CP v2

Tag: Energetikos politika

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • PGG finansinė duobė gilėja: profsąjungos prašo viceministro skubių derybų dėl 2027 metų paramos

    Lenkijos didžiausia anglies kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, o darbuotojų atstovai ragina valdžią nedelsti. Profsąjungos kreipėsi į energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau pradėti derybas dėl bendrovės rėmimo kitais metais.

    Pasak profsąjungų, įmonėje didėja neapibrėžtumas, nes darbuotojai ir vadovybė iki šiol neturi aiškių taisyklių, kaip PGG veiks ateinančiu laikotarpiu. Pabrėžiama, kad delsimas priimti sprendimus apsunkina ne tik kasdienį planavimą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kas kelia įtampą PGG viduje

    Darbuotojų atstovų teigimu, dabartinę sumaištį didina išoriniai veiksniai: vėluojantys sprendimai dėl sektoriaus veikimą apibrėžiančių taisyklių ir nepakankamai aiškus finansavimo modelis. Profsąjungos nurodo, kad be konkrečių sprendimų dėl lėšų kiti procesai įmonėje tampa sunkiai įgyvendinami.

    Po balandžio 20 dieną vykusio socialinių partnerių ir valdžios atstovų susitikimo profsąjungos tikisi, kad derybos bus pradėtos be vilkinimo. Dokumentą pasirašė dešimties skirtingų profsąjunginių organizacijų lyderiai, taip demonstruodami vieningą poziciją.

    Finansavimas siejamas ir su atlyginimų taisyklėmis

    Profsąjungos akcentuoja, kad sprendimas dėl finansavimo reikalingas ne vien dėl bendrovės likvidumo. Jis tiesiogiai veikia ir derybas dėl vieningo atlygio bei darbo apmokėjimo reguliavimo.

    „Nenorime visko palikti paskutinei minutei, todėl jau dabar inicijavome pokalbį apie PGG finansavimą 2027 metais“, – sakė kasybos profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Bogusławas Hutekas.

    „Kol nėra sprendimo dėl lėšų PGG, kyla daug kitų komplikacijų, įskaitant sunkumus tęsiant pokalbius dėl vieningo atlyginimų reglamento. Sunku derėtis dėl atlygio taisyklių, jei nežinome, kokį biudžetą turės bendrovė“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas: anglies vaidmuo ir politiniai sprendimai

    PGG yra pagrindinis anglies tiekėjas Lenkijos vidaus rinkai, ypač energetikos sektoriui, todėl jos stabilumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir visai tiekimo grandinei. Energetikos politikoje anglis tebėra jautrus klausimas, o paramos modeliai kasybai tiesiogiai priklauso nuo valdžios sprendimų, teisinių mechanizmų ir planuojamos sektoriaus transformacijos tempo.

    Profsąjungų žinutė aiški: kuo ilgiau bus delsiama apsibrėžti finansavimo taisykles, tuo daugiau rizikų atsiras tiek įmonės veiklai, tiek socialiniam dialogui. Artimiausi mėnesiai, profsąjungų vertinimu, turėtų parodyti, ar valdžia pasirengusi pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių susitarimų.

  • Seime siūlomas energetikos apskritojo stalo formatas: siekia ilgalaikės doktrinos ir stabilumo

    Lenkijoje vėl keliama idėja energetikos klausimus iškelti virš kasdienės politikos ir susitarti dėl ilgalaikės krypties. Europos ekonomikos kongreso diskusijose apie tai kalbėjo parlamento narys Ireneuszas Zyska, pabrėžęs, kad energetikos politikai trūksta aiškios doktrinos.

    Politiko teigimu, be nuoseklios krypties sprendimai svyruoja priklausomai nuo politinių ciklų ir tarptautinių įvykių, todėl nukenčia investicijų tęstinumas. Jis ragino ieškoti tarppartinio susitarimo, kuris leistų greičiau priimti sprendimus dėl elektros sektoriaus pertvarkos.

    Apskritasis stalas Seime

    Pasak I. Zyskos, apskritojo stalo formato susitarime turėtų dalyvauti visos Seime atstovaujamos politinės jėgos, o taip pat Prezidento kanceliarija. Argumentas paprastas: prezidentas pasirašo parlamento priimtus įstatymus, todėl ankstyvas įsitraukimas sumažintų riziką, kad reformos įstrigs.

    „Svarbiausia, kad neprarastume laiko ir energetikos sprendimų neišskaidytume į trumpalaikius politinius ginčus“, – sakė Ireneuszas Zyska.

    Tokio formato tikslas būtų susitarti dėl strateginių gairių keliems dešimtmečiams į priekį, kai paraleliai vyksta dekarbonizacija, tinklų modernizavimas ir pramonės elektrifikacija. Energetikos sektoriuje sprendimai dažnai turi ilgą investicinį ciklą, todėl stabilumas tampa kritiškai svarbus tiek vartotojams, tiek verslui.

    Pigūs šaltiniai ir patikimas balansas

    Politikas akcentavo poreikį plėtoti pigesnius energijos šaltinius, tačiau kartu užtikrinti sistemos stabilumą taip vadinamais dispečeriniais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad augant kintančiai gamybai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės, būtini sprendimai, galintys greitai reaguoti į paklausos ir gamybos svyravimus.

    Čia svarbų vaidmenį įgyja energijos kaupimas, tinklų balansavimas ir lankstumo mechanizmai, leidžiantys vartotojams ir įmonėms prisidėti prie sistemos stabilumo. Vis dažniau minimas ir DI, kuris gali padėti prognozuoti gamybą bei paklausą, optimizuoti tinklų darbą ir mažinti disbalanso kaštus.

    Nuo krizės pamokų iki naujų įrankių

    I. Zyska priminė, kad po 2022 metais Rusijos agresijos prieš Ukrainą energetikos krizė paskatino valstybės intervencijas į rinką. Nors situacija nuo tada pakito, jis teigė, kad išlieka poreikis sisteminiams sprendimams, kurie apsaugotų vartotojus ir ekonomikos konkurencingumą, kartu negriaunant rinkos signalų.

    Energetikos ekspertai Europoje vis dažniau pabrėžia, kad šalia naujos generacijos būtina spartinti perdavimo ir skirstymo tinklų plėtrą, greitinti leidimų išdavimą ir kurti aiškias taisykles kaupikliams bei lankstumo paslaugoms. Tokios priemonės paprastai laikomos svarbia sąlyga, kad atsinaujinanti energetika realiai mažintų kainų svyravimus ir importo priklausomybę.

    Diskusija dėl apskritojo stalo Lenkijoje rodo siekį sumažinti politinę riziką sektoriuje, kuriame klaidos kainuoja brangiai, o sprendimų atidėliojimas tiesiogiai atsispindi sąskaitose už elektrą ir pramonės galimybėse konkuruoti. Ar pavyks sutarti dėl bendros doktrinos, priklausys nuo to, ar partijos sutiks energetiką traktuoti kaip ilgalaikį valstybės interesą.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešte įvykęs 7-asis SGD viršūnių susitikimas subūrė daugiau kaip 100 bendrovių iš 24 šalių ir atskleidė vieną aiškią žinią: Europai tenka iš naujo vertinti savo energijos miksą, o dujų ir SGD tiekimo saugumas vėl tampa kainos dalimi.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta pasikeitusioms dujų tiekimo rizikoms geopolitinės įtampos fone. Dalyviai pabrėžė, kad rinka, jų vertinimu, dar ne iki galo įkainoja galimus tiekimo sutrikimus, todėl kainų šuoliai gali kartotis dažniau.

    Rizika dar neįkainota?

    MET grupės SGD vadovas Luisas Sanchezas konferencijoje akcentavo, kad Europa turi iš esmės permąstyti energijos šaltinių derinį. Jo teigimu, augant neapibrėžtumui vien diversifikacijos nepakanka, reikia užsitikrinti ir lankstumą, kad sistema atlaikytų staigius srauto pokyčius.

    Tarptautinės energetikos agentūros dujų analitikas Gergely Molnár teigė, kad įtemptos rinkos sąlygos gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. Kartu jis pažymėjo, kad vidutiniu laikotarpiu naujų suskystinimo pajėgumų augimas turėtų amortizuoti dalies tradicinių tiekimų sumažėjimą.

    „Griežtesnės rinkos sąlygos gali tęstis ilgiau, nei tikėtasi anksčiau“, – sakė Gergely Molnár.

    Reglamentai, infrastruktūra ir kainos

    IOGP Europe vadovas Zoltán Áldott įspėjo, kad ES metano reglamento įgyvendinimas, priklausomai nuo praktinių detalių, gali kelti papildomų rizikų tiekimui. Pramonės atstovai ragino suderinti klimato tikslus su realiomis tiekimo grandinių galimybėmis, kad nebūtų sukurta naujų „siaurų vietų“ importo kanaluose.

    Regiono perspektyvoje daug kalbėta apie Vidurio ir Rytų Europą: šalims gali tekti sparčiau diversifikuoti SGD tiekimą, o infrastruktūroje prioritetu įvardyta sausumos jungčių pralaidumo ir likvidumo didinimas. Kitaip tariant, vien turėti terminalą neužtenka, svarbu, kaip greitai dujos gali būti nukreiptos ten, kur jų reikia.

    Kainų tema skambėjo kone kiekvienoje diskusijoje. Rinkos dalyviai pabrėžė, kad Europai pildant saugyklas gali tekti konkuruoti su Azijos pirkėjais, o tuomet SGD kroviniai juda ten, kur pasiūloma didesnė kaina.

    „Jei krizė užsitęs, Europa turės „perpirkti“ krovinius iš Azijos, kad užpildytų saugyklas“, – sakė Jeffersonas Edwardsas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui

    Konferencijoje nuskambėjo ir praktinė vartotojams svarbi rizika: brangios vasaros dujos gali virsti dar didesnėmis sąskaitomis žiemą, nes tiekėjai ir pirkėjai iš anksto fiksuoja kainas saugyklų pildymui. Tai ypač aktualu šalims, kurios labiau priklausomos nuo importo ir turi mažiau vietinių alternatyvų.

    Infrastruktūros operatoriai ragino maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus ir greitinti naujus projektus, nes srautai Europoje keičiasi. Atsižvelgiant į planuojamus tiekimo krypties persiskirstymus, dalis regiono operatorių jau dabar modeliuoja scenarijus, kai po 2027 metų didesnė dalis dujų atkeliaus kitais maršrutais nei anksčiau.

    Galiausiai, konferencijos dalyviai akcentavo rizikos valdymą: dėl kainų nepastovumo ir išaugusių užtikrinimo reikalavimų dujų prekyboje vis daugiau kapitalo „įšaldoma“ kliringo sistemose. Tai gali mažinti rinkos dalyvių lankstumą ir didinti jautrumą staigiems kainų šuoliams.

    „Mūsų vertinimu, vien Europos dujų rinkos kliringo sistemoje užblokuota daugiau nei 100 milijardų eurų užtikrinimo“, – sakė Dániel Garai.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.

  • Ohajas pirmauja pagal vėjo ir saulės elektrinių leidimus, bet taip pat „nurašo“ daugiausia projektų

    Ohajas pirmauja pagal vėjo ir saulės elektrinių leidimus, bet taip pat „nurašo“ daugiausia projektų

    Ohajas per pastaruosius metus tapo ryškiu paradoksu JAV atsinaujinančios energetikos žemėlapyje: valstija nagrinėja itin daug vėjo ir saulės elektrinių leidimų, tačiau kartu dažniau nei kitos stabdo ar praranda projektus dar iki galutinio sprendimo. Tai rodo recenzuotas tyrimas, apėmęs 19 valstijų ir kelių šimtų projektų paraiškas.

    Tyrėjai išskiria, kad vien paraiškų skaičius pats savaime nereiškia palankios aplinkos investuotojams. Ohajo pavyzdys atskleidžia, jog net ir formaliai neblogas patvirtinimo rodiklis gali slėpti didelį neapibrėžtumą, kai nemaža dalis iniciatyvų žlunga dėl atmetimų arba vystytojų sprendimo pasitraukti.

    Skaičiai, kurie išsiskiria

    Tyrime analizuotos vėjo ir saulės elektrinių paraiškos, pateiktos nuo 2015 iki 2024 metų, iš viso 460 projektų 19 valstijų. Bendras vaizdas buvo palyginti stabilus: daugumoje valstijų patvirtinama apie 90 proc. paraiškų, o įprastas laukimo laikas siekia maždaug vienus metus.

    Ohajas šiame kontekste tapo išskirtiniu atveju. Valstija per tirtą laikotarpį išnagrinėjo 61 projektą, daugiau nei bet kuri kita tyrime dalyvavusi valstija, tačiau taip pat fiksavo didžiausią atmetimų skaičių ir nemažai atvejų, kai vystytojai pasitraukė dar nepriėmus sprendimo.

    Kas pasikeitė po 2021 metų?

    Lūžio tašku tyrėjai įvardija 2021 metais priimtą teisės aktą, suteikusį savivaldos lygmeniui daugiau galios riboti didelio masto vėjo ir saulės projektus. Idėja buvo stiprinti vietos bendruomenių balsą, tačiau praktikoje tai sukūrė naują rizikos sluoksnį net projektams, kurie jau buvo patekę į leidimų išdavimo procesą.

    Tyrime pažymima, kad po šių pokyčių leidimus išduodančios institucijos sprendimuose pradėjo daug labiau remtis vietos pasipriešinimu. Dėl to, pasak analitikų, net ir techniškai parengti projektai susiduria su sunkiai prognozuojamu rezultatu, o vieninga vietos politikų ar gyventojų nepritarimo pozicija kai kuriais atvejais tampa lemiamu faktoriumi.

    Vystytojų reakcija ir teisiniai ginčai

    Padidėjęs neapibrėžtumas paveikė ir vystytojų elgesį: dalis bendrovių viešai deklaravo nebenorinčios tęsti plėtros valstijoje, o kiti projektai įstrigo teisiniuose ginčuose. Kai kurios įmonės siekia įrodyti, kad sprendimų kriterijai taikomi nevienodai, o procesas tampa sunkiai planuojamas tiek terminų, tiek sąnaudų prasme.

    „Tai tapo rusiškos ruletės žaidimu, ir mes jo daugiau nežaisime“, – sakė vienos plėtotojų bendrovės atstovas, komentuodamas sprendimą nebetęsti projektų Ohajuje.

    Kartu pabrėžiama, kad investuotojams svarbu ne tik galutiniai patvirtinimo procentai, bet ir tai, kiek projektų realiai pasiekia sprendimo stadiją. Jei reikšminga dalis iniciatyvų pasitraukia proceso metu, regionas praranda tiek planuotą generaciją, tiek su ja susijusias darbo vietas ir mokesčių pajamas.

    Ohajo leidimus administruojanti institucija kritikuoja tokį vertinimą ir akcentuoja, kad bendras patvirtintų projektų skaičius išlieka didelis, o patvirtinimo rodiklis, vertinant ilgesnį laikotarpį, panašus į kai kurių kitų valstijų. Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ankstesniais metais, kai projektai buvo tvirtinami beveik automatiškai, statistika „išlygina“ vėlesnį griežtesnį etapą, todėl vien bendras vidurkis gali klaidinti.

    Tyrimo autoriai teigia, kad Ohajo atvejis atskleidžia platesnę problemą: dalyje valstijų sprendimų priėmimas persikelia į vietos lygmenį, kur informacija apie procesus ir priežastis dažnai nėra sistemingai kaupiama. Dėl to tampa sunkiau suprasti, kur ir kodėl atsinaujinančios energetikos projektai stringa, net jei nacionaliniu mastu leidimų išdavimas atrodo gana sėkmingas.