CP v2

Tag: Energetikos kainos

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gynė sprendimą padidinti palūkanų normas ir teigė, kad jis pagrįstas trimis skirtingais ekonomikos raidos scenarijais. ECB palūkanas pakėlė 0,25 proc. punkto pirmą kartą per trejus metus, pabrėždamas išaugusias infliacijos rizikas.

    Sprendimą lėmė naujas energijos kainų šokas, siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje. Dėl epizodinių ribojimų ir neapibrėžtumo naftos bei dujų kainos pašoko, o tai ypač jautriai smogė Europos importuotojams.

    Gegužę euro zonoje metinė infliacija pasiekė 3,2 proc., o energetikos komponentas, ECB vertinimu, išsiskyrė sparčiu brangimu. Tuo pat metu ekonomikos augimas silpo: Europos Sąjungos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį, remiantis tuo metu skelbtais duomenimis, traukėsi 0,2 proc., todėl vis dažniau skambėjo perspėjimai dėl stagfliacijos rizikos.

    Trys scenarijai ir palūkanų kelias

    Christine Lagarde akcentavo, kad ECB nėra iš anksto nusistatęs vienos palūkanų normų trajektorijos. Pasak jos, sprendimai bus priimami vertinant naujausius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką bei tai, kaip pinigų politika persiduoda į ekonomiką.

    „Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvos vertinimu ir ją supančiomis rizikomis, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB pristatė tris trumpalaikius 2026 metų birželio scenarijus: švelnų, nepalankų ir sunkų. Švelniame variante daroma prielaida, kad energijos kainos greičiau normalizuosis, infliacija sparčiau lėtės ir 2027–2028 metais galėtų kristi žemiau 2 proc. tikslo, o bendrasis vidaus produktas atsigautų anksčiau.

    Nepalankus scenarijus numato užsitęsusį energijos brangimą, didesnį neapibrėžtumą ir stipresnį antrinių efektų poveikį kainoms. Sunkusis scenarijus apima ryškesnį ir ilgiau trunkantį energijos kainų šoką, dėl kurio augimas būtų silpnesnis ir atsigavimas nusikeltų.

    Kritika: brangiau skolintis, sunkiau investuoti

    ECB argumentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka kainų stabilumas, nes užsitęsusi didesnė infliacija apsunkina tiek gyventojų, tiek verslo sprendimus. Lagarde pabrėžė, kad praradus infliacijos kontrolę ją sugrąžinti į tikslinį lygį tampa gerokai sudėtingiau.

    „Jei infliacijai leidžiama ištrūkti iš kontrolės, sugrąžinti ją į kainų stabilumo lygį tampa daug sunkiau“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto sprendimas sulaukė kritikos: oponentai tvirtina, kad palūkanų kėlimas tiesiogiai energijos kainų nenumažins, o brangesnis skolinimasis gali pristabdyti investicijas, ypač švarios energetikos srityje. Briuselyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Positive Money Europe atstovas Calvinas Vella teigė, kad dėl didesnių palūkanų brangsta energetikos transformacijai reikalingas finansavimas, o tai gali silpninti konkurencingumą ir didinti socialinę įtampą.

    Lagarde savo ruožtu akcentavo, kad ilgalaikį atsparumą kainų šokams stiprina struktūrinės reformos ir spartesnė energetikos transformacija, mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro. ECB požiūriu, investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik klimato, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.