CP v2

Tag: Energetikos kainos

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    ECB kelia palūkanas po trejų metų: Lagarde aiškina sprendimą, kritikai įspėja dėl stagnacijos

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gynė sprendimą padidinti palūkanų normas ir teigė, kad jis pagrįstas trimis skirtingais ekonomikos raidos scenarijais. ECB palūkanas pakėlė 0,25 proc. punkto pirmą kartą per trejus metus, pabrėždamas išaugusias infliacijos rizikas.

    Sprendimą lėmė naujas energijos kainų šokas, siejamas su karu Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje. Dėl epizodinių ribojimų ir neapibrėžtumo naftos bei dujų kainos pašoko, o tai ypač jautriai smogė Europos importuotojams.

    Gegužę euro zonoje metinė infliacija pasiekė 3,2 proc., o energetikos komponentas, ECB vertinimu, išsiskyrė sparčiu brangimu. Tuo pat metu ekonomikos augimas silpo: Europos Sąjungos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį, remiantis tuo metu skelbtais duomenimis, traukėsi 0,2 proc., todėl vis dažniau skambėjo perspėjimai dėl stagfliacijos rizikos.

    Trys scenarijai ir palūkanų kelias

    Christine Lagarde akcentavo, kad ECB nėra iš anksto nusistatęs vienos palūkanų normų trajektorijos. Pasak jos, sprendimai bus priimami vertinant naujausius ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką bei tai, kaip pinigų politika persiduoda į ekonomiką.

    „Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų bus grindžiami infliacijos perspektyvos vertinimu ir ją supančiomis rizikomis, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB pristatė tris trumpalaikius 2026 metų birželio scenarijus: švelnų, nepalankų ir sunkų. Švelniame variante daroma prielaida, kad energijos kainos greičiau normalizuosis, infliacija sparčiau lėtės ir 2027–2028 metais galėtų kristi žemiau 2 proc. tikslo, o bendrasis vidaus produktas atsigautų anksčiau.

    Nepalankus scenarijus numato užsitęsusį energijos brangimą, didesnį neapibrėžtumą ir stipresnį antrinių efektų poveikį kainoms. Sunkusis scenarijus apima ryškesnį ir ilgiau trunkantį energijos kainų šoką, dėl kurio augimas būtų silpnesnis ir atsigavimas nusikeltų.

    Kritika: brangiau skolintis, sunkiau investuoti

    ECB argumentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka kainų stabilumas, nes užsitęsusi didesnė infliacija apsunkina tiek gyventojų, tiek verslo sprendimus. Lagarde pabrėžė, kad praradus infliacijos kontrolę ją sugrąžinti į tikslinį lygį tampa gerokai sudėtingiau.

    „Jei infliacijai leidžiama ištrūkti iš kontrolės, sugrąžinti ją į kainų stabilumo lygį tampa daug sunkiau“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto sprendimas sulaukė kritikos: oponentai tvirtina, kad palūkanų kėlimas tiesiogiai energijos kainų nenumažins, o brangesnis skolinimasis gali pristabdyti investicijas, ypač švarios energetikos srityje. Briuselyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos Positive Money Europe atstovas Calvinas Vella teigė, kad dėl didesnių palūkanų brangsta energetikos transformacijai reikalingas finansavimas, o tai gali silpninti konkurencingumą ir didinti socialinę įtampą.

    Lagarde savo ruožtu akcentavo, kad ilgalaikį atsparumą kainų šokams stiprina struktūrinės reformos ir spartesnė energetikos transformacija, mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro. ECB požiūriu, investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik klimato, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.

  • „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.

    Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.

    „Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis

    Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.

    Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.

    Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.

    „Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris

    Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.

    Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.

    Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.

    UBS: pelnas augo 80 proc.

    Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.

    UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.

    Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus

    Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.

    Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.

    Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.