tinklą ir kada startuos?

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios šalies šiaurėje didelio masto kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės (CCGT) statybos Gdanske. Apie spartėjančius darbus pranešė „Energa“, priklausanti „ORLEN“ grupei, o 560 megavatų galios blokas įvardijamas kaip svarbi regiono energetikos strategijos dalis.

    Šiuo metu statybvietėje vyksta žemės darbai ir pamatų sutvirtinimas, baigti specializuoti gręžtiniai poliai variklinės ir turbinos įrangai. Toliau pereinama prie šilumos utilizavimo katilo pamatų, o pasirinkti sprendimai turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

    Projektas kuriamas kaip lankstus elektros sistemos šaltinis, galintis greitai įsijungti, kai svyruoja atsinaujinančios energijos gamyba. Skelbiama, kad per pirmuosius 20 metų elektrinė galėtų pagaminti daugiau kaip 43 teravatvalandes elektros, o metinė jos generacija būtų pakankama daugiau nei 1 000 000 namų ūkių poreikiams padengti.

    Statybų etapą vykdo konsorciumas, kurio lyderis yra „Polimex Mostostal“, o piko metu objekte turėtų dirbti beveik 700 žmonių. Teigiama, kad apie 80 proc. projekto išlaidų nukreipiama Lenkijos rinkai, įtraukiant maždaug 150 vietos subrangovų, o vėliau elektrinėje dirbs apie 60 specialistų.

    Pagrindiniai pamatų darbai planuojami 2026 metų antrąjį pusmetį, o „Siemens Energy“ turbinų ir generatorių pristatymas numatytas 2027 metais. Gdansko blokas yra vienas iš keturių „Energa“ vystomų dujinių projektų, kurie bendrai turėtų suteikti apie 2,4 gigavato galios ir pakeisti palaipsniui iš rinkos traukiamus senesnius anglies blokus.

    „Gdanskas ir Pamario regionas išgyvena istorinį pokytį. CCGT Gdanskas bus pirmasis didelio masto sisteminis šaltinis Pamaryje“, – sakė „Energa“ valdybos pirmininkė Magdalena Kamińska.

    Anot bendrovės, kartu su kitais statomais blokais tai turėtų perkelti didesnę sistemos balansavimo ir tiekimo dalį į šalies šiaurę. Toks akcentas ypač svarbus didėjant vėjo ir saulės generacijai, kai elektros sistemai reikia greitai valdomų pajėgumų, galinčių kompensuoti gamybos svyravimus.