CP v2

Tag: Energetikos rinka

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo daugiau, nei prognozavo analitikai. Bendrovė nurodė, kad rezultatams palanki buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose, po kurios rinkose brango energijos žaliavos.

    „Shell“ pakoreguotas pelnas 2026 metų sausio–kovo laikotarpiu siekė apie 6,4 mlrd. eurų ir viršijo maždaug 5,7 mlrd. eurų analitikų lūkesčius. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo skelbusi apie maždaug 5,2 mlrd. eurų pakoreguotą pelną.

    „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas akcentavo veiklos efektyvumą ir gebėjimą dirbti itin nepastovioje rinkoje.

    „Pasiekėme tvirtus rezultatus dėl nuoseklaus dėmesio veiklos rodikliams, nors pasaulinė energijos rinka patyrė beprecedentį sukrėtimą“, – sakė W. Sawanas.

    Kartu bendrovė pranešė mažinanti ketvirtinį akcijų supirkimo tempą iki maždaug 2,8 mlrd. eurų, kai anksčiau jis siekė apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat „Shell“ padidino dividendą maždaug 5 proc., iki apytikriai 0,36 euro už akciją.

    Rinkos fone tebėra geopolitinė rizika, ypač susijusi su strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks trikdis šiame maršrute paprastai greitai persiduoda degalų, logistikos ir pramonės kaštams.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir konfliktų rizika išlieka viena svarbiausių energijos saugumo grėsmių. Tokiais laikotarpiais integruotos energetikos bendrovės, turinčios ir gavybą, ir perdirbimą, dažnai sugeba geriau amortizuoti šokus.

    „Shell“ duomenimis, grynoji skola ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 48,8 mlrd. eurų ir buvo didesnė nei metų pradžioje. Rinkos analitikai tai sieja ir su apyvartinio kapitalo svyravimais, kurie didėjančių naftos kainų aplinkoje gali laikinai „pririšti“ daugiau lėšų atsargose.

    Įmonė taip pat tęsia aktyvius portfelio pertvarkymus ir plėtrą Šiaurės Amerikoje. Balandį „Shell“ paskelbė susitarusi įsigyti Kanados bendrovę „ARC Resources“ sandoryje, kurio vertė, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 14,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė teigia, kad šis įsigijimas sustiprintų jos išteklių bazę ir ilgalaikę gavybos perspektyvą, ypač Montney skalūnų baseine Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Shell“ siekia derinti grąžą akcininkams su didesniu dėmesiu gamtinių dujų ir naftos projektams, kurie užtikrina pinigų srautus esant kainų svyravimams.

  • Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Pietryčių Azijos šalys, ypač Vietnamas ir Tailandas, pertvarko naftos pirkimus po sutrikimų, susijusių su Hormuzo sąsiauriu. Rinkoje daugėja signalų, kad daliai perdirbėjų rusiška nafta tampa vienu greičiausiai pasiekiamų pasirinkimų.

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per jį įprastai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie suvaržymai iškart pakelia logistikos kainą ir didina tiekimo riziką.

    Kaip keičiasi importas Tailande

    Remiantis rinkos analizės bendrovių sekamais srautais, Tailandas per kelis mėnesius sumažino dalį pirkimų iš Persijos įlankos. Tuo pat metu išaugo importas iš kitų krypčių, įskaitant Brunėjų ir Libiją, o pirkėjai aktyviau tikrina ir tolimesnius tiekimo variantus.

    Tailando valdžios atstovai viešai nurodo, kad šalis ieško naftos iš kelių alternatyvių regionų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto. Rinkos dalyviams tai reiškia daugiau trumpalaikių sandorių ir dažnesnius krovinių perskirstymus tarp perdirbimo gamyklų.

    „Tailandas taip pat ieško naftos iš kelių šaltinių, įskaitant Braziliją, Nigeriją ir Kazachstaną, ir matome gerą atsaką“, – sakė Tailando vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sihasak Phuangketkeow.

    Vietnamui smūgis buvo didžiausias

    Sudėtingiausia situacija susiklostė Vietnamui, kurio importo struktūroje anksčiau dominavo Persijos įlankos kryptis. Kai tiekimas iš šio regiono tapo sunkiau prognozuojamas, Vietnamas buvo priverstas sparčiai ieškoti naujų tiekėjų ir perorientuoti pirkimus.

    Dėl to šalies importo krepšelyje ryškiau atsirado kroviniai iš Afrikos ir Amerikos, o dalis tiekimo buvo perplanuota atsižvelgiant į transportavimo laiką ir draudimo kaštus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik kitą naftos kilmę, bet ir kitokias perdirbimo sąlygas bei galutinių produktų išeigą.

    Kodėl rusiška nafta vėl minima

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai tradiciniai maršrutai tampa rizikingesni, pirkėjai linkę rinktis sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti greitai, net jei jie politiškai jautrūs. Rusiška nafta šiame kontekste įvardijama kaip alternatyva, kuri gali būti lengviau prieinama dėl jau susiformavusių logistikos grandinių ir lankstesnių prekybos sąlygų.

    Vis dėlto toks pasirinkimas reiškia papildomas reputacines ir atitikties rizikas: įmonėms tenka itin kruopščiai vertinti sankcijų režimus, finansavimo bei draudimo galimybes ir galimų apribojimų pokyčius. Trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai veikia ne vien kainos, bet ir paprastas klausimas, ar krovinys atvyks laiku.

    Pietryčių Azijai tęsiant diversifikaciją, naftos prekyba regione gali išlikti labiau fragmentuota: daugiau skirtingų tiekėjų, daugiau maršrutų ir didesnis kainų jautrumas bet kokioms naujoms žinioms apie saugumo situaciją. Tai didina svyravimus ne tik žaliavos rinkoje, bet ir degalų bei chemijos pramonės žaliavų kainodaroje.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.

  • JAE trenkia durimis OPEC: kodėl tai gali atpiginti degalus ir sujudinti naftos rinką

    JAE trenkia durimis OPEC: kodėl tai gali atpiginti degalus ir sujudinti naftos rinką

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos pasitrauks iš OPEC ir OPEC+ formato. Tai reikštų bendradarbiavimo, prasidėjusio 1967 metais, pabaigą ir potencialiai rimtą signalą pasaulinei naftos rinkai, kuri pastaraisiais metais itin jautri geopolitikai.

    Esminis Abu Dabio motyvas siejamas su noru susigrąžinti daugiau laisvės didinti gavybą ir investicijas į telkinių plėtrą. JAE siekia sparčiau kelti pajėgumus ir mažiau priklausyti nuo bendrų kvotų, kurias OPEC šalys nustato tam, kad valdytų pasiūlą ir kainų dinamiką.

    Kas yra OPEC ir OPEC+?

    OPEC yra tarpvyriausybinė organizacija, įkurta 1960 metais per konferenciją Bagdade, o jos būstinė įsikūrusi Vienoje. Pagrindinis tikslas yra koordinuoti naftos politiką tarp narių, stabilizuoti rinką, užtikrinti prognozuojamas pajamas eksportuotojams ir patikimą tiekimą importuotojams.

    OPEC+ yra platesnis bendradarbiavimo formatas, pradėtas 2016 metais, kai prie OPEC koordinavimo prisijungė ir dalis ne OPEC naftą išgaunančių šalių. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl gavybos ribojimo ar didinimo dažnai priimami ne tik OPEC viduje, bet ir derinant su didesniu partnerių ratu.

    Kodėl OPEC vadinamas karteliu?

    Žodis kartelis nėra oficialus OPEC apibūdinimas, tačiau ekonomine prasme jis dažnai taikomas dėl veikimo logikos. Valstybės derina gavybos kvotas ir taip gali daryti įtaką pasiūlai, o per ją ir kainoms pasaulinėje rinkoje.

    Skirtingai nei privačių įmonių susitarimai, kurie daugelyje jurisdikcijų būtų laikomi konkurencijos teisės pažeidimu, OPEC veikia kaip suverenių valstybių tarptautinis susitarimas. Dėl to koordinuota gavybos politika čia laikoma teisėta, nors rinkos dalyviai ją vertina kaip kainų disciplinavimo mechanizmą.

    Ką tai gali reikšti kainoms?

    Jei po pasitraukimo JAE realiai didins eksportą, didesnė pasiūla teoriškai spaustų naftos kainas žemyn. Ilguoju laikotarpiu tai galėtų palengvinti spaudimą degalų kainoms, nes nafta išlieka pagrindinė benzino ir dyzelino savikainos dedamoji.

    Vis dėlto kainas lemia ne vien gavybos apimtys, bet ir rizikos priedas, atsirandantis dėl konfliktų, sankcijų, tiekimo grandinių sutrikimų ir transporto maršrutų saugumo. Net ir didėjant pasiūlai, staigesnius svyravimus gali sukelti įtampos Artimuosiuose Rytuose bei bet kokie trikdžiai strategiškai svarbiuose naftos gabenimo koridoriuose.

    Kuo svarbi „Brent“ nafta?

    „Brent“ yra vienas svarbiausių pasaulinių naftos kainų etalonų, pagal kurį kainuojama didelė dalis tarptautinės prekybos. Šis etalonas plačiai naudojamas finansiniuose sandoriuose ir fiziniuose tiekimo kontraktuose, todėl jo pokyčiai greitai persiduoda visai rinkai.

    „Brent“ tradiciškai apibūdinama kaip lengvesnė ir mažiau sieringa nafta, dėl ko ją paprasčiau perdirbti į benziną ir dyzeliną. Būtent todėl „Brent“ kainos dinamika dažnai laikoma vienu svarbiausių orientyrų vertinant, kur gali krypti degalų kainos Europoje.

    JAE sprendimas palieka daugiau klausimų nei atsakymų, nes rinkos reakcija priklausys nuo to, kaip greitai šalis didins gavybą ir kaip į tai reaguos likę OPEC bei OPEC+ dalyviai. Tačiau pats žingsnis jau dabar vertinamas kaip galintis keisti jėgų pusiausvyrą organizacijoje ir didinti kainų nepastovumą.

  • OPEC išbandymas: Jungtiniai Arabų Emyratai traukiasi, o naftos rinkoje daugėja nežinomųjų

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės pradžios pasitraukia iš OPEC ir išplėsto formato OPEC+, kuriame kartu veikia ir kartelio sąjungininkai. Šis žingsnis kelia klausimų dėl OPEC gebėjimo toliau koordinuoti gavybos ribojimus ir stabilizuoti kainas globalioje naftos rinkoje.

    Emyratai buvo vienas svarbiausių OPEC narių: jų indėlis sudarė apie 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, o pačiame kartelyje jų gavyba buvo reikšminga ir kvotomis ribojamoje dalyje. Būtent todėl rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip signalą, kad vieningą discipliną išlaikyti darosi sunkiau.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pasitraukimas pirmiausia silpnina kolektyvinę kartelio įtaką pasiūlai, nes Emyratai nebeprivalės laikytis bendrų limitų. Ilgesniu laikotarpiu tai gali reikšti didesnę konkurenciją tarp eksportuotojų ir potencialiai didesnę naftos pasiūlą, jei Abu Dabis nuspręstų sparčiau didinti gavybą.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug kas priklauso nuo realių tiekimo grandinių ir logistikos, o ne vien nuo formalių gavybos kvotų, ypač kai regioną veikia geopolitinė įtampa ir rizikos laivybai.

    „Svarbiausia naftos rinkos problema dažnai yra ne pati gavyba, o tai, ar žaliava gali būti patikimai pristatyta ten, kur jos reikia“, – sakė rinkos analitikas Michaelas Brownas.

    Geopolitika ir skilimas Persijos įlankoje

    Sprendimas pasitraukti iš OPEC+ sutampa su paaštrėjusiais nesutarimais regione. Emyratai viešai kritikavo kai kurias arabų valstybes dėl pasyvumo reaguojant į Irano veiksmus, o santykiuose su Saudo Arabija pastaraisiais metais taip pat netrūko trinties dėl kainodaros, įtakos regione ir skirtingų interesų saugumo politikoje.

    Artimųjų Rytų ekspertai pažymi, kad OPEC stabilumui svarbus ne tik naftos ekonomikos, bet ir regioninių aljansų faktorius. Jei didieji žaidėjai ima vis dažniau rinktis nacionalinius prioritetus, o ne bendrą strategiją, karteliui darosi sunkiau veikti kaip vieningam kainų ir pasiūlos koordinatoriui.

    „Emyratų pasitraukimas yra rimtas signalas, kad organizacijai gali tekti keistis iš esmės, jei ji nori išlaikyti įtaką“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Marcin Krzyżanowski.

    Ar OPEC įtaka silpsta?

    Pastaraisiais metais OPEC jau patyrė narių praradimų: 2024 metais pasitraukė Angola, anksčiau organizaciją paliko Ekvadoras ir Kataras. Tačiau Emyratų atvejis išskirtinis tuo, kad šalis ilgą laiką investavo į gavybos pajėgumus ir vis atviriau kritikavo ribojimus, kurie, jos vertinimu, stabdo augimą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos rinka tapo labiau diversifikuota nei praeityje, todėl vieno kartelio sprendimų poveikis nebėra toks absoliutus kaip istorinių naftos krizių laikotarpiu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad auganti pasiūla už OPEC ribų gali amortizuoti kainų šuolius, tačiau tai nereiškia, kad OPEC sprendimai prarado reikšmę.

    Energijos rinkos dalyviams dabar svarbiausia stebėti du dalykus: ar Emyratai realiai didins gavybą ir kaip į tai reaguos Saudo Arabija bei kiti OPEC+ partneriai. Ne mažiau reikšminga išlieka ir geopolitinė rizika, kuri gali staigiai pakeisti tiekimo sąlygas net ir esant didesnei teorinei pasiūlai.