Tag: Energetikos politika

  • Degalai Lenkijoje pinga, bet ne visiems: valdžios CPN paketas mažina benzino ir dyzelino kainas, LPG brangsta

    Lenkijoje spalio antroje pusėje degalų kainos stotyse pastebimai keitėsi: benzinas ir dyzelinas atpigo, tačiau LPG toliau brangsta. Naujausiose rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad kainų kritimas siejamas su vadinamuoju CPN paketu, kuris taikomas ne visoms degalų rūšims.

    Pagal rinkos stebėseną vidutinė benzino E10 kaina šiuo laikotarpiu siekė apie 1,56 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,85 euro už litrą. Tuo metu LPG vidutiniškai kainavo apie 0,79 euro už litrą ir per savaitę pabrango maždaug 0,04 euro, taip pasiekdamas aukščiausią lygį nuo rugsėjo.

    Kodėl kainos krenta nevienodai?

    CPN paketas Lenkijoje siejamas su mokestiniais ir reguliaciniais sprendimais, skirtais sumažinti pagrindinių degalų kainų spaudimą vairuotojams ir verslui. Praktikoje tai reiškia, kad daugiausia naudos gauna benzino ir dyzelino pirkėjai, o autogazui ta pati logika kol kas netaikoma.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad LPG kainas labiau veikia sezoniniai svyravimai ir tiekimo grandinės pokyčiai, nes šios rūšies degalai palikti labiau rinkos savireguliacijai. Dėl to susidaro situacija, kai vieni vairuotojai akivaizdžiai sutaupo, o kiti – ypač naudojantys autogazą – už tą patį atstumą moka daugiau.

    Regioniniai skirtumai: kur pigiau, kur brangiau?

    Skirtumai tarp Lenkijos regionų išlieka ryškūs: kai kur benzinas kainavo apie 1,56 euro už litrą, o kituose regionuose kaina artėjo prie 1,58 euro. Dyzelino kainos taip pat skyrėsi nedaug, tačiau aukščiausi lygiai fiksuoti regionuose, kur logistikos kaštai ir paklausa tradiciškai didesni.

    LPG kainų „žemėlapis“ dar nevienodesnis: pigesni pasiūlymai fiksuojami dalyje vakarų ir šiaurės regionų, o brangiausia autogazas kainavo pietvakariuose, kur vidurkis siekė apie 0,84 euro už litrą. Vairuotojams tai reiškia, kad reali mėnesio sąskaita priklauso ne tik nuo pasirinkto kuro, bet ir nuo to, kurioje vaivadijoje tenka dažniausiai piltis degalus.

    Ar valdžia svarstys plėsti paketą?

    Diskusijos dėl to, ar į CPN paketą reikėtų įtraukti ir LPG, Lenkijoje tęsiasi, tačiau pastarosiomis dienomis signalai iš valdžios – aiškūs. Energetikos ministras Miłosz Motyka viešai patvirtino, kad šiuo metu plėsti priemonių autogazui neketinama.

    „Šioje srityje neplanuojame intervencijos. Neplanuojame plėsti šio paketo“, – sakė Miłosz Motyka.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu įspėja, kad jei autogazo kainų kilimas užsitęs, daliai vairuotojų buvusi LPG ekonominė nauda gali sumažėti. Tai ypač aktualu rudens ir žiemos sezonu, kai energijos išteklių paklausa regione paprastai išauga, o kainų šuoliai persiduoda ir į mažmeninę degalų rinką.

  • Vandenilio „kuro ateičiai“ bumas blėsta: gamyba brangi, o Europa ir Lenkija peržiūri planus

    Entuziazmas atvėso, bet poreikis niekur nedingo

    Vandenilis ir toliau laikomas svarbiu energijos nešikliu pramonės dekarbonizacijai, tačiau pastaraisiais metais rinkoje juntamas blaivesnis požiūris. Pagrindinė priežastis paprasta: didelė gamybos kaina ir lėtas infrastruktūros vystymas verčia atidėti ambicingiausius planus.

    Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose diskutuota, kad vandenilio projektams šiandien trūksta ne idėjų, o ekonominio pagrindo. Kol technologijos nepigs ir neatsiras aiškesnių taisyklių, plėtra daugelyje šalių judės lėčiau, nei tikėtasi prieš kelerius metus.

    Kaina ir ES reikalavimai kelia kartelę

    Diskusijoje dalyvavę energetikos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad vadinamojo atsinaujinančios kilmės vandenilio gamybą brangina Europos Sąjungos taikomi kriterijai. Tarp jų minimi papildomumo ir laiko koreliacijos reikalavimai, siejantys vandenilio gamybą su elektros iš atsinaujinančių šaltinių prieinamumu.

    „Orlen“ atstovas Grzegorzas Jóźwiakas teigė, kad tokie reikalavimai gali reikšmingai padidinti savikainą, o tai sumažina projektų patrauklumą. Jo vertinimu, rinkai svarbūs signalai iš Europos Komisijos, kuri gali peržiūrėti kai kurias apibrėžtis ir suteikti daugiau lankstumo.

    „Šiandien entuziazmą labiausiai gesina projektų ekonomika ir tai, kad atsinaujinančios kilmės vandenilis išlieka gerokai brangesnis“, – sakė Grzegorzas Jóźwiakas.

    Taip pat akcentuota, kad platesnis mažo anglies intensyvumo vandenilio apibrėžimas, įtraukiantis daugiau gamybos kelių, galėtų padidinti technologijų pasirinkimą. Tokie sprendimai, anot dalyvių, leistų greičiau priartėti prie masiškesnio pritaikymo pramonėje.

    Lenkijoje projektams trūksta aiškumo ir finansavimo užtikrintumo

    Lenkijos rinkoje vandenilio segmentas vis dar laikomas ankstyvos stadijos, todėl bankai į projektus žiūri atsargiai. Valstybinio plėtros banko atstovas Łukaszas Beresińskis konferencijoje pažymėjo, kad finansuotojams reikia ilgalaikių sutarčių ir stabilios paramos schemų.

    Pasak jo, be reguliacinio aiškumo ir aiškių paklausos užtikrinimo mechanizmų vandenilio investicijos išlieka didesnės rizikos kategorijoje. Tuo pačiu pabrėžta, kad situaciją galėtų pagerinti Europos Sąjungos priemonės ir nacionaliniai sprendimai, kurie sumažintų neapibrėžtumą.

    „Bankai paprastai reikalaus ilgalaikių įsipareigojimų ir aiškių paramos mechanizmų, nes vandenilio rinka dar nėra pakankamai subrendusi“, – sakė Łukaszas Beresińskis.

    Naujos taisyklės ir strategijos atnaujinimas

    Lenkijos Energetikos ministerijos atstovas Piotras Masłowskis pranešė, kad ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie turėtų supaprastinti patekimą į vandenilio rinką. Tarp prioritetų įvardyti infrastruktūros prieinamumas, vietinių vandenilio tinklų sureguliavimas ir aiškesnės prijungimo prie tinklų taisyklės.

    Diskusijoje taip pat kelti klausimai dėl vandenilio transportavimo, dujotiekių pritaikymo ir amoniako, kaip energijos nešiklio, teisinio režimo. Šios sritys laikomos būtina sąlyga tam, kad projektai galėtų pereiti iš planavimo į realų įgyvendinimą.

    Buvęs vyriausybės atstovas, parlamentaras Ireneuszas Zyska priminė, kad 2021 metais priimta Lenkijos vandenilio strategija iki 2030 metų su perspektyva iki 2040 metų jau nebeatitinka dabartinės rinkos brandos ir patirties. Jo teigimu, dokumentą reikia atnaujinti, kad tikslai ir priemonės geriau atspindėtų realias sąnaudas bei technologijų raidą.

    Ekspertai sutarė, kad vandenilis ilgainiui bus būtinas energijai imliuose sektoriuose, ypač sunkiojoje pramonėje, chemijos ir naftos perdirbimo grandinėse bei trąšų gamyboje. Transporte didžiausias potencialas siejamas su sunkiuoju transportu ir viešuoju transportu, kur bateriniai sprendimai ne visada yra praktiški.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.

  • Lenkija skelbia mažų katilinių reformą: perėjimas nuo anglies prie dujų paliestų apie 15 mln. gyventojų

    Lenkijos energetikos ministerija skelbia pradedanti programą, skirtą mažoms centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms plėsti ir modernizuoti. Pagrindinis tikslas – didinti mažesnių miestų atsparumą staigiems energijos kainų šuoliams ir mažinti priklausomybę nuo anglies.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad planuojamas platesnis šilumos ūkio pertvarkos paketas. Jame numatomas laipsniškas anglies atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu didesnis vaidmuo tektų dujoms.

    „Vyriausybė kitais metais planuoja įgyvendinti didelę mažų katilinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos Lenkijoje. Šilumos ūkio transformacija turi lemti laipsnišką anglies atsisakymą ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Pagal pristatomus planus pertvarka apimtų šildymo sprendimus, kuriais šiuo metu naudojasi maždaug 15 mln. žmonių. Skelbiama, kad investicijų apimtis gali siekti apie 51 mlrd. eurų, o programa būtų įgyvendinama kelių ministerijų bendromis pastangomis.

    Kas keistųsi gyventojams?

    Programa labiausiai orientuota į mažesnes savivaldybes, kuriose šiluma dažnai gaminama senesnėse, anglimi kūrenamose katilinėse. Modernizacija turėtų apimti tiek esamų įrenginių atnaujinimą, tiek naujų, efektyvesnių šilumos gamybos pajėgumų diegimą.

    Dujų pasirinkimas pristatomas kaip praktinis perėjimo etapas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijai teks derinti šį kelią su klimato politikos tikslais. Europos Sąjungoje griežtėjant reikalavimams dėl išmetamųjų teršalų, šilumos ūkis vis dažniau orientuojamas į efektyvumą, atsinaujinančius šaltinius ir šilumos siurblių, biokuro ar atliekų energijos sprendinius.

    Kodėl tai kelia diskusijų?

    Žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad investicijų geografija gali tapti politinių ginčų objektu, nes dideli infrastruktūros projektai daro tiesioginę įtaką vietos ekonomikai. Kritikai akcentuoja, jog tokio masto programoje svarbiausia užtikrinti skaidrius atrankos kriterijus ir aiškią finansavimo logiką.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad reformos tikslas – saugesnis ir stabilesnis šilumos tiekimas, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies. Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl konkrečių terminų, paramos mechanizmų ir to, kokia dalis investicijų bus nukreipta į dujas, o kokia – į alternatyvias technologijas.

  • Kazachstanas neketina trauktis iš OPEC+: viršijamas gavybos limitas, bet siunčiama aiški žinia rinkai

    Kazachstanas pareiškė neplanuojantis pasitraukti iš OPEC+ susitarimo, nors pastaraisiais mėnesiais jo naftos gavyba viršijo sutartus limitus. Šalies energetikos ministerija pabrėžia, kad dalyvavimas OPEC+ formate išlieka strateginis, o įsipareigojimai bus vykdomi.

    Energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas teigė, kad Astana dalyvauja visuose OPEC+ susitikimuose ir pasitraukimo klausimas darbotvarkėje nekeliamas. Pasak jo, Kazachstanas palaiko ryšį su partneriais dėl kompensacijų už viršytą gavybą.

    „Dalyvaujame visuose OPEC+ posėdžiuose, o pasitraukimo iš šio formato klausimo šiuo metu mūsų planuose nėra. Dedame visas pastangas, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – sakė Kazachstano energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas.

    Gavyba viršijo nustatytą ribą

    Rugpjūtį Kazachstanui buvo nustatyta apie 1,628 mln. barelių per dieną gavybos riba, tačiau faktinė gavyba priartėjo prie 1,8 mln. barelių per dieną. Tokie nukrypimai rinkoje vertinami jautriai, nes OPEC+ susitarimas remiasi savanoriška disciplina ir tarpusavio pasitikėjimu.

    Kazachstano argumentas paprastas: esant aukštoms kainoms gamintojai, turintys technines galimybes, linkę didinti išgavimą, nes realizacijos problemų nėra. Tuo pat metu OPEC+ mechanizmas numato kompensacijas už viršijimus, kad bendra rinkos pasiūla nesikauptų pernelyg sparčiai.

    Geopolitika ir ribotas pasiūlos rezervas

    Pastarųjų metų naftos rinka išliko itin jautri geopolitikai: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sankcijų režimai iškraipė tiekimo grandines, o dalies gamintojų rezerviniai pajėgumai tapo riboti. Dėl to net ir oficialūs limitai kai kuriais laikotarpiais praktiškai praranda ankstesnį svorį, nes prioritetu tampa fizinis tiekimo stabilumas.

    Kazachstanas akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: jei geopolitinė įtampa mažės, OPEC+ vėl galės veikti kaip koordinuotas pasiūlos valdymo instrumentas, o diskusijos dėl būsimų kvotų įgaus daugiau prasmės. Vis dėlto šalis pripažįsta, kad rinka greičiausiai negrįš į buvusią būklę, nes investicijų ciklai ir infrastruktūros atstatymas užtrunka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad globali pasiūla plečiasi ne vien tradicinių OPEC+ žaidėjų sąskaita. Į rinką ateina nauji šaltiniai, o kai kuriose valstybėse gavybos augimą lemia politiniai sprendimai, todėl karteliui tampa sunkiau vienam pačiam stabiliai formuoti kainų lūkesčius.

  • Serbija ir Uzbekistanas jungia jėgas atsinaujinančiai energetikai: ką apims naujas memorandumas

    Search

    HomeRenewablesSerbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan to cooperate on renewables

    Serbia and Uzbekistan signed a Memorandum of Understanding on cooperation in renewable energy and green technologies.

    It covers research, development and innovation, joint research and pilot projects, investments, feasibility studies and industrial cooperation, as well as the exchange of experts and technical staff.

    The plans also include the development of renewable energy sources and the exchange of experience on regulation and public policies related to renewable energy and green technologies.

    As part of the institutional cooperation, the two sides may also establish a Joint Working Group on Renewable Energy and Green Technologies.

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • PGG finansinė duobė gilėja: profsąjungos prašo viceministro skubių derybų dėl 2027 metų paramos

    Lenkijos didžiausia anglies kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, o darbuotojų atstovai ragina valdžią nedelsti. Profsąjungos kreipėsi į energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau pradėti derybas dėl bendrovės rėmimo kitais metais.

    Pasak profsąjungų, įmonėje didėja neapibrėžtumas, nes darbuotojai ir vadovybė iki šiol neturi aiškių taisyklių, kaip PGG veiks ateinančiu laikotarpiu. Pabrėžiama, kad delsimas priimti sprendimus apsunkina ne tik kasdienį planavimą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kas kelia įtampą PGG viduje

    Darbuotojų atstovų teigimu, dabartinę sumaištį didina išoriniai veiksniai: vėluojantys sprendimai dėl sektoriaus veikimą apibrėžiančių taisyklių ir nepakankamai aiškus finansavimo modelis. Profsąjungos nurodo, kad be konkrečių sprendimų dėl lėšų kiti procesai įmonėje tampa sunkiai įgyvendinami.

    Po balandžio 20 dieną vykusio socialinių partnerių ir valdžios atstovų susitikimo profsąjungos tikisi, kad derybos bus pradėtos be vilkinimo. Dokumentą pasirašė dešimties skirtingų profsąjunginių organizacijų lyderiai, taip demonstruodami vieningą poziciją.

    Finansavimas siejamas ir su atlyginimų taisyklėmis

    Profsąjungos akcentuoja, kad sprendimas dėl finansavimo reikalingas ne vien dėl bendrovės likvidumo. Jis tiesiogiai veikia ir derybas dėl vieningo atlygio bei darbo apmokėjimo reguliavimo.

    „Nenorime visko palikti paskutinei minutei, todėl jau dabar inicijavome pokalbį apie PGG finansavimą 2027 metais“, – sakė kasybos profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Bogusławas Hutekas.

    „Kol nėra sprendimo dėl lėšų PGG, kyla daug kitų komplikacijų, įskaitant sunkumus tęsiant pokalbius dėl vieningo atlyginimų reglamento. Sunku derėtis dėl atlygio taisyklių, jei nežinome, kokį biudžetą turės bendrovė“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas: anglies vaidmuo ir politiniai sprendimai

    PGG yra pagrindinis anglies tiekėjas Lenkijos vidaus rinkai, ypač energetikos sektoriui, todėl jos stabilumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir visai tiekimo grandinei. Energetikos politikoje anglis tebėra jautrus klausimas, o paramos modeliai kasybai tiesiogiai priklauso nuo valdžios sprendimų, teisinių mechanizmų ir planuojamos sektoriaus transformacijos tempo.

    Profsąjungų žinutė aiški: kuo ilgiau bus delsiama apsibrėžti finansavimo taisykles, tuo daugiau rizikų atsiras tiek įmonės veiklai, tiek socialiniam dialogui. Artimiausi mėnesiai, profsąjungų vertinimu, turėtų parodyti, ar valdžia pasirengusi pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių susitarimų.

  • Seime siūlomas energetikos apskritojo stalo formatas: siekia ilgalaikės doktrinos ir stabilumo

    Lenkijoje vėl keliama idėja energetikos klausimus iškelti virš kasdienės politikos ir susitarti dėl ilgalaikės krypties. Europos ekonomikos kongreso diskusijose apie tai kalbėjo parlamento narys Ireneuszas Zyska, pabrėžęs, kad energetikos politikai trūksta aiškios doktrinos.

    Politiko teigimu, be nuoseklios krypties sprendimai svyruoja priklausomai nuo politinių ciklų ir tarptautinių įvykių, todėl nukenčia investicijų tęstinumas. Jis ragino ieškoti tarppartinio susitarimo, kuris leistų greičiau priimti sprendimus dėl elektros sektoriaus pertvarkos.

    Apskritasis stalas Seime

    Pasak I. Zyskos, apskritojo stalo formato susitarime turėtų dalyvauti visos Seime atstovaujamos politinės jėgos, o taip pat Prezidento kanceliarija. Argumentas paprastas: prezidentas pasirašo parlamento priimtus įstatymus, todėl ankstyvas įsitraukimas sumažintų riziką, kad reformos įstrigs.

    „Svarbiausia, kad neprarastume laiko ir energetikos sprendimų neišskaidytume į trumpalaikius politinius ginčus“, – sakė Ireneuszas Zyska.

    Tokio formato tikslas būtų susitarti dėl strateginių gairių keliems dešimtmečiams į priekį, kai paraleliai vyksta dekarbonizacija, tinklų modernizavimas ir pramonės elektrifikacija. Energetikos sektoriuje sprendimai dažnai turi ilgą investicinį ciklą, todėl stabilumas tampa kritiškai svarbus tiek vartotojams, tiek verslui.

    Pigūs šaltiniai ir patikimas balansas

    Politikas akcentavo poreikį plėtoti pigesnius energijos šaltinius, tačiau kartu užtikrinti sistemos stabilumą taip vadinamais dispečeriniais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad augant kintančiai gamybai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės, būtini sprendimai, galintys greitai reaguoti į paklausos ir gamybos svyravimus.

    Čia svarbų vaidmenį įgyja energijos kaupimas, tinklų balansavimas ir lankstumo mechanizmai, leidžiantys vartotojams ir įmonėms prisidėti prie sistemos stabilumo. Vis dažniau minimas ir DI, kuris gali padėti prognozuoti gamybą bei paklausą, optimizuoti tinklų darbą ir mažinti disbalanso kaštus.

    Nuo krizės pamokų iki naujų įrankių

    I. Zyska priminė, kad po 2022 metais Rusijos agresijos prieš Ukrainą energetikos krizė paskatino valstybės intervencijas į rinką. Nors situacija nuo tada pakito, jis teigė, kad išlieka poreikis sisteminiams sprendimams, kurie apsaugotų vartotojus ir ekonomikos konkurencingumą, kartu negriaunant rinkos signalų.

    Energetikos ekspertai Europoje vis dažniau pabrėžia, kad šalia naujos generacijos būtina spartinti perdavimo ir skirstymo tinklų plėtrą, greitinti leidimų išdavimą ir kurti aiškias taisykles kaupikliams bei lankstumo paslaugoms. Tokios priemonės paprastai laikomos svarbia sąlyga, kad atsinaujinanti energetika realiai mažintų kainų svyravimus ir importo priklausomybę.

    Diskusija dėl apskritojo stalo Lenkijoje rodo siekį sumažinti politinę riziką sektoriuje, kuriame klaidos kainuoja brangiai, o sprendimų atidėliojimas tiesiogiai atsispindi sąskaitose už elektrą ir pramonės galimybėse konkuruoti. Ar pavyks sutarti dėl bendros doktrinos, priklausys nuo to, ar partijos sutiks energetiką traktuoti kaip ilgalaikį valstybės interesą.