Valstybės meta iššūkį planui
Daugiau nei tuzinas Europos Sąjungos šalių pareiškė nepritarimą Europos Komisijos siūlymui mokesčiais labiau palankinti elektrą nei gamtines dujas. Valstybių teigimu, Briuselis rizikuoja peržengti savo įgaliojimų ribas energetikos apmokestinimo srityje.
Šis klausimas iškilo per ES energetikos ministrų susitikimą Liuksemburge, kuriame kritiškai pasisakė Vokietija, Italija, Malta, Čekija, Bulgarija, Slovakija, Suomija, Rumunija, Kroatija, Lenkija, Latvija, Estija ir Vengrija. Jos ragino atsisakyti nuostatos, kuri, jų vertinimu, keistų mokesčių politikos pusiausvyrą be vieningo sutarimo.
Kodėl elektra tapo politine tema
Europos Komisija siūlymą sieja su elektrifikacijos skatinimu, kai pramonė, duomenų centrai, šilumos siurbliai ir elektromobiliai didina elektros paklausą. Tikslas – spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sumažinti energijos sąskaitas, kai elektra taptų santykinai pigesnė.
Tačiau kartu auga elektros tinklų plėtros ir eksploatacijos kaina, kuri vis dažniau perkeliama vartotojams per tinklo tarifus. Dėl to dalis sostinių perspėja, kad vien mokesčių korekcijos problemos neišspręs, o kai kuriais atvejais gali sukurti naujų iškraipymų.
Įtampą dar labiau didina pastaruoju metu paaštrėjusi energetikos krizė ir kainų svyravimai, kurie didina spaudimą ES institucijoms ieškoti greitų sprendimų. Pramonės atstovai ne kartą akcentavo, kad Europos elektros kainos tarptautiniame kontekste išlieka sunkiai konkurencingos.
Mokesčiai ar direktyva?
Oponentai pabrėžia procedūrinį aspektą: mokesčių politika ES dažniausiai keičiama per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, kuriai reikalingas vienbalsiškumas. Tuo metu Komisijos siūlymas, valstybių teigimu, atvertų kelią sprendimams kvalifikuota balsų dauguma, taip susilpninant nacionalinę kontrolę.
Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch akcentavo, kad reikalinga geresnė reguliavimo kokybė, o ne papildoma biurokratija. Jos vertinimu, dėl labai skirtingų elektros tinklų struktūrų Europoje negali būti vieno universalaus tarifo modelio.
„Atsižvelgiant į labai reikšmingus tinklų ir jų savybių skirtumus visoje Sąjungoje, nėra vieno visiems tinkančio tarifo sprendimo“, – sakė Ebba Busch.
Kas palaiko Komisiją ir ko ieškoma toliau
Kai kurios šalys, tarp jų Ispanija, Danija ir Liuksemburgas, Komisijos kryptį remia, bet kartu prašo lankstumo, kad valstybės galėtų išlaikyti politines prioriteto teisę. Danijos diplomatas Søren Jacobsen akcentavo, kad taisyklės turėtų leisti valstybėms greitai didinti tinklų plėtros tempą ir mastą.
Prancūzija siekė tarpinio kelio: ragino užtikrinti tvirtą teisinį pagrindą ir svarstė, kad priemonė galėtų būti taikoma tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dujų krizės metu. Liuksemburgas pasiūlė alternatyvą – vietoj konkrečios nuostatos įtvirtinti bendrą įpareigojimą skatinti elektrifikaciją.
Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ne tik mokesčių idėja, bet ir Komisijos planas nustatyti bendras elektros tinklų tarifų skaičiavimo taisykles be nuolatinio naujo politinio pritarimo. Dalis valstybių įspėja, kad tai susilpnintų nacionalinių reguliuotojų nepriklausomumą ir pernelyg centralizuotų sprendimus.
Energetikos komisaras Dan Jørgensen laikėsi pozicijos, kad siūlymai yra logiški ir gali turėti tiek greitą, tiek struktūrinį poveikį mažinant sąskaitas. Tuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki gruodžio mėnesio rasti kompromisą dėl tinklo mokesčių taisyklių.