Tag: Energetikos investicijos

  • Lenkijos agentūra KUKE plečia mandatą: garantijos gynybos ir energetikos investicijoms

    Lenkijoje keičiamas Eksporto kredito draudimo korporacijos KUKE vaidmuo – institucija, iki šiol pirmiausia siejama su eksporto sandorių užtikrinimu, turėtų galėti remti ir strategiškai svarbias investicijas šalies viduje.

    Kaip praneša „WNP“, Lenkijos Senatas be pataisų priėmė įstatymo dėl valstybės iždo garantuojamo draudimo pakeitimus. Toliau dokumentas keliauja prezidentui.

    Pagrindinė kryptis – platesnės galimybės teikti garantijas ir draudimą projektams, kurie svarbūs Lenkijos saugumui, pramonės konkurencingumui ir strateginiams ekonominiams interesams, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su eksportu.

    Toks pokytis gali palengvinti finansavimo pritraukimą didelėms investicijoms, nes bankams sumažėtų dalis rizikos, kai projektus užtikrintų KUKE garantijos.

    Daugiau paramos gynybai ir energetikai

    Vienas aiškiausiai įvardytų pokyčio gavėjų – Lenkijos gynybos pramonė. KUKE turėtų gauti galimybę užtikrinti finansavimą investicijoms, susijusioms su valstybės saugumu, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir dvejopo panaudojimo technologijas.

    Svarbi detalė – parama nebūtinai turėtų būti „pririšta“ prie eksporto kontrakto. Tai reiškia, kad garantijos galėtų apimti ir projektus, skirtus vidaus poreikiams.

    Antra kryptis – energetika. Pakeitimai numato, kad garantijų taikymo sritis būtų plečiama įtraukiant platesnį energetikos projektų spektrą, tarp jų – dujines elektrines, jungtis su kaimyninėmis šalimis (interkonektorius) bei energijos vartojimo efektyvumą didinančias iniciatyvas.

    Strateginiai interesai – ir užsienyje

    Įstatymo pakeitimai taip pat atveria kelią remti projektus, vykdomus už Lenkijos ribų, jeigu jie laikomi svarbiais šalies strateginiams ekonominiams interesams. Kaip pavyzdys įvardijamos investicijos, galinčios užtikrinti prieigą prie strateginių žaliavų ar komponentų.

    Kartu keičiamas ir „vietinės kilmės“ vertinimas eksporto sandoriuose. Numatoma, kad kontraktuose su ne trumpesniu kaip dvejų metų kreditu užsienio komponentų dalis galėtų siekti iki 85 proc. vertės, vadinasi, reikalaujamas šalies indėlis sudarytų 15 proc.

    Taip pat KUKE būtų suteikta galimybė kapitalu įsitraukti į panašaus profilio užsienio institucijas. Tai galėtų padėti rinkose, kur stambius infrastruktūros projektus lemia ne tik rangovo pasiūlymas, bet ir finansavimo prieinamumas bei partnerystė su vietos žaidėjais.

    Automatinio finansavimo nebus

    Nors KUKE įgaliojimų plėtra reiškia daugiau instrumentų strateginiams projektams, tai nereiškia, kad finansavimas bus suteikiamas automatiškai. Atskiriems projektams ir toliau turėtų būti taikomas rizikos vertinimas bei nustatytos sąlygos.

    Vis dėlto pats poslinkis reikšmingas: nuo siauresnio eksporto rėmimo modelio KUKE pereitų prie platesnio valstybės ekonominių interesų ir pramonės investicijų užtikrinimo mechanizmo.

  • Lenkijoje startuoja 157,8 mln. zlotų energetikos projektas – pasirašyta PSE ir „Atrem“ sutartis

    Lenkijoje pradedama 157,8 mln. zlotų vertės energetikos investicija – „Atrem“ pasirašė sutartį su Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) dėl Mikułovos 400/220/110 kV pastotės plėtros.

    Sutartis pasirašyta 2026 metų lapkričio 3 dieną, o projektu siekiama pritaikyti pastotę naujų objektų prijungimui prie Lenkijos nacionalinės elektros energetikos sistemos.

    Bendra sutarties vertė siekia 157,8 mln. zlotų (bruto). Iš šios sumos 98,1 mln. zlotų sudaro pagrindinis užsakymas, dar 59,7 mln. zlotų numatyta kaip pasirinkimo (opcijos) teisės įgyvendinimas.

    Šalys nustatė, kad investicija turi būti įgyvendinta per 38 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

    „Atrem“ pajamos ir užsakymų portfelis

    Įmonė taip pat pateikė duomenis apie veiklos rezultatus: „Atrem“ skaičiuoja, kad 2026 metų sausio 1–rugsėjo 30 dienų laikotarpiu jos pajamos siekė 237,19 mln. zlotų.

    Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį pajamos sudarė 191,96 mln. zlotų. Nurodoma, kad metinis augimas siekė 23,6 proc.

    Be to, įmonės užsakymų portfelis 2026 metų spalio 28 dieną siekė 301,4 mln. zlotų.

    Tokia informacija leidžia įvertinti, kokio masto projektai įtraukiami į bendrovės užsakymus ir kokia apimtimi planuojami darbai elektros perdavimo infrastruktūroje.

  • Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas paskelbė sieksiantis pritraukti apie 18 mlrd. eurų investicijų į švaresnę energetiką, kad sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir modernizuotų elektros ūkį. Šalies tikslas – paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu sprendžiant socialines pasekmes regionams, kurių ekonomika remiasi anglimi.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per teisingos energetikos pertvarkos platformą QaJET, kurią remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Platforma sukurta taip, kad vienoje vietoje sujungtų viešojo ir privataus kapitalo projektus, o investuotojams suteiktų aiškesnę projektų struktūrą ir rizikų valdymą.

    Kontekstas Kazachstanui sudėtingas: didžioji dalis elektros šalyje vis dar pagaminama iš iškastinio kuro, todėl spartesnė žalioji transformacija neįmanoma be tinklų atnaujinimo. Didėjant saulės ir vėjo generacijai, atsiranda ir papildomas poreikis balansavimui, patikimumui bei energijos kaupimo sprendimams.

    Kur bus nukreipti pinigai?

    Pagal planuojamą investicijų paskirstymą, apie pusė lėšų būtų skirta naujiems atsinaujinančios energetikos pajėgumams. Siekiama, kad iki 2035 metų šalyje atsirastų apie 10 GW naujos žalios generacijos, kuri mažintų anglies dioksido emisijas ir priklausomybę nuo tradicinių elektrinių.

    Dar apie ketvirtadalis numatomas elektros sistemos patikimumui: atsinaujinančios energijos integracijai, tinklų modernizavimui ir stabilumo didinimui. Likusi dalis būtų skirta elektrifikacijai transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat pažangesniems tinklų valdymo sprendimams ir išmaniosioms energetikos sistemoms.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytą portfelį metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos galėtų sumažėti daugiau nei 20 mln. tonų. Tai reikšminga dalis energetikos sektoriaus taršos, todėl projektų įgyvendinimo sparta ir tinklų pralaidumas taps kritiniais veiksniais.

    Projektai jau startuoja

    Platformoje jau įvardijami daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektai, tarp jų – didelis vėjo parkas Žambylo regione ir elektros infrastruktūros modernizavimas Almatos apylinkėse. Tokie projektai laikomi kertiniais, nes leidžia vienu metu didinti generaciją ir stiprinti tinklų patikimumą.

    Numatoma, kad Mirny vėjo parkas pradės veikti 2028 metais ir pasieks 1 GW galią. Projektas apima 150 turbinų, taip pat baterijų energijos kaupimo sistemą, kurios talpa turėtų siekti 600 MWh, o tai svarbu balansavimui, kai vėjo generacija svyruoja.

    Projektą vysto „TotalEnergies“ su partneriais Kazachstane, o pagaminta elektra turėtų būti realizuojama pagal ilgalaikį, 25 metų trukmės susitarimą valstybės valdomam atsinaujinančios energijos atsiskaitymų centrui. Tikimasi, kad projektas kasmet pagamins apie 4 TWh elektros ir leis išvengti iki 3,5 mln. tonų anglies dioksido emisijų.

    Kitas reikšmingas etapas – elektros skirstymo infrastruktūros atnaujinimas Almatos regione, kur Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas numato iki maždaug 194 mln. eurų paskolą bendrovei „Alatau Zharyk Company“. Lėšos būtų skirtos automatizuotai apskaitai, nuotoliniam valdymui ir žemos bei vidutinės įtampos tinklų modernizavimui.

    Didžiausias iššūkis – žmonės ir tinklai

    Energetikos transformacija Kazachstane reiškia ne tik naujas elektrines, bet ir neišvengiamą poveikį anglies regionams. Planuojama vertinti, kurios teritorijos labiausiai pažeidžiamos dėl dekarbonizacijos, ir ieškoti priemonių, kaip užtikrinti naujas darbo vietas, perkvalifikavimą ir ekonomikos diversifikaciją.

    „Esame nuo anglies priklausoma šalis, turime dideles kogeneracines ir elektrines. Šiuos objektus ir energijos tinklus reikia modernizuoti, o energetikos sektoriaus darbuotojus – perkvalifikuoti, kad energetikos pertvarka būtų įmanoma“, – sakė Ekologijos ir gamtos išteklių ministerijos klimato politikos direktorė Saule Sabieva.

    Taip pat akcentuojama, kad investuotojams būtinas aiškus reguliacinis stabilumas ir ilgalaikė kryptis, ypač kai projektų grąža priklauso nuo dešimtmečius galiojančių sutarčių. Kazachstanas remiasi konkurencingų aukcionų modeliu ir ilgalaikiais elektros pirkimo susitarimais, kurie mažina riziką projektų vystytojams bei finansuotojams.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pabrėžia, kad šalis turi geras gamtines sąlygas vėjo ir saulės projektams, tačiau didžiausios kliūtys išlieka tinklų pajėgumas ir sistemos stabilumas. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama energijos kaupimo reglamentavimui ir sprendimams, kurie leistų patikimai integruoti didėjančias atsinaujinančios energijos apimtis.

  • Energetikos užsakymai klimpsta ne teisėje: rangovai įvardijo, kas labiausiai stabdo investicijas

    Didelės energetikos investicijos teoriškai turėtų reikšti aukso laikus rangovams ir tiekėjams, tačiau praktikoje procesai ne visada juda taip sparčiai, kaip planuojama. Energetikos transformacijai reikalingi tinklai, generacijos pajėgumai ir infrastruktūra, bet užsakymų grandinėje vis dar daug trinties.

    Rangovų atstovai sako, kad vien nacionalinės taisyklės ir strategijos problemos neišsprendžia, ypač kai kalbama apie vietos pramonės įtraukimą į projektus. Nors formaliai siekiama stiprinti vadinamąjį vietinį turinį, realūs sprendimai dažnai stringa kasdieniuose santykiuose tarp valstybės valdomų užsakovų ir privačių vykdytojų.

    Victor Energy vadovas Lenkijoje Błażejus Madejskis, taip pat sektoriaus darbdavių asociacijoje dirbantis ekspertas, pabrėžia, kad konservatyvus energetikos sektoriaus požiūris kai kuriais atvejais stabdo investicijas net labiau nei teisinės spragos. Pasak jo, svarbiausia kliūtis yra ne strategijų trūkumas, o verslo kultūros stoka ir per menkas konstruktyvus dialogas.

    „Lenkijoje labai daug kalbame apie reguliavimą ir strategiją. Tačiau bet kuri strategija pralaimi kultūrai. Mums trūksta verslo kultūros: susitikimų, pokalbių, išvadų ir rūpesčio bendru interesu“, – sakė Błażejus Madejskis.

    Eksperto teigimu, rinkai reikia aiškesnių darbo organizavimo standartų ir labiau prognozuojamo bendradarbiavimo, kad investicijos būtų įgyvendinamos laiku, o rizikos nebūtų perkeliamos vien rangovams. Energetikos projektuose tai ypač svarbu dėl ilgo planavimo ciklo, griežtų techninių reikalavimų ir ribotų pajėgumų tiekimo grandinėse.

    Kartu akcentuojama, kad pokyčių ženklų atsiranda. Pasak Madejskio, dalis valstybės valdomų bendrovių jau mokosi dirbti kitaip, atverdamos daugiau erdvės dialogui su rinka ir bandydamos anksčiau identifikuoti projekto rizikas, terminų realumą bei tiekėjų galimybes.

    Kaip vienas pavyzdžių minimi Lenkijos perdavimo tinklų operatoriaus veiksmai, kai daugiau dėmesio skiriama konstruktyvioms konsultacijoms su sektoriumi. Panašia kryptimi, jo vertinimu, juda ir kiti didieji energetikos rinkos dalyviai, nors bendras sektoriaus konservatyvumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių.

    Rangovų žinutė paprasta: strategijos ir vietinio turinio gairės veiks tik tada, kai kartu keisis praktika, sprendimų priėmimo tempas ir kasdienė projektų valdymo kultūra. Be šio pokyčio energetikos transformacijos planai rizikuoja atsiremti į organizacines, o ne technologines ribas.

  • Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie planuojamas Pietų Korėjos investicijas į JAV energetikos projektus, kurių bendra vertė siektų apie 176 mlrd. eurų. Tarp įvardytų krypčių – suskystintų gamtinių dujų projektas Aliaskoje ir dujomis kūrenama elektrinė Teksase, tačiau Seulas pabrėžia, kad dalis sprendimų dar nepriimti.

    Pagal Trumpo viešai pristatytą planą, vien Aliaskos SGD projektui būtų numatyta apie 48 mlrd. eurų. Vis dėlto Pietų Korėjos institucijos nurodė, kad šiuo metu nėra galutinio sutarimo nei dėl investavimo, nei dėl galimos sumos, o bet koks sprendimas turėtų atitikti šalies teisines procedūras.

    Kas žadama Aliaskoje ir Teksase

    Aliaskos projektas apimtų maždaug 1 300 kilometrų dujotiekį nuo Šiaurinio šlaito iki suskystinimo ir eksporto infrastruktūros netoli Ankoridžo. Tokio tipo projektų ekonomika paprastai priklauso nuo ilgalaikių pirkimo sutarčių, finansavimo kainos, statybos terminų ir reguliavimo, todėl Seulas akcentuoja komercinį gyvybingumą.

    Tuo pat metu JAV administracija pranešė apie Teksase planuojamą dujomis kūrenamą elektrinę, kurios vertė siektų apie 20 mlrd. eurų. Skelbiama, kad jos generavimo galia būtų 6 472 megavatai, o elektra būtų tiekiama greta įsikuriantiems duomenų centrams, kurių paklausa JAV sparčiai auga dėl debesijos paslaugų ir DI infrastruktūros plėtros.

    „Joks sprendimas dėl investavimo į Aliaskos projektą ar galimos investicijų apimties dar nepriimtas“, – teigiama Pietų Korėjos prekybos ministerijos pozicijoje.

    Prekybos susitarimo fonas ir papildomi pažadai

    Šie pareiškimai pasirodė platesniame JAV ir Pietų Korėjos ekonominių derybų kontekste. Anksčiau skelbta, kad pagal 2025 metais pasiektą prekybos susitarimą Pietų Korėja yra įsipareigojusi didinti investicijas Jungtinėse Valstijose ir plėsti JAV energijos išteklių pirkimą, o importui iš Pietų Korėjos būtų taikomi 15 proc. tarifai.

    Trumpas taip pat kalbėjo apie didelės apimties branduolinės energetikos programą Jungtinėse Valstijose, pagal kurią būtų statomi aštuoni dideli reaktoriai. Pietų Korėjos pusė nurodo, kad ir šis planas būtų vertinamas atskirai, reaktorių lygiu, pirmiausia tikrinant komercinį pagrįstumą ir nacionalinį interesą.

    Didžiausia rizika – žmonių trūkumas

    Net ir turint politinį palaikymą, tokio masto energetikos infrastruktūros plėtra susiduria su praktiniais ribojimais. JAV vis dažniau įvardijama kvalifikuotų specialistų stoka statybų, suvirinimo, elektros, vamzdynų ir pramoninės priežiūros sektoriuose, o tai gali ilginti projektų terminus ir didinti jų kainą.

    Naujausiose sektoriaus analizėse pabrėžiama, kad iki 2035 metų Jungtinėms Valstijoms kasmet gali reikėti užpildyti apie 1,7 mln. kvalifikuotų amatų darbo vietų. Vertinimuose taip pat nurodoma, kad esamos mokymo programos parengia mažiau specialistų, nei rinkai reikia, todėl investicijų „butelio kakliuku“ tampa ne kapitalas, o darbo jėga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dujų infrastruktūros projektų patrauklumą lems ir pasaulinės dujų kainos, ir Azijos pirkėjų pasirengimas pasirašyti ilgalaikes sutartis. Pietų Korėjai tai ypač svarbu, nes sprendimai dėl importo struktūros paprastai derinami su energetinio saugumo, pramonės konkurencingumo ir klimato politikos tikslais.

  • JAV branduolinės energetikos planas iki 2050 metų: 4 kartus daugiau galios ir milijardų investicijų

    Jungtinės Valstijos svarsto vieną ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių energetikos krypčių: iki 2050 metų ketinama keturis kartus padidinti branduolinių reaktorių įrengtąją galią. Toks tikslas siejamas su augančiu elektros poreikiu, kurį vis labiau kelia duomenų centrai ir dirbtinis intelektas.

    Šiuo metu JAV branduolinė energetika turi apie 97 gigavatų įrengtąją galią, o plane minima riba siekia apie 400 gigavatų. Jeigu plėtra pavyktų, branduolinės elektrinės 2050 metais galėtų pagaminti beveik pusę šalies elektros, kai pastaraisiais metais jų dalis siekė maždaug penktadalį.

    Kas stumia JAV į atomą

    Pagrindinis pokytis yra paklausos šuolis: pramonei, elektrifikuojamam transportui ir ypač duomenų centrams reikia daugiau stabilios, visą parą tiekiamos elektros. Branduolinė energetika Vašingtone vis dažniau pristatoma kaip vienas iš būdų užtikrinti patikimą bazinę generaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį.

    JAV Energetikos departamentas šią kryptį sieja ir su tiekimo saugumu: didesnis vietinės gamybos portfelis turėtų mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei pažeidžiamų tiekimo grandinių. Tačiau kartu pripažįstama, kad plėtra neįvyks be didelių kapitalo srautų ir greitesnių projektų įgyvendinimo terminų.

    Kiek kainuotų toks šuolis

    Skaičiuojama, kad tam, kad iki 2050 metų būtų pasiekta 400 gigavatų riba, reikėtų kasmetinių investicijų, kurios prilygtų dešimtims milijardų eurų. Įvairūs vertinimai rodo didelę amplitudę, nes galutinė suma priklausys nuo statybų tempų, finansavimo kainos, leidimų trukmės ir to, kiek projektų bus vystoma kaip dideli reaktoriai, o kiek kaip mažieji moduliniai reaktoriai.

    Federalinė parama kol kas daugiausia remiasi ne tiesioginėmis išmokomis, o kreditų garantijomis ir rizikos mažinimu ankstyvuose projektuose. Viena iš krypčių yra skatinti įsigyti ilgai gaminamus pagrindinius komponentus, kad statybos galėtų prasidėti greičiau, kai tik bus gauti visi leidimai.

    10 naujų reaktorių ir AP1000 kryptis

    Artimiausių metų planuose minima kelių aikštelių plėtra ir iki 10 naujų reaktorių, tarp jų ir AP1000 tipo. Idėja paprasta: kuo daugiau standartizuotų projektų, tuo mažesnė rizika dėl projektavimo pakeitimų, o tuo pačiu lengviau suvaldyti terminus ir biudžetus.

    Skaičiuojama, kad išankstinis kritinių komponentų užsakymas galėtų sutrumpinti projektų įgyvendinimą keleriais metais. Energetikos sektoriuje tai svarbu dėl dviejų priežasčių: sparčiai augančios paklausos ir to, kad finansavimo kaštai dideliuose infrastruktūros projektuose dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Didžiausi iššūkiai: senstantys reaktoriai ir kuro grandinė

    Net ir skelbiant plėtros planus, JAV susiduria su realybe: esamas reaktorių parkas sensta. Vidutinis amerikietiškų reaktorių amžius siekia apie 45 metus, o daugeliui jų artėja laikas, kai reikės arba brangių modernizacijų ir licencijų pratęsimų, arba uždarymo.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra branduolinio kuro tiekimo grandinė ir urano sodrinimo pajėgumai. JAV siekia mažinti priklausomybę nuo geopolitinių rizikų, todėl lygiagrečiai su naujų elektrinių statyba gali tekti didinti investicijas į sodrinimą, kuro gamybą ir susijusią pramonę.

    „Be stipresnės kuro tiekimo grandinės ir sparčiau priimamų investicinių sprendimų ambicingi tikslai gali likti popieriuje“, – teigiama JAV branduolinės plėtros vertinimuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad branduolinės energetikos plėtra JAV taps ne vien technologiniu, bet ir administraciniu projektu: leidimų procesai, statybos pajėgumai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tiekimo grandinių pralaidumas gali tapti tokie pat svarbūs kaip ir pačios reaktorių technologijos.

    Jeigu planas pavyktų, JAV energetikos struktūra iki 2050 metų pasikeistų iš esmės, o branduolinė energetika būtų įtvirtinta kaip viena pagrindinių stabilios generacijos ašių. Tačiau tam reikės ilgalaikės politinės valios, finansavimo stabilumo ir sprendimų, kurie apimtų ne tik statybas, bet ir visą kuro bei komponentų ekosistemą.

  • „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    Gavyba pradėta Wittau telkinyje

    Energetikos bendrovė „OMV“ pranešė pradėjusi gamtinių dujų gavybą Wittau gręžinyje, kuris įvardijamas kaip didžiausias Austrijos atradimas per 40 metų. Projektas laikomas reikšmingu šalies vietinės gavybos postūmiu tuo metu, kai Europos rinka siekia mažinti importo rizikas ir užsitikrinti lankstesnius tiekimo šaltinius.

    Pirmasis eksploatacijos etapas numato pagaminti apie 11 teravatvalandžių dujų, tai prilyginama maždaug 1 mlrd. kubinių metrų. Bendrovė teigia, kad toks kiekis galėtų atitikti maždaug 100 000 namų ūkių šilumos poreikį per 10 metų, nors realus panaudojimas priklauso nuo vartojimo struktūros ir infrastruktūros.

    Kiek investuojama ir kada priimti sprendimai

    „OMV“ skelbia, kad pirmojo etapo investicijos siekia apie 150 mln. eurų. Iš jų apie 70 mln. eurų numatyta gręžimui, o dar apie 80 mln. eurų – infrastruktūrai ir įrangai, reikalingai komercinei gavybai užtikrinti.

    Pasak bendrovės, galutinis investicinis sprendimas priimtas 2025 metų pradžioje, o gavybos startas numatytas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai sutampa su laikotarpiu, kai Europos dujų rinkoje didelis dėmesys skiriamas tiekimo patikimumui, saugyklų užpildymui ir vietinių šaltinių išlaikymui.

    Koks potencialas ir poveikis Austrijos gavybai

    Visiškai išvysčius telkinį, Wittau projektas, „OMV“ vertinimu, galėtų padvigubinti bendrovės dujų gavybą Austrijoje. Įvertinti išgaunami ištekliai siekia apie 48 teravatvalandes, tai atitinka maždaug 4,2 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl projektas gali reikšmingai prailginti vietinės gavybos perspektyvą.

    „Tai svarbus žingsnis stiprinant vietinę dujų gavybą ir tiekimo saugumą“, – sakė bendrovės atstovas, pristatydamas projekto startą.

    „OMV“ taip pat nurodo matanti papildomų investicijų potencialą regione – apie 500 mln. eurų, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo rinkos sąlygų ir būsimų sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad tolesnė plėtra bus vertinama pagal dujų kainas, reguliavimo kryptį ir infrastruktūros pajėgumus.

  • „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ ir „MOL Group“ atstovai pradėjo derybas su Syrian Petroleum Company dėl „INA“ naftos ir dujų veiklos Sirijoje atnaujinimo. Bendrovė regione buvo sustabdžiusi darbus 2012 metais, o dabar siekia įvertinti, ar įmanomas saugus ir ekonomiškai pagrįstas sugrįžimas.

    Šių metų pradžioje „INA“ ir Syrian Petroleum Company sudarė bendrą techninę komandą, kuri analizuoja veiklos, technines, komercines ir reguliavimo sąlygas. Komandos užduotis yra parengti saugos prielaidas darbų atnaujinimui ir sutarti dėl strateginio kelio žemėlapio tolimesniam bendradarbiavimui.

    Tokio pobūdžio sugrįžimas po ilgos pertraukos reiškia ne tik techninių pajėgumų patikrą, bet ir teisinį bei reguliacinį įvertinimą. Naftos ir dujų projektams būtinos aiškios licencijų, mokesčių, eksporto, draudimo ir tiekimo grandinių taisyklės, o Sirijos atveju papildomą riziką kelia saugumo ir politinio stabilumo veiksniai.

    „Džiaugiamės pažanga derybose su Sirijos puse ir konstruktyvia šių pokalbių dvasia, tačiau grįžimas po daugiau nei dešimtmečio yra sudėtingas procesas: dar liko neišspręstų reguliavimo, teisinių ir operacinių klausimų“, – sakė „INA“ valdybos pirmininkė Zsuzsanna Ortutay.

    „MOL Group“ pabrėžia, kad Sirija anksčiau buvo svarbi tarptautinio portfelio dalis, kurioje pavyko atrasti naujų angliavandenilių telkinių ir juos įvesti į gavybą. Pasak bendrovės, iki 2011 metais „INA“ Sirijos koncesijose pasiekta 37 300 barelių naftos ekvivalento per dieną gavyba.

    Investicijų mastas rodo, kodėl bendrovės grįžimo galimybę vertina strategiškai: iki veiklos sustabdymo Sirijoje buvo investuota apie 1,0 milijardo eurų, o Hayan dujų telkinyje pastatyta nauja dujų paruošimo gamykla buvo šių investicijų dalis. Tokie objektai dažnai tampa pagrindiniu argumentu siekiant atnaujinti projektus, jei tik atsiranda realios galimybės juos eksploatuoti.

    Praktikoje sprendimą lems keli veiksniai: saugumo situacija vietoje, infrastruktūros būklė po ilgos pertraukos ir aiškus reguliacinis režimas, leidžiantis planuoti gavybą bei pardavimus. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks suderinti komercines sąlygas, kurios užtikrintų investicijų grąžą, atsižvelgiant į dabartinę energetikos rinkų volatilumą ir regiono rizikos kainodarą.