CP v2

Tag: Energesman

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • „Energesman“ skelbia apie slapto susitikimo detalės: VAATC siūlytas sandoris sukėlė audrą

    Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ pranešė, kad netrukus po to, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pradėjo sutarčių nutraukimo procedūras, įmonės akcininkas susitiko su VAATC vadovu Mariumi Švaikausku. Pasak bendrovės, susitikimą suorganizavo trečiasis asmuo, o jo metu esą buvo siūlomas kompromisas.

    „Energesman“ teigimu, VAATC vadovas pasiūlė leisti tęsti gamyklos modernizavimo sutartį su sąlyga, kad operatorius neginčys eksploatavimo sutarties nutraukimo. Bendrovė nurodo, kad tokį pasiūlymą atmetė ir laikosi pozicijos, jog sutartiniai santykiai turi būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, o ne derybomis, kurios primena spaudimą.

    Susitikimas, kaip nurodoma įmonės pareiškime, įvyko liepos 14 dieną vakare Vilniuje. Apie patį faktą viešojoje erdvėje buvo kalbėta ir anksčiau, tačiau „Energesman“ tvirtina, kad dalis viešai paskleistų aplinkybių, įskaitant susitikimo vietą ir turinį, buvo pateiktos netiksliai.

    „Pirmiausia norime užtikrinti, kad susitikime nebuvo kalbama apie Skirmantą Malinauską. Mes neturime jokios įtakos jo kuriamam turiniui“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė pabrėžia, kad modernizavimo sutartis buvo pasirašyta po tarptautinio viešojo pirkimo, kuriame, anot „Energesman“, laimėta pasiūlius mažiausią kainą. Įmonė tvirtina turinti teisėtą interesą tęsti sutarties vykdymą ir siekia teismuose įrodyti, kad nutraukimo sprendimai buvo neteisėti.

    „Mes pasiūlymą atmetėme, nes čia ne turgus – savivaldybės įmonė negali kada panorėjusi nutraukti sutarčių ir šantažuoti tiekėjų“, – sakė A. Blazgys.

    Į procesą įsitraukęs advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris, akcentuoja ir valdymo bei atskaitomybės klausimus. Pasak jo, svarbu vertinti, ar VAATC vadovas turėjo formalius įgaliojimus siūlyti tokį susitarimą ir kokiu pagrindu susitikimo turinys galėjo būti aptarinėjamas su politine valdžia.

    „M. Švaikauskas nėra pavaldus Vilniaus merui – jis atsiskaito VAATC valdybai“, – sakė P. Miliauskas.

    „Energesman“ nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nagrinėti du bendrovės ieškinius, kuriais ginčijamas tiek eksploatavimo, tiek modernizavimo sutarčių nutraukimas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VAATC reikalauti išmokėti sutarčių užtikrinimo garantijas, kurių vertė siekia 1,3 mln. eurų, o sprendimai dėl kitų laikinųjų priemonių yra skundžiami aukštesnei instancijai.

    Bendrovė ginčija ir VAATC nurodomas nutraukimo priežastis, argumentuodama, kad atliekų susikaupimą lėmė platesnės sistemos problemos, įskaitant atliekų deginimo pajėgumus ir srautų valdymą. „Energesman“ taip pat teigia, jog modernizavimo sutarties įgyvendinimą apsunkino tai, kad, anot bendrovės, VAATC neįvykdė sutartyje numatytų mokėjimų ir nesumokėjo 4,4 mln. eurų.

    Įmonės teigimu, preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų ir augti, jei laikotarpis, kai VAATC yra perėmęs gamyklos veiklos kontrolę, ilgės. Tuo pat metu ginčas turi ir viešąją dimensiją, nes atliekų tvarkymo infrastruktūra sostinės regione laikoma kritiškai svarbia paslauga, o jos sutrikimai ar valdymo konfliktai greitai atsiliepia gyventojams ir savivaldybių sprendimams.

    Kol teismai nepriėmė galutinių sprendimų, abi pusės iš esmės lieka prie priešingų pozicijų, o situacija kelia klausimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių stabilumo, rizikų valdymo bei to, kaip turėtų būti sprendžiami strateginių paslaugų teikimo konfliktai tarp savivaldybių valdomų subjektų ir privačių operatorių.

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.

  • Vilniaus atliekų ginčas kaista: teismas sustabdė 1 300 000 eurų išmokas – ką tai reiškia miestui?

    Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones dviejose civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus atliekų tvarkymo infrastruktūra. Teismas uždraudė VAATC reikalauti sutarčių užtikrinimo garantijų, o draudikui „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui jas išmokėti, kol sprendimai neįsiteisės.

    Kalbama apie eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių garantijas, kurių bendra vertė siekia apie 1 300 000 eurų. Šios lėšos būtų susijusios su sutartinių įsipareigojimų užtikrinimu, tačiau teismas nusprendė, kad iki galutinio verdikto status quo turi būti išlaikytas.

    Bylos esmė – ar teisėtai buvo nutrauktos Vilniaus atliekų gamyklos eksploatavimo bei modernizavimo sutartys su operatoriumi „Energesman“. Bendrovė teisme siekia, kad VAATC būtų įpareigotas vykdyti sutartis natūra, tai yra grąžinti šalių santykius į būseną iki nutraukimo.

    „Teismo sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rodo, kad sutarčių nutraukimo klausimas dar nėra išspręstas“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Pasak bendrovės, eksploatavimo sutartis galėjo būti nutraukta tik esant reikšmingoms priežastims ir iš anksto įspėjus prieš 20 darbo dienų. „Energesman“ tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra pakankamos, o situaciją dėl atliekų kaupimosi, bendrovės vertinimu, lėmė ne operatoriaus veiksmai, bet sutrikęs atliekų srautų priėmimas deginimui.

    Modernizavimo sutarties dalyje „Energesman“ kelia klausimą dėl mokėjimų vykdymo. Bendrovė nurodo, kad pagal sutartyje nustatytus terminus nebuvo sumokėtas 4 400 000 eurų pirminis mokėjimas, todėl ginčas apima ne tik paslaugų teikimą, bet ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

    Lygiagrečiai vyksta ir administracinis procesas: Regionų administracinis teismas nagrinėja „Energesman“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimų. Atsakove šioje byloje paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

    „Tikimės, kad teismas panaikins sprendimus, nes jie akivaizdžiai viršijo įgaliojimus, kuriuos suteikia Civilinės saugos įstatymas paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Viešai skelbiama, kad „Energesman“ preliminariai vertina galimus nuostolius apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kol gamyklos valdymas yra perimtas. Tokie ginčai praktikoje dažnai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į laikinų sprendimų stabilumą ir paslaugos tęstinumą, nes atliekų tvarkymo grandinėje net ir trumpi sutrikimai turi tiesioginį poveikį miestui.

    Laikinosios apsaugos priemonės nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl to, kas teisus ginče, tačiau jos paprastai taikomos tuomet, kai siekiama užkirsti kelią sunkiai atitaisomai žalai ir užtikrinti, kad galimas būsimasis sprendimas būtų realiai įvykdomas. Galutiniai atsakymai dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo paaiškės tik teismams išnagrinėjus ginčą iš esmės.