Tag: Energetikos kainos

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • ES šalys sutarė atidėti metano reglamento reikalavimus: sprendimas dėl termino dar derinamas

    Europos Sąjungos valstybės narės pritarė idėjai metano reglamento reikalavimus importuotojams atidėti vieniems metams. Galutinis terminas dar nėra nustatytas – dėl jo bus deramasi su Europos Parlamentu.

    Kaip nurodoma, kalbama apie naujus įpareigojimus, susijusius su metano emisijų ataskaitomis ir reikalavimais importuojamiems energijos ištekliams bei žaliavoms. Europos Komisija siūlo, kad pareigos neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną, o būtų nukeltos 12 mėnesių.

    Diskusijos dėl atidėjimo siejamos su nuogąstavimais dėl žaliavų tiekimo saugumo ir energijos kainų stabilumo Europoje. Pats reglamentas įsigaliojo 2024 metais kaip vienas iš Europos žaliojo kurso elementų.

    Pagal reglamentą nuo 2027 metų pradžios importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sutartyse dėl tokių žaliavų kaip nafta ar dujos numatyta, jog kuras pagamintas laikantis griežtų ES standartų.

    Ką numato Europos Komisijos siūlymas

    Europos Komisija atidėjimą pasiūlė spalio 14 dieną. Tai reikštų, kad metano emisijų ataskaitų teikimo pareiga importuotojams neprasidėtų 2027 metų sausio 1 dieną ir būtų perkelta į 2028 metus.

    Penktadienį valstybės narės šiai krypčiai pritarė, tačiau jos taip pat nori papildomos peržiūros. Numatyta, kad iki kitų metų rugsėjo pabaigos Komisija turėtų įvertinti, ar yra visos būtinos sąlygos reglamentui įgyvendinti vėlesniu laiku.

    Tarp praktinių klausimų įvardijamas nepriklausomų subjektų, galinčių tikrinti ir verifikuoti metano emisijas, prieinamumas.

    Europos Parlamentas siūlo ilgesnį atidėjimą

    Toliau pozicijų derinimas persikels į derybas su Europos Parlamentu, kuriame nuomonė griežtesnė. Parlamentas, savo poziciją priėmęs spalio 22 dieną, pasisako už trejų metų atidėjimą.

    Skirtingi terminai reiškia, kad galutinis sprendimas bus pasiektas tik po tarpinstitucinių derybų, kurias valstybių narių vardu ves Airijos pirmininkavimas.

  • Lenkijos Vyriausybė ruošia paramą dėl brangstančių dujų: aiškūs sprendimai – lapkritį

    Lenkijos Vyriausybė ruošia pagalbos paketą gyventojams, nes Europoje vėl ryškiai brangsta dujos, o 2026–2027 metų šildymo sezonas kelia vis daugiau nerimo. Finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad sprendimai rengiami, o konkrečios priemonės turėtų būti pristatytos lapkritį.

    Pasak ministro, darbai vyksta kartu su už energetiką atsakingomis institucijomis, o tikslas – apsaugoti namų ūkius nuo staigių sąskaitų šuolių. Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, ar tai bus tiesioginės kompensacijos, laikinos kainų „lubos“, ar mokesčių pokyčiai, tačiau pabrėžia, kad rengiamas kelių variantų paketas.

    Pastaraisiais mėnesiais Europos biržose dujų kainos šoktelėjo kelis kartus, o tai tradiciškai persiduoda ir šilumos bei elektros tarifams, ypač ten, kur naudojamas dujinis šildymas. Minėta, kad anksčiau 2026 metų pirmoje pusėje kaina nesiekė 40 eurų už megavatvalandę, o dabar priartėjo prie 100 eurų už megavatvalandę.

    Ką žadama paskelbti lapkritį?

    Andrzejus Domańskis teigė, kad lapkritį gyventojai turėtų išgirsti konkrečius sprendimus ir jų taikymo tvarką. Tai svarbu planuojant šeimų biudžetus, nes šildymo išlaidos daugeliui namų ūkių žiemą yra vienos didžiausių.

    Praktikoje tokios priemonės dažniausiai apima tikslines išmokas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kompensacijas už suvartotą energiją arba laikinus tarifų stabilizavimo mechanizmus. Vyriausybė taip pat gali svarstyti sprendimus, kurie ribotų trumpalaikių rinkos šuolių poveikį galutinei kainai.

    Kritika opozicijos idėjoms

    Viešojoje erdvėje aptariami ir opozicijos siūlymai, tarp jų – idėja mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ar šildymui. Finansų ministras tokius siūlymus vertino kritiškai, akcentuodamas, kad be aiškaus finansavimo šaltinio tai gali tapti našta valstybės biudžetui.

    „Sumažinti mokestį lengva pasakyti, bet būtina atsakyti, iš kur bus padengtas biudžeto netekimas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl dujų kainos vėl kyla?

    Dujų kainų dinamiką Europoje paprastai lemia keli veiksniai: atsargų pildymo tempas prieš žiemą, suskystintų gamtinių dujų tiekimo srautai, konkurencija su Azijos rinka ir geopolitinė rizika. Didesni svyravimai dažniausiai pasijunta dar iki šalčių, kai rinkos vertina, ar atsargų pakaks visam sezonui.

    Lenkijos Vyriausybė kol kas nenurodo, kokio masto paramą svarsto, tačiau signalas aiškus: siekiama, kad 2026–2027 metų žiema gyventojams netaptų finansiniu šoku. Dėl detalių gyventojams siūloma laukti lapkričio mėnesį žadamo oficialaus pristatymo.

  • „Shell“ rekordinis pelnas trečią ketvirtį: karas Persijos įlankoje kilstelėjo kainas ir maržas

    Rekordiniai rezultatai po 2022 metų

    Energetikos koncernas „Shell“ trečią ketvirtį užfiksavo didžiausią grynąjį pelną nuo 2022 metų. Bendrovė skelbė uždirbusi apie 10 mlrd. eurų grynojo pelno, beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Rezultatas pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė apie 9,5 mlrd. eurų. Pagrindinė priežastis – išaugusios energijos kainos ir itin palankios perdirbimo sąlygos, kurias sustiprino geopolitinė įtampa Persijos įlankos regione.

    Kas iškėlė pelną į rekordą?

    Įmonė nurodė, kad reikšmingą įtaką turėjo rekordinės naftos perdirbimo maržos. Jos trečią ketvirtį šoktelėjo iki maždaug 39 eurų už barelį, kai prieš metus siekė apie 11 eurų, o ankstesnį ketvirtį buvo apie 22 eurai.

    Tokią dinamiką paprastai lemia pasiūlos sutrikimai, logistikos grandinių rizika ir staigesni produktų paklausos pokyčiai, todėl rafinavimo segmentas trumpuoju laikotarpiu gali sugeneruoti neproporcingai didelę grąžą. „Shell“ iš to tiesiogiai pasinaudojo, padidindama laisvus pinigų srautus ir grąžą akcininkams.

    Didesnė grąža akcininkams

    Bendrovė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki maždaug 4,6 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai vienas didžiausių supirkimų „Shell“ istorijoje ir signalas rinkai, kad bendrovė mato erdvės dosniau dalintis sukauptu pelnu.

    „Shell“ veiklos rezultatus sustiprino ir segmentų balansas: integruoto dujų verslo pelnas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o žvalgybos ir gavybos veikla sugeneravo apie 3,0 mlrd. eurų. Tuo metu pinigų srautai iš operacinės veiklos, eliminuojant apyvartinio kapitalo įtaką, pakilo iki maždaug 20,2 mlrd. eurų.

    Mažesnė gavyba, didesnis SGD vaidmuo

    Nors per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Shell“ naftos ir dujų gavyba, lyginant su metais prieš tai, sumažėjo 17 proc., tai neanuliavo pelno šuolio. Bendrovė dalį kritimo siejo su mažesniais kiekiais iš Kataro dėl regiono įtampos.

    Kartu suskystintų gamtinių dujų apimtys augo 12 proc., prie to prisidėjo pilnų pajėgumų pasiekimas „LNG Canada“ projekte. Vis dėlto dalį teigiamo efekto mažino trikdžiai Katare, kurie išlieka reikšmingu rizikos veiksniu pasaulinėje SGD tiekimo grandinėje.

    Nuvertinimai Europoje ir korekcijos Šiaurės Amerikoje

    „Shell“ taip pat registravo apie 2,3 mlrd. eurų vertės turto nuvertėjimus, daugiausia susijusius su Europos biometano ir biogazo kryptimis, po to, kai buvo sumažintos šio segmento rinkos augimo prognozės. Tokie sprendimai dažniausiai atspindi griežtesnę investicijų atranką ir persvarstytą atsiperkamumo laiką.

    Tuo pat metu dalį neigiamo efekto kompensavo apie 1,6 mlrd. eurų vertės ankstesnių nuvertėjimų atstatymas Šiaurės Amerikos integruotų dujų segmente. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiomis prekybinėmis sąlygomis ir investiciniais sprendimais, susijusiais su tolimesne „LNG Canada“ plėtra.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Shell“ skaičiai dar kartą parodė, kaip sparčiai energetikos milžinų rezultatai gali keistis dėl geopolitikos ir žaliavų ciklų. Aukštos perdirbimo maržos ir dujų rinkos svyravimai trumpuoju laikotarpiu išpučia pelnus, tačiau kartu didina nepastovumą planuojant investicijas.

    Rinkos dalyviai artimiausiais ketvirčiais vertins, ar tokios maržos išsilaikys, ir kaip „Shell“ balansuosis tarp naftos, dujų, SGD bei žemesnės anglies sprendimų. Kol kas bendrovė aiškiai rodo prioritetą pinigų srautams ir grąžai akcininkams.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Europos gamtinių dujų rinka 2026 metais vėl atsidūrė įtampos epicentre: kainos per metus šoktelėjo kelis kartus, o dujų saugyklos į žiemą įžengia neįprastai menkai užpildytos. Dėl to kyla rizika, kad šaltuoju sezonu daliai šalių teks dar labiau taupyti, o namų ūkiams brangs sąskaitos.

    Pagrindinis Europos kainų orientyras yra Nyderlandų TTF biržos kontraktas. 2026 metų sausio pradžioje jis siekė apie 28 eurus už megavatvalandę, o spalio pabaigoje priartėjo prie 96 eurų, trumpam perkopdamas 97 eurų ribą. Tai didžiausi lygiai nuo 2022 metų pabaigos, nors iki 2022 metų rugpjūčio rekordo, kai kaina viršijo 340 eurų, dar toli.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Analitikai pabrėžia, kad šįkart rinką labiausiai veikia tiekimo ribojimai ir globali konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje smogė vienam svarbiausių suskystintų dujų tiekimo kelių, todėl Europa neteko dalies krovinių iš Kataro.

    Pagal Bruegel vertinimus, Artimųjų Rytų suskystintos gamtinės dujos sudarė apie 8 proc. Europos Sąjungos importo, tačiau įtemptoje rinkoje net ir toks kiekis tampa kritinis. Trūkstamus krovinius tenka „atsikovoti“ iš Azijos pirkėjų, kurie taip pat pasirengę mokėti daugiau, todėl kainos kyla sparčiau.

    Kartu rinkos dalyviai vertina ir artėjantį Europos Sąjungos draudimą importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas nuo 2027 metų sausio. Bruegel skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį rusiškos suskystintos dujos vis dar sudarė apie penktadalį Europos Sąjungos suskystintų dujų importo, tad būsimas draudimas didina neapibrėžtumą jau dabar.

    Kodėl neramina saugyklos?

    Prieš žiemą ypač svarbus saugyklų užpildymas, nes jos amortizuoja šaltų periodų šuolius ir padeda išvengti staigių kainų pikų. Bruegel duomenimis, spalio 24 dieną Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai prieš metus rodiklis siekė 82,9 proc., o 2023 metais buvo beveik maksimalus, apie 98,5 proc.

    Institute for Energy Economics and Financial Analysis vertinimu, tai yra žemiausias šio metų laiko lygis nuo 2011 metais fiksuojamų palyginamų duomenų pradžios. Papildomą įtampą kelia tai, kad atsargų augimas praktiškai sustojo, o dalis valstybių atsargas pradėjo naudoti dar iki lapkričio.

    Kiek gali brangti sąskaitos?

    Namų ūkiams ir verslui svarbiausia ne dienos kainų svyravimai, o tai, kaip ilgai išsilaikys aukštos didmeninės kainos ir kiek jų persiduos į galutinius tarifus. Šiuo metu žiemos mėnesių ateities sandoriai svyruoja apie 95 eurus už megavatvalandę, kai pernai žiemą vidurkis buvo apie 36 eurus.

    Tokį skirtumą galima apytiksliai paversti į maždaug 6 euro centus už kilovatvalandę papildomos kainos vien tik už dujas. Jei tipinis būstas per šildymo sezoną nuo lapkričio iki kovo sunaudoja apie 10 000 kilovatvalandžių dujų, vien energijos dalis galėtų pabrangti maždaug 600 eurų, o su 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu suma priartėtų prie 715 eurų.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo šalies reguliavimo, pasirinkto plano ir sutarties tipo. Fiksuotos kainos sutartys, reguliuojami tarifai ar valstybės kompensacijos dažnai kainų šuolį išskaido laike, todėl staigus pabrangimas gali pasirodyti vėliau arba būti mažesnis.

    Ką Europa gali padaryti dabar?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia priemonė, kurią Europa gali kontroliuoti trumpuoju laikotarpiu, yra paklausos mažinimas. Tam reikšmės turi ir orai: jei žiema bus šalta ir vėjuotumas mažas, dujų reikės daugiau tiek šildymui, tiek elektrai, o kainos gali kilti dar labiau.

    „Paklausos mažinimas išlieka didžiausias svertas, kurį Europa gali valdyti“, – sakė Institute for Energy Economics and Financial Analysis Europos energetikos analizės vadovė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Namų ūkiams praktiniai sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi: vienu laipsniu sumažinta termostato temperatūra gali sumažinti suvartojimą iki 10 proc., o šilumos nuostolių mažinimas ir karšto vandens temperatūros optimizavimas padeda papildomai. Ilgalaikėje perspektyvoje situaciją stabilizuoja atsinaujinančios energetikos plėtra, baterijų kaupimo sprendimai ir tinklų modernizavimas, nes mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų.

    Wood Mackenzie vertina, kad esant įprastai žiemai saugyklos sezono pabaigoje galėtų būti užpildytos apie 17–20 proc., tačiau šaltesni orai reikštų dar mažesnį likutį. Toks scenarijus didintų spaudimą kitų metų vasarą agresyviau pildyti atsargas, o tai rinkai grąžintų naują kainų kilimo bangą.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • Atsisakė dujinio šildymo ir įsirengė šilumos siurblį: po 3 metų tiksliai suskaičiavo sąnaudas

    Dujas pakeitė šilumos siurbliu

    Augančios energijos kainos vis daugiau gyventojų skatina svarstyti, ar dujinį šildymą verta keisti šilumos siurbliu. Nors toks sprendimas dažnai pristatomas kaip taupesnis ir modernesnis, galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių namo sąlygų ir pasirinktos įrangos.

    Vieno individualaus namo savininkės pavyzdys rodo, kad pokytis gali sumažinti metines išlaidas, tačiau pradinė investicija ir pasirengimo darbai neretai tampa didžiausiu iššūkiu. Skaičiai labiausiai išryškėja tada, kai sukaupiama bent kelių šildymo sezonų statistika.

    Kainavo brangiai, bet atsipirko dalimi

    Maždaug 140 kvadratinių metrų ploto name dujinis katilas buvo pakeistas oras–vanduo tipo šilumos siurbliu. Iki pokyčio vieno šildymo sezono metu šildymas ir karšto vandens ruošimas kainavo daugiau kaip 1 800 eurų.

    Pats įrenginys su montavimu kainavo apie 8 400 eurų, o papildomai prireikė pritaikyti šildymo sistemą ir pakeisti dalį radiatorių. Gavus paramą, bendra savininkės mokėta suma sumažėjo iki maždaug 5 700 eurų.

    Realių sąskaitų pokytis po trijų sezonų

    Po trijų šildymo sezonų savininkė suskaičiavo faktines eksploatacijos išlaidas: šildymas ir karšto vandens ruošimas dabar per metus atsieina apie 900–1 000 eurų. Lyginant su ankstesniu dujiniu šildymu, metinis skirtumas sudaro kelis šimtus eurų ir gali siekti apie 800–900 eurų, priklausomai nuo sezono.

    Toks rezultatas reiškia, kad vien šilumos siurblio ekonomika nėra vien sąskaitų palyginimas prieš ir po. Svarbu įvertinti ir tai, kiek kainavo paruošiamieji darbai, kokia gauta parama bei kokios elektros kainos taikomos konkrečiam ūkiui.

    Kas labiausiai lemia, ar apsimokės?

    Didžiausią įtaką šilumos siurblio atsiperkamumui turi pastato šiluminė būklė ir teisingai parinkta įrenginio galia. Prastai apšiltintuose namuose energijos poreikis išlieka didelis, todėl elektros sąnaudos gali smarkiai išaugti, o investicijos grąža nusikelti į tolimesnę ateitį.

    Šiame pavyz reikšmingą vaidmenį suvaidino ir ankstesnė pastato renovacija, taip pat saulės elektrinė, kuri sumažino dalį suvartojamos elektros kainos. Tokia kombinacija dažnai tampa esminiu veiksniu, kodėl galutinės sąskaitos krenta labiau, nei pakeitus tik šilumos šaltinį.

    „Ar šilumos siurblys bus finansiškai naudingas, dažniausiai lemia namo izoliacija ir tai, ar įrenginys parinktas bei sureguliuotas teisingai“, – sakė energetikos sprendimus vertinantis specialistas.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą verta pasidaryti šilumos nuostolių vertinimą, įsivertinti esamą šildymo sistemą ir numatyti, ar reikės žematemperatūrio šildymo sprendimų. Tuomet aiškiau matyti, ar šilumos siurblys bus reali priemonė mažinti sąskaitas, ar tik brangi modernizacija su ilgu atsipirkimu.

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europa kasmet praranda 120 mlrd. eurų investicijų: ataskaita atskleidė didžiausias spragas

    Europoje kasmet gali „neišsipildyti“ mažiausiai 120 mlrd. eurų tiesioginių investicijų vien dėl to, kad šalys narės per lėtai sujungia veikiančius nacionalinius sprendimus į bendras ES taisykles ir infrastruktūrą. Tokią išvadą pateikia Italijos analitinis centras The European House–Ambrosetti, tyrimą rengęs kartu su „Amazon“.

    Studijoje pabrėžiama, kad problemos kyla ne dėl idėjų stokos: sėkmingi modeliai jau veikia atskirose valstybėse, tačiau jie neperkelti į europinį mastą. Dėl to įmonėms tenka taikytis prie skirtingų taisyklių, sistemų ir standartų, o investuotojams mažėja aiškumas bei masto ekonomijos nauda.

    „Europai nereikia ieškoti atsakymų kitur. Stipriausi investicijų modeliai jau veikia ES, tačiau jie nesujungti ir nepadidinti mastu“, – sakė tyrimo autorius Diego Begnozzi.

    Kur slypi didžiausia kaina

    Tyrimas išskiria kelias sritis, kuriose nesuderintos taisyklės ir fragmentuotos rinkos labiausiai brangina veiklą. Tarp jų – energetika, transportas, skaitmeninė infrastruktūra, mokesčių reguliavimas, švietimas ir įgūdžių ugdymas, darbo rinka bei teisingumo sistemos.

    Energetikoje atkreipiamas dėmesys į kainų skirtumus, kurie silpnina pramonės konkurencingumą. Tyrime teigiama, kad 2025 metų pirmąjį ketvirtį Europos įmonės už elektrą vidutiniškai mokėjo apie 2,8 karto daugiau nei JAV įmonės, o geresnė nacionalinių sistemų integracija galėtų sukurti iki 43 mlrd. eurų metinės naudos iki 2030 metų.

    Transporto sektoriuje akcentuojamos tarpvalstybinės geležinkelių paslaugos: skaičiuojama, kad tokie maršrutai yra apie 23,4 proc. lėtesni už palyginamas vidaus kryptis. Tai mažina bendrosios rinkos fizinės infrastruktūros vertę ir daro įtaką tiek verslo kelionėms, tiek logistikai.

    Kodėl trūksta postūmio

    Viena esminių priežasčių, nurodomų ataskaitoje, yra paskatų problema: nacionalinėms vyriausybėms dažnai neapsimoka vienoms finansuoti projektų, kurių nauda atitenka ir kitoms šalims. Tokiose srityse kaip tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra ar geležinkelių jungtys reikalingas koordinuotas sprendimas ir ilgalaikis finansavimas.

    Ataskaitoje pabrėžiama ir ES biudžeto apimtis: jis sudaro apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, todėl jo galimybės „užkamšyti“ investicijų spragas yra ribotos. Tyrime lyginamos apimtys rodo, kad 2024 metais ES išlaidos siekė 170,5 mlrd. eurų, o valstybių narių išlaidos – 8 856,8 mlrd. eurų.

    Ko tikisi Briuselis

    Diskusijos dėl konkurencingumo pastaraisiais metais suaktyvėjo ir ES institucijose. Ataskaitoje primenama, kad Mario Draghi vadovauta konkurencingumo analizė yra įvardijusi gerokai didesnį poreikį: siekiant išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje, Europai gali reikėti 750–800 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų.

    Europos Komisija rengia priemones, susijusias su kapitalo rinkų taisyklių atnaujinimu ir pramonės stiprinimu, taip pat siūlomą iniciatyvą EU Inc., kuri siekia suvienodinti dalį verslo steigimo ir plėtros taisyklių visoje ES. Komisija yra raginusi dėl EU Inc. susitarti iki 2026 metų pabaigos, tačiau įvairūs stebėtojai pažymi, kad teisėkūros procesai dažnai juda lėčiau nei tikisi rinka.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šių sprendimų tikslas nėra kopijuoti JAV ar kitų regionų modelius, o panaudoti tai, kas jau pasiteisino pačioje Europoje. Pasak jų, spartesnė integracija galėtų sumažinti administracinę naštą, atpiginti energiją ir transportą, o kartu padidinti investuotojų pasitikėjimą ilgalaikėmis taisyklėmis.